Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-09-09 · Byla Nr. N-444-1282-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
N-444-1282-11
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-00774-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1282/2011Teisminio proceso Nr. 4-07-3-00774-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutarimu pripažino R. P. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobauda skirta už tai, kad R. P. 2010 m. kovo 4 d., apie 13.12 val., Šiaulių mieste, ties Rūdės g. 19 namu, vairuodamas automobilį Mitsubishi Galant, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, nepasirinko saugaus tarpo iš kairio šono ir kliudė greta stovėjusį automobilį, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės, iš įvykio vietos pasišalino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. P. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą ir nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tuo tarpu jis iš įvykio vietos pasišalino nesąmoningai, nežinodamas, jog sukėlė eismo įvykį. Apylinkės teismas netyrė asmens kaltės formos. Nukentėjusysis patvirtino, kad automobilių apgadinimai nežymūs, jokių pretenzijų dėl automobilio apgadinimo R. P. nepareiškė. Taip pat nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas jam būtinas darbe, kadangi darbo vieta yra už miesto ribų, nuvykti kitomis priemonėmis galimybių nėra. Be to, teismas nepagrįstai nepripažino lengvinančia aplinkybe fakto, kad R. P. pašalino netyčiniais veiksmais padarytą žalą. Nustatydamas sunkinančią aplinkybę, teismas nevertino fakto, kad asmuo, vairuodamas nuo 1987 m., administracine tvarka baustas vienintelį kartą už neleistiną naudojimosi mobiliojo ryšio priemone.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

R. P. yra kaltinamas padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliantas iš esmės neginčija, jog jo vairuotas automobilis galėjo kliudyti ir apgadinti kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau teigia, kad jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, kadangi jis nejuto, kad sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nesąmoningai.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika Nr. 1, P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas pagal gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010, N62-5002/2010 ir t. t.). Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė apelianto kaltės formos – apylinkės teismas, konstatuodamas, jog R. P. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą, įvertino tik objektyviuosius pažeidimo sudėties požymius – t. y. kad įvyko eismo įvykis, su kuriuo susijęs atsakomybėn traukiamas asmuo, ir kad iš įvykio vietos jis pasišalino, tačiau visiškai netyrė, ar R. P. iš įvykio vietos pasišalino tyčia.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių apelianto paaiškinimų matyti, kad jis nuosekliai teigia nejutęs automobilių kontakto (b. l. 10). Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje tirtos nebuvo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010). Iš byloje esančių automobilių apgadinimų nuotraukų (b. l. 6-9) matyti, kad automobiliai nebuvo apgadinti stipriai, todėl daryti vienareikšmiškos išvados, kad apeliantas privalėjo justi automobilių kontaktą, negalima. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo paaiškinimo (b. l. 11) matyti, kad eismo įvykį tiesiogiai stebėjo liudytojas „Egidijus“, tačiau pirmosios instancijos teismas šio asmens neapklausė, nesiaiškino, kokie buvo atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai po automobilių susidūrimo ir pan.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netirdamas administracinėn atsakomybėn paraukto asmens kaltės formos, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Įvertinus priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apelianto argumentų nepasisakytina, kadangi juos asmuo galės nurodyti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarimą R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius