Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos 2025 m. kovo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK:25264259455) (toliau – ir Nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininko M. P. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą (ROIK: 25264259455) ir pripažinti transporto priemonės vairuotoją kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo. Skunde nurodyta, kad, Bendrijos nuomone, ir remiantis Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 12 straipsniu, buvo padarytas eismo įvykis, kurio kaltininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas, administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. Vairuotojas valdė didesnio pavojaus šaltinį, t. y. šiukšliavežį, tad kaip rūpestingas valdytojas ir pagal turimas asmenines savybes neturėjo ignoruoti vartų sistemos pranešimo, kad vartai užsidaro. Vairuotojas galėjo numatyti, kad vartai užsidaro, nes sistema jam tai indikavo. Policijos nutarime surašytos aplinkybės neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Policijos vyresnioji tyrėja visiškai nevertino ir neatsižvelgė į labai svarbią aplinkybe, tai yra pačių vartų veikimo principą ir joje esančias sistemas. Vartus galima atsidaryti dviem būdais, tai skambinant specialiu numeriu į vartų sistemą ir/arba su pulteliu. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę vartus atsidaryti patys bet kuriuo momentu, be jokių pašalinių asmenų pagalbos. Vartams sureagavus į telefono skambutį arba pultelio paspaudimą, pirmiausia pradeda mirksėti geltona lempa, įrengta ant vartų viršaus. Jos mirksėjimas indikuoja ir informuoja, kad vartai atsidaro arba užsidaro. Vartai yra suprogramuoti taip, kad patys savaime užsidaro po dviejų minučių. Vartams pradedant užsidarinėti, ta pati geltona lempa indikuoja ir informuoja, kad vartai užsidarinėja. Būtent šį signalą UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir ignoravo, pats priėmė sprendimą vartams užsidarinėjant važiuoti pro vartus. Vairuotojas buvo visiškai neatsargus ir neatidus, važiuodamas pro vartus turėjo laikytis būtinų atsargumo priemonių, turėjo įsitikinti, kad jo veiksmai nesukels grėsmės aplinkiniams ar trečiųjų šalių turtui. Tačiau ignoruodamas įspėjamąjį signalą važiavo, tai įrodo ir trumpas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matosi, kad geltona lempa veikia ir indikuoja apie vartų užsidarymą. Vairuotojas, pastebėjęs, kad vartai vis tiek toliau užsidarinėja, turėjo iškart sustoti, tačiau tęsė savo neatsargius veiksmus, būtent dėl vairuotojo neatsargių veiksmų ir kilo žala bendrijai, t. y. ženklus vartų sugadinimas. Tikėtina, kad jeigu vairuotojas būtų vairavęs savo transporto priemonę, būtų atsargesnis. Nėra informacijos, kokia kryptimi transporto priemonė judėjo (priekiu ar atbulomis), nes tai irgi svarbi aplinkybė. Šiukšliavežės turi įvairių apsaugos sistemų, kurios turėjo perspėti vairuotoją ir sustoti, tačiau tikėtina ir transporto priemonės įspėjančias sistemas vairuotojas ignoravo ir judėjo toliau, kas ir sukėlė žalą.

Skunde taip pat nurodoma, kad tyrėja visiškai klaidingai vertina įvykio aplinkybes ir jo pateiktus faktus, darant išvadą: „Kad vartai pradės automatiškai užsidarinėti vairuotojas negalėjo numatyti.”. Vairuotojas puikiai galėjo tą numatyti ir vartų sistemos geltona lempa jam indikavo ir informavo apie vartų užsidarymo proceso pradžią. Vartai užsidarinėja lėtai, tad jeigu pradėjo savo užsidarinėjimo procesą transporto priemonei jau esant tarp vartų, transporto priemonei užtektų pilnai laiko užbaigti savo manevrą ir saugiai pravažiuoti vartus jų net neužkabinant. Taip pat policijos tyrėja telefoninio pokalbio metu minėjo, kad vairuotojas teigė, kad stovėjo taip vartų (tačiau nutarime jau yra aprašytos kitos aplinkybės ir apie stovėjimą nėra nieko paminėta), tad tikėtina, kad vairuotojas keitė parodymus su tikslu išvengti atsakomybės. Ši aplinkybė irgi labai svarbi, nes jeigu vairuotojas būtų stovėjęs tarp vartų ir nevažiavęs, tokia žala vartams nebūtų kilusi, vartų sistema nėra tokia stipri, kad pati sulankstytų vartų konstrukcijas. Vartai tiesiog būtų atsirėmę į transporto priemonę ir sustoję, o žala nebūtų kilusi nei vartams, nei transporto priemonei. Bendrijoje yra turėję kelis atvejus, kai dėl vairuotojo kaltės vartai atsirėmė į lengvosios transporto priemonės šoną, taip padarant tik minimalią žalą lengvajai mašinai, t. y. tik nedidelis įbrėžimas ant transporto priemonės kėbulo. Vartai negalėjo įstrigti tarp ratų, nes jie nėra pakelti taip aukštai, ir vairuotojo parodymai rodo, kad vartai jau buvo gerokai įpusėję savo užsidarymo procesą, nes, kaip minėta, vartai užsidaro lėtai, jie yra gerokai platesni negu įprasti, tad jiems užsidaryti reikia laiko.

UAB (duomenys neskelbtini) teisininkės paaiškinimai dėl vaizdo įrašo yra su tikslu nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, nesvarbu, kokia yra vaizdo įrašo kokybė, ji turėjo būti pateikta pilna, o ne tik vieno epizodo. Svarbu pabrėžti, kad pateiktas vaizdo įrašas įrodo, kad vartų pranešimo indikatorius puikiai veikė, bei kad vairuotojas ignoravo vartų sistemos pranešimą apie tai, kad vartai pradeda užsidarymo procesą. UAB (duomenys neskelbtini) požiūris į visą šią situacija yra labai neprofesionalus, kadangi visiškai nebendrauja su nukentėjusiąja šalimi, t. y. Bendrija, taip pat iki šiol nėra pateiktas atsakymas į Bendrijos 2025 m. sausio 21 d. skundą.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad vairuotojas klaidina policijos tyrėją, kad bendrijos pirmininkas pasakė, jog pretenzijų neturi. Tokių žodžių jam nebuvo pasakyta, nes nesant įvykio vietoje ir nematant, kokia yra padalyta žala, bei nežinant įvykio aplinkybių, tokie žodžiai negalėjo būti pasakyti. Vairuotojas taip teigia, siekdamas išvengti atsakomybės dėl savo neatsargumu padarytos žalos bendrijai. Vairuotojas taip pat sąmoningai jį pokalbio metu klaidino teigdamas, kad žala nėra didelė, vartai tik aplankstyti. Tačiau vartai buvo taip apgadinti, kad net negalėjo veikti. Remonto darbai kainavo 1 741 Eur. Tokiu atveju nebūtų sutikęs, kad vairuotojas iš įvykio vietos išvažiuotų. Meistras pirmą kartą buvo užsakytas dėl vartų remonto bei pagal specializaciją yra elektrikas, jo nėra specializacija vartų remontas, todėl jo teiginiais, kurios yra tik prielaidos apie vartų veikimą, negalima remtis.

Teismo posėdžio metu M. P. skundą palaikė. Paaiškino, kad sausio 17 d. sulaukė skambučio iš vairuotojo dėl apgadintų vartų. Kadangi tuo metu nebuvo namie, negalėjo atvykti apžiūrėti. Vairuotojas paaiškino, kad sulankstyti vartai, bet ne visiškai sugadinti. Jis leido vairuotojui važiuoti nekviečiant policijos, bet po to atėjo skambučiai iš bendrijos narių, kad vartai visiškai sulaužyti ir neveikia. Sausio 15 d. vienas iš namo gyventojų pranešė, kad sugadintas vartų jutiklis. Tą pačią dieną išsikvietė meistrą. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nesudėtingas gedimas, meistras pažadėjo atvykti sausio 17 d. Po įvykio, kai tik meistras atvyko, perdavė jo (M. P.) telefono numerį. Profesionalus vairuotojas turi elgtis atsargiai, ypač važiuodamas pro automatinius vartus. Jo neatsargumo ženklas yra tai, kad vartų sistema turi dvi apsaugos sistemas nuo galimų įvykių – jutikliai ir ant vartų esanti geltona lempa, kuri indikuoja, kad vartai atsidaro ar užsidaro. Pateiktame vaizdo įraše matosi, kad informacinis signalas veikia. Vartai neužsidarinėja greitai, jie dideli, tam, kad šiukšliavežės galėtų įvažiuoti ir aptarnauti jų teritoriją. Vartai atidaromi pultelio ar telefono skambučio pagalba. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo keturis įtrauktus numerius, galėjo atsidaryti bet kada, vartų uždaryti nereikia, jie tai padaro automatiškai. Šiukšliavežė šiuo atveju įvažiavo į teritoriją, atsidarė vartus, tokią galimybę jie turėjo. Kodėl puolė važiuoti, kai vartai užsidarinėjo, nors akivaizdžiai veikė signalinė lempa, kuri įspėja, kad vartai užsidaro – tikriausiai tikėjosi išvengti skambučio atidaryti vartus. Vartai užsidarinėja iš lėto, negreitai. Vartai nėra tokie stiprūs, kad susilankstytų ar padarytų žalą transporto priemonei, jie tiesiog sustotų atsirėmę į automobilį. Keli bendrijos nariai turėjo tokį įvykį, vartai atsirėmė į automobilį, bet vartams nepadarė žalos. Šiuo atveju, vairuotojas visiškai sulaužė vieną pusę jų vartų, ignoravo įspėjamą signalą, nebuvo atsargus važiuodamas, nestebėjo aplinkos. Šiukšliavežės mašinos turi daug apsaugos sistemų, pranešančių apie šalia vykstantį judėjimą, keista kad vairuotojas išvažinėjo iš teritorijos matydamas, kad vartai užsidarinėja. Kadangi vartai atsidaro į teritoriją, didesnis atstumas iki daviklių. Pagal vaizdo įrašą mato, kad alkūnės, kurios uždarinėja, jau buvo įpusėjusios užsidaryti. Uždarančių alkūnių sistema nėra tokia stipri, kad kažką sulaužytų, tiesiog įsispaustų į automobilį ir sustotų. Įvažiuojant į teritoriją vartai atsidaro į vidų ir davikliai pasiekiami arčiau. Pasiekus daviklius reikėtų sustoti ir įsitikinti, kad jie užfiksavo automobilį ir jie sustoja užsidarinėti. Kadangi jie išvažinėjo iš teritorijos, o vartai užsidarinėjo, jiems mažiau erdvės buvo. Matydami, kad vartai užsidaro, jie tai ignoravo. Daviklis yra ant borto, žmogus nepadarytų tokios žalos ir kita transporto priemonė neužvažiuotų ant borto, šiukšliavežė labai arti važiuoja ir galėjo daviklį nulaužti. Tai tik jo prielaidos, įrodymų neturi. Bendrija patyrė 1 700 Eur žalą, su UAB (duomenys neskelbtini) nepavyko bendrauti, į skundą neatrašė iki šios dienos ir nebuvo linkę bendrauti sprendžiant situaciją. Žala paskaičiuota su darbais. Jie virš mėnesio negalėjo naudotis, nes vartai nestandartiniai, didinti pagal savivaldybės reikalavimą, jie platūs įvažiuoti tokio dydžio automobiliui. Kadangi šalia yra darželis, yra apstatytos mašinos, aptarnaujant ryte jiems nepatogu manevruoti, kerta kampą per šaligatvį ir skuba. Profesionalus vairuotojas turi būti atsargus vairuodamas padidintos rizikos transporto priemonę.

Teismo posėdžio metu D. M. nurodė, kad tą dieną atvažiavo pasiimti šiukšlių. Jis paskambino dispečerei, kad atidarytų vartus. Vartai atsidarė, jis pradėjo važiuoti į teritoriją, o porininkas nuėjo pažiūrėti šiukšlių. Jis įvažiavo per pusę, porininkas pasakė, kad gali važiuoti. Prieš pradedant judėti pasižiūrėjo, kad jokių kliūčių nebūtų, pradėjo judėjimą. Po to veidrodėlyje pamatė, kad vartai atsitrenkė. Jis sustojo, nuėjo paieškoti žmonių, su kuriais galima apie tai pašnekėti, bet nieko nebuvo, grįžo prie vartų. Tuo metu atėjo žmogus – meistras. Jis (D. M.) nesuprato, kodėl vartai užsidarė į jų automobilį. Meistras parodė, kad buvo sugadintas daviklis. Meistras paskambino moteriai kažkokiai, o moteris jiems atsiuntė numerį žmogaus, su kuriuo galima apie tai pakalbėti. Jis paskambino žmogui ir paklausė, ką su tuo darys, paaiškino, kad vartai užsidarė į jo automobilį. Su automobiliu viskas buvo gerai. Žmogus pasakė, kad gali važiuoti. Viskas įvyko, kai jis išvažinėjo iš teritorijos. Išvažinėjant vartai buvo už jo, jie užsidarė į jo automobilio galinę dalį. Kai jis įvažiavo, matė, kad vartai buvo atidaryti, bet nežinojo, kad daviklis sugadintas ir vartai gali užsidaryti į jo automobilį. Kai automobilis stovi vartuose ir viskas yra tvarkoje su davikliu, vartai neužsidaro. Jis stovėjo, įsėdo jo porininkas, jie pradėjo judėjimą. Tuo metu vartai buvo atidaryti, bet kai pradėjo judėti, vartai užsidarė į galinę pusę po ratu. Jis stebėjo, kad nebūtų kito automobilio, vaikų. Kairėje pusėje vartai buvo tvarkoje, dešinės pusės vartai užsidarė į jo automobilį. Jis nematė lemputės. Žmogus sako, kad tai ne pirmas automobilis, į kurį atsitrenkia tie vartai. Jis nepajuto, kaip vartai atsitrenkė, per veidrodėlį pamatė. Per dešinį veidrodėlį pamatė, kad vartai jau yra po jo dešiniu ratu. Jo kaltės čia nėra. Jau prieš jį buvo sulaužyti vartai.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

2025 m. kovo 7 d. skundžiamu nutarimu nuspręsta nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl apgadintų vartų, konstatuojant, kad automobilio „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmuose kaltės nėra, kelių eismo taisyklių jis nepažeidė, kadangi automobilio „Scania“ vairuotojas pradėjo važiuoti, kai automatiniai vartai buvo atidaryti. Kadangi D. M. apie įvykį pranešė atsakingam asmeniui, pagal ANK 426 straipsnį jis irgi netrauktinas. Teismas pastebi, kad nei galimo nusižengimo, Kelių eismo taisyklių pažeidimo apibūdinimas nutarime nėra pateiktas, nėra net pateikiama nuoroda į ANK straipsnį, dėl kurio teisena nutraukiama ir tokia aplinkybė yra nurodoma tik Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime (nurodoma, kad teisena nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymių). Tačiau tokios aplinkybės skunde nėra ginčijamos, todėl teismas plačiau apie tai nepasisakys.

Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimą atitinkanti kvalifikacija ar argumentai, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu.

Susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundžiamą pareigūno nutarimą, Pareiškėjo skunde ir Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismo posėdyje išklausęs Pareiškėjo bei asmens, dėl kurio buvo pradėta teisena, paaiškinimų, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Naikinti jį skunde dėstomai motyvais nėra pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas M. P. kreipėsi į policiją pareiškimu, nurodydamas, kad 2025 m. sausio 17 d. 9:20 val. išvažiuojanti šiukšliavežė smarkiai sugadino vartus, kartu su pareiškimu pateiktos ir foto nuotraukos, kuriose fiksuotas įvažiavimas į minimą kiemą, vartų padėtis. Byloje buvo gauti šukšliavežį vairavusio D. M., kartu su juo važiavusio S. N., o taip pat meistro, atvykusio remontuoti vartų daviklio, paaiškinimai. D. M., tiek teikdamas rašytinį paaiškinimą Institucijai, tiek teisme iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kad minėtu laiku ir vietoje, išvažiuojant iš teritorijos, į transporto priemonės vidurinę dalį atsitrenkė užsidarantys vartai, dėl ko buvo apgadinti. D. M. teigimu, prieš pradėdamas judėti įsitikino, kad tai daryti yra saugu, matė, kad vartai buvo atidaryti, ir tik pradėjus važiuoti atbuline eiga pamatė į automobilį atsitrenkusius vartus. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir kartu su D. M. važiavęs S. N., paaiškinęs, kad išvažiuojant iš teritorijos vartai staiga ėmė užsidarinėti ir viena sąvara įkliuvo tarp ratų. Institucija, tikrindama M. P. pareiškime nurodytas aplinkybes, išreikalavo iš UAB (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus įrašą. Pastarajame fiksuota, kaip mirksi lemputė ir vartai užsidarinėja.

Analizuodamas vaizdo įrašą, pareiškėjas kaip esminį skundo argumentą būtent ir nurodo tai, kad vartams pradedant užsidarinėti minima geltona lemputė indikuoja ir informuoja, apie tai, kad vartai užsidaro, vertindamas, jog šiukšliavežės vairuotojas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo tai pastebėti ir atitinkamai įvertinti. Kaip minėta, D. M. teigimu, jis, pradėdamas važiuoti, įsitikino saugumu, matė, kad vartai tuo metu buvo atidaryti, dėl ko pradėjo judėti, ir tik per veidrodėlį pamatė atsirėmusius vartus į transporto priemonę, vartų lemputės nurodė nematęs. Šiame kontekste reikšminga aplinkybė, teismo vertinimu, yra tai, kad aptariamu laiku, D. M. atvažiavus į Bendrijos teritoriją, įvažiavimo vartų mechanizmas buvo sugedęs, kas taip pat buvo įvertinta priimant skundžiamą nutarimą. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra, tai patvirtino tiek pareiškėjas, tiek D. M., kuris šią informaciją sužinojo iš tuo metu vartų judesio daviklio atvykusio taisyti meistro. Aiškinantis įvykio aplinkybes, Institucija pateikė užklausimą el. paštu minėtam meistrui V. D., ir pastarasis patvirtino, kad vartai patys galėjo pradėti užsidarinėti transporto priemonei važiuojant pro juos. O tokios aplinkybės patvirtina D. M. paaiškinimus, kad pradedant važiuoti vartai buvo atidaryti ir pradėjo užsidarinėti jau transporto priemonei pradėjus judėti, neatmetama, kad tai galėjo atsitikti dėl paties vartų netinkamo veikimo. Juo labiau, kad, kaip paaiškino D. M., kairėje pusėje vartai buvo tvarkingi, jie užsidarė ir atsitrenkė į sunkiasvorę transporto priemonę dešinėje pusėje. Kaip pagrįstai nurodo Institucija atsiliepime, informacija apie neveikiantį vartų daviklį, jokia forma nebuvo pateikta – nei telefonu, atidarant vartus, nei iškabinant informacinį pranešimą ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, Institucija pagrįstai skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad šiukšliavežės vairuotojas negalėjo objektyviai tikėtis, jog vartai pradės užsidaryti.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad D. M. negalėjo nepastebėti mirksinčios lemputės ir ignoruodamas ją vis tiek važiavo iš teritorijos, galimai skubėdamas, yra daugiau paremti subjektyviu paties pareiškėjo situacijos vertinimu – asmenų, iš šalies mačiusių šį įvykį nebuvo, vaizdo įrašas yra tik fragmentinis (jį pateikusios bendrovės atstovės buvo paaiškinta, kad automobilyje yra mažesnės atminties kortelė ir kito įrašo techniškai negali nei peržiūrėti, nei parsiųsti). Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymių visuma, tuo tarpu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismo vertinimu, Institucija išsamiai ištyrė aplinkybes, surinktų objektyvių duomenų pagrindu pagrįstai padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn D. M. netrauktinas. Skundžiamas nutarimas yra motyvuotas, aptarti visi surinkti duomenys. Nesutikti su skundžiamo nutarimo motyvais ir išvadomis skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos 2025 m. kovo 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ROIK:25264259455) yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos 2025 m. kovo 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK:25264259455) palikti nepakeistą ir pareiškėjo M. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.