- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- 2A-322-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01182-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Egidija Tamošiūnienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- A. M., R. M.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės Šiaulių banko
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. M. ir R. M. bei atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių banko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. M. ir R. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankui (akcinės bendrovės banko „FINASTA“ teisių perėmėjai) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. M. ir R. M. prašė priteisti iš atsakovės AB Šiaulių banko (AB banko „FINASTA“ teisių perėmėjos) 118 164,96 Eur žalos atlyginimą, 9,01 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2011 m. kovo 10 d. ieškovas A. M. ir AB bankas SNORAS sudarė obligacijų pasirašymo sutartį (toliau – Obligacijų sutartis), pagal kurią ieškovas įsigijo 4 000 vnt. obligacijų iš obligacijų emisijos banko SNORAS Fiksuotų palūkanų obligacijos Nr. 1, LT0000410326 (toliau – Obligacijos) už 399 915,60 Lt (Obligacijos 1 vnt. ribinė vertė – 102 Lt). Pagal Obligacijų sutarties 1.15 punktą, įsigytos Obligacijos yra laikomos ieškovo asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje AB banke SNORAS, tačiau ieškovas atskiru pageidavimu gali pervesti Obligacijas į kitą vertybinių popierių sąskaitą, atidarytą pas ieškovo nurodytą viešosios apyvartos tarpininką. Obligacijų galutinėse sąlygose nurodyta, kad Obligacijoms yra taikomas perleidimas antrinės apyvartos metu, t. y. investuotojai Obligacijų galiojimo laikotarpiu anksčiau, nei numatyta Obligacijų išpirkimo data, gali perleisti visas arba dalį savo Obligacijų kitiems investuotojams arba atsakovei (21 p.). Tai reiškia, kad atsakovė įsipareigojo išpirkti Obligacijas iš ieškovo iki Obligacijų išpirkimo datos (t. y. 2012 m. kovo 22 d.). Ieškovas 2011 m. lapkričio 15 d. pateikė atsakovei du pavedimus dėl Obligacijų perleidimo: 1) pavedimu Nr. NP00002658 ieškovas įpareigojo atsakovę pervesti jam priklausančius 4 000 vnt. Obligacijų iš AB banko SNORAS apskaitos į atsakovės apskaitą; 2) pavedimu Nr. OBL0006250 ieškovas nurodė atsakovui sudaryti Obligacijų pardavimo–pirkimo sutartį ne blogesnėmis nei pavedime nurodytos sąlygomis. Atsakovė neįvykdė ieškovo pavedimo Nr. OBL0006250, todėl pažeidė Obligacijų galutinių sąlygų 21 punktą, taip pat Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą finansų maklerio įmonei, vykdančiai kliento pavedimą, veikti taip, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas klientui rezultatas. Kadangi atsakovė neišpirko ieškovo Obligacijų už numatytąją vertę (ne mažiau kaip 102 Lt už vieną Obligaciją), ieškovui padarė 408 000 Lt dydžio žalą, nes 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos bankas sustabdė AB banko SNORAS veiklą, o 2011 m. gruodžio 7 d. šiam bankui iškelta bankroto byla, kurioje ieškovo (ketvirtos eilės kreditoriaus) reikalavimui patenkinti banko turto neužtenka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad 2010 m. kovo 8 d. ieškovas ir AB bankas „FINASTA“ sudarė Investicinių paslaugų teikimo sutartį (toliau – Investicinių paslaugų sutartis), pagal kurią bankas įsipareigojo teikti ieškovui su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusias investicines paslaugas. Ieškovas 2011 m. lapkričio 15 d. pateikė bankui „FINASTA“ du pavedimus dėl Obligacijų perleidimo: 1) pavedimu Nr. NP00002658 ieškovas įpareigojo atsakovę pervesti jam priklausančius 4 000 vnt. Obligacijų iš AB banko SNORAS apskaitos į atsakovės apskaitą (toliau – Nemokestinis pavedimas); 2) pavedimu Nr. OBL0006250 ieškovas nurodė atsakovui sudaryti Obligacijų pardavimo–pirkimo sutartį ne blogesnėmis nei pavedime nurodytos sąlygomis (toliau – Mokestinis pavedimas). Bankas „FINASTA“ 2011 m. lapkričio 15 d. priėmė ieškovo pavedimus, tačiau jų neįvykdė. Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarime konstatuota, kad AB bankas „FINASTA“, 2011 m. lapkričio 15 d. priėmęs A. M. pavedimus dėl Obligacijų, nepradėjo vykdyti šių pavedimų ir nedelsdamas neinformavo kliento apie kliūtis ar aplinkybes, trukdžiusias vykdyti konkrečius kliento pavedimus, todėl pažeidė Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 92 ir 94 punktų reikalavimus ir FPRĮ 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismo vertinimu, šis nutarimas, kuris pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, patvirtina, kad bankas „FINASTA“ neteisėtai nevykdė ieškovo Nemokestinio pavedimo. Tačiau vertybinių popierių neteisėtas nepervedimas į banko „FINASTA“ apskaitą neturi priežastinio ryšio su ieškovų nurodoma žala, kuri galėjo atsirasti ne dėl neteisėto Obligacijų nepervedimo, bet dėl neteisėto Obligacijų neišpirkimo, kuris turėjo būti vykdomas pagal kitą – Mokestinį pavedimą.Mokestiniame pavedime ieškovas nurodė, kad pavedimas galioja iki 2011 m. lapkričio 18 d. Todėl teismas sprendė, kad pagal Mokestiniame pavedime nurodytas kliento sąlygas Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartis su banku „FINASTA“ turėjo būti sudaryta iki 2011 m. lapkričio 18 d. Lietuvos banko valdybai 2011 m. lapkričio 16 d. priėmus nutarimą Nr. 03-186 „Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS veiklos apribojimo (moratoriumo)“, t. y. dar nepasibaigus Obligacijų išpirkimo terminui, Obligacijos tapo bevertės. Pasikeitus Obligacijų kainai, pagal Taisyklių reikalavimus bankas „FINASTA“ negalėjo ir neprivalėjo įvykdyti mokestinio pavedimo jame nurodytomis sąlygomis – išpirkti Obligacijas po 102 Lt. Bankas „FINASTA“ apie mokestinio pavedimo neįvykdymo priežastis ieškovui pranešė 2011 m. lapkričio 21 d., t. y. pasibaigus mokestinio galiojimo terminui, tačiau pavėluotas pranešimas neturėjo reikšmės mokestinio pavedimo vykdymui, nes apie AB bankui „SNORAS“ pritaikytą veiklos apribojimą tapo visuotinai žinoma 2011 m. lapkričio 16 d., todėl nuo šios dienos ieškovai ir be banko pranešimo žinojo apie Obligacijų neišpirkimo priežastis. Teismo vertinimu, Obligacijos nebuvo išpirktos už pavedime nurodytą kainą ne dėl banko „FINASTA“ neteisėtų veiksmų ir ne dėl atsakovės kaltės, todėl, nesant šių dviejų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovai A. M. ir R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:Teismas padarė neteisingas išvadas, nes būtent aplinkybė, kad bankas „FINASTA“ neteisėtai neįvykdė ieškovo Nemokestinio pavedimo dėl Obligacijų pervedimo iš banko SNORAS į banką „FINASTA“, ir lėmė, kad Mokestinis pavedimas nebuvo įvykdytas, t. y. Obligacijos nebuvo išpirktos už pavedime nurodytą kainą būtent dėl atsakovės kaltės. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad Nemokestinis pavedimas privalėjo būti įvykdytas ne vėliau kaip iki atsakovės darbo laiko pabaigos 2011 m. lapkričio 15 d. Tai reiškia, kad atsakovei įvykdžius Nemokestinį pavedimą iki darbo laiko pabaigos 2011 m. lapkričio 15 d., ieškovui priklausančios Obligacijos privalėjo būti atsakovės žinioje esančioje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, todėl atsakovė privalėjo pateiktas Obligacijas nupirkti pagal Obligacijų galutinių sąlygų 21 punktą. Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarime konstatuota, kad bankas „FINASTA“ nepradėjo vykdyti pavedimo pervesti vertybinius popierius ir nedelsiant neinformavo kliento apie kliūtis ar aplinkybes, trukdžiusias vykdyti konkrečius kliento pavedimus, todėl pažeidė Taisyklių 92 ir 94 punktų bei FPRĮ 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokią pačią išvadą padarė ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.Moratoriumo AB bankui SNORAS paskelbimas apribojo šio banko veiklą bei ribojo jo prievolių klientams vykdymą, bet tai nėra pagrindas pripažinti, kad pasibaigė atsakovės pareigos ieškovo atžvilgiu. Tai, kad atsakovė neįvykdė pavedimo parduoti Obligacijas, vertintina kaip akivaizdus ieškovo interesų bei FPRĮ 22 straipsnyje įtvirtintų atsakovės pareigų ieškovo atžvilgiu pažeidimas bei pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti.Atsakovė AB Šiaulių bankas atsiliepime prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą. Nurodo šiuos argumentus:Pagal Taisyklių 92 punktą, pavedimas turi būti pradedamas (neįvykdomas, o būtent pradedamas) vykdyti nedelsiant, jeigu kliento pavedime ar sutartyje nenurodyta kitaip. Apeliantas Nemokestiniame pavedime nustatė jo įvykdymo datą – 2011 m. lapkričio 16 d. Bazinio prospekto 3.16 punkte nurodyta, kad <…> emitentas (SNORAS) nėra sudaręs sutarčių su viešosios apyvartos tarpininkais tvirtai įpareigojant juos veikti antrinės prekybos tarpininkų teisėmis ir užtikrinti likvidumą siūlomomis kainomis. Bankas „FINASTA“ nebuvo įsipareigojęs nei išpirkti Obligacijų, nei jų išpirkti būtent už paties apelianto nurodytą kainą. Dar nesuėjus Mokestinio pavedimo terminui (kuris buvo nustatytas iki 2011 m. lapkričio 18 d. įskaitytinai) dėl akivaizdžiai objektyvių priežasčių (banko SNORAS moratoriumo) Mokestinio pavedimo įvykdymas tapo nebeįmanomas. Specialistės Daivos Rakauskaitės išvadoje nustatyta, kad apelianto Mokestinis pavedimas neįpareigojo banko „FINASTA“ vykdyti sandorį. Specialistė taip pat patvirtino, jog Nemokestinis pavedimas buvo pradėtas vykdyti nedelsiant, o Mokestinio pavedimo terminas buvo nepažeistas, atsižvelgiant į banko „FINASTA“ veiksmus iki SNORAS moratoriumo.Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimas nepatvirtina Pavedimų neįvykdymo neteisėtumo. Šis nutarimas buvo parengtas pagal paties Lietuvos banko atliktą teisės aktų, taikomų dėl pavedimų vykdymo, interpretavimą ir supratimą, o pavedimų vykdymo aplinkybės buvo nustatytos iš esmės tik pagal formalius dokumentus ir paties banko „FINASTA“ pateiktus paaiškinimus, neatlikus išsamaus tyrimo, kokį atliko teismai baudžiamojoje byloje ir šioje civilinėje byloje. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos „išvados“ yra tik ikiteisminio tyrimo duomenys, kuriuos paneigė (jų nepatvirtino) Lietuvos Respublikos teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą.Baudžiamojoje byloje, kuri turi prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje, teismai iš esmės patvirtino banko „FINASTA“ darbuotojų veiksmų vykdant apelianto pavedimus teisėtumą. Toje byloje teismai nustatė, kad neegzistuoja priežastinis ryšys tarp apelianto žalos bei banko „FINASTA“ darbuotojų veiksmų vykdant pavedimus.Atsakovė AB Šiaulių bankas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo motyvus, kad AB bankas „FINASTA“ neįvykdė ieškovo Nemokestinio pavedimo ir pažeidė teisės aktų ir (arba) kitus reikalavimus, ir konstatuoti, kad AB bankas „FINASTA“, vykdydamas ieškovo Nemokestinį pavedimą, nepažeidė teisės aktų ir (arba) kitų reikalavimų. Nurodo šiuos argumentus:Teismas, konstatuodamas, kad Nemokestinis pavedimas buvo neįvykdytas neteisėtai, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, kuris yra neišsamus ir neobjektyvus, priimtas dar iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme išnagrinėtos baudžiamosios bylos, kurioje buvo apklausti Nemokestinį pavedimą vykdę bei su pavedimu susiję asmenys. Toje byloje nenustatyta jokių neteisėtų veiksmų, kuomet banko „FINASTA“ darbuotojai vykdė Nemokestinį pavedimą.Ieškovas, pasirašydamas Nemokestinį pavedimą, sutiko, kad šis pavedimas būtų vykdomas iki 2011 m. lapkričio 16 d. įskaitytinai. Specialistė Daiva Rakauskaitė patvirtino, kad bankas „FINASTA“ nedelsiant pradėjo vykdyti ieškovo Nemokestinį pavedimą ir pavedimo įvykdymo termino (t. y. iki 2016 m. lapkričio 16 d.) nepažeidė. Nemokestinis pavedimas buvo neįvykdytas ne dėl banko „FINASTA“ arba jo darbuotojų kaltės, o dėl objektyvios priežasties – banko SNORAS moratoriumo.Ieškovai atsiliepime prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Atsikerta šiais argumentais:Lietuvos banko valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas bei laikydamasis teisės aktų reikalavimų, atliko tikslinį AB banko „FINASTA“ patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad ši kredito įstaiga, vykdydama A. M. pavedimus, pažeidė FPRĮ bei Vertybinių popierių komisijos patvirtintas Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimo priėmimo ir vykdymo taisykles, o už pažeidimus šis bankas buvo įspėtas. Todėl bet kokios apelianto interpretacijos, susijusios su Lietuvos banko nutarimu, yra bevertės, nes šis nutarimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ir nuginčytas.Specialistė Daiva Rakauskaitė pripažino, kad ir anksčiau yra turėjusi ryšių su banku „FINASTA“, o taip pat ir tai, kad už išvados pateikimą ir atvykimą į teismo posėdį jai buvo sumokėta. Todėl ši specialistė nelaikytina objektyvia ir nešališka.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje pripažino, kad pareigos buvo atliktos netinkamai, tačiau netaikė baudžiamosios atsakomybės nurodydamas, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, o baudžiamosios atsakomybės taikymo neturi lemti nekokybiško, aplaidaus tarnybos pareigų neatlikimo fakto egzistavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje keliamas finansų tarpininko civilinės atsakomybės klausimas dėl klientui netinkamai suteiktų investicinių paslaugų pagal šalių sudarytą sutartį.Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnį, įmonės (verslininko) sutartinei atsakomybei taikyti būtinos tokios sąlygos: neteisėti veiksmai (netinkamas prievolės vykdymas arba jos neįvykdymas), kitai sutarties šaliai padaryti nuostoliai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė neteisėtai nevykdė ieškovo Nemokestinio pavedimo, tačiau sprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp šio neteisėto veiksmo (neveikimo) ir ieškovų nurodytos žalos. Teismas taip pat konstatavo, kad Mokestinis pavedimas nebuvo įvykdytas, t. y. Obligacijos nebuvo išpirktos už pavedime nurodytą kainą, ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir ne dėl atsakovės kaltės. Apeliantai ginčija teismo išvadas dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šiais aspektais.
Dėl neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo)
Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.256 str. 3 d.). Finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimai nustatyti FPRĮ ir šį įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose.Nagrinėjamu atveju šalys sudarė Investicinių paslaugų sutartį (1 t., b. l. 186–191), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti ieškovui su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusias investicines paslaugas, tokias kaip vykdymas ir (ar) tarpininkavimas vykdant pavedimus atlikti operacijas su finansinėmis priemonėmis kliento vardu ir jo sąskaita arba savo vardu kliento naudai ir kliento sąskaita (Sutarties bendrosios dalies 3.1 p.). Teikdama šioje sutartyje numatytas paslaugas, atsakovė įsipareigojo veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sąlygomis ir šio interesais (Sutarties bendrosios dalies 3.2.1 p.).Analogiškas reikalavimas įtvirtintas ir FPRĮ 24 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią finansų maklerio įmonė, vykdydama kliento pavedimą, privalo veikti taip, kad būtų pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, atsižvelgiant į finansinių priemonių kainą, pavedimo įvykdymo išlaidas, greitį, pavedimo įvykdymo ir atsiskaitymų tikimybę, pavedimo dydį, turinį ir kitas pavedimo įvykdymui svarbias aplinkybes. Tačiau jeigu klientas pateikia finansų maklerio įmonei konkretų nurodymą, toks kliento nurodymas turi būti vykdomas tiksliai ir nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų. Minėtą finansų maklerio įmonės pareigą iki Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 03-157 įsigaliojimo (2012 m. liepos 21 d.) detalizavo Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimo priėmimo ir vykdymo taisyklės. Pagal Taisyklių 92 punktą, finansų maklerio įmonė kliento pavedimą privalo pradėti vykdyti nedelsdama, jeigu kliento pavedime ar sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal Taisyklių 94 punktą, tais atvejais, kai dėl tam tikrų kliūčių finansų maklerio įmonė negali pradėti vykdyti kliento pavedimo ar kliento pavedimas negali būti įvykdomas per protingus terminus dėl reguliuojamoje rinkoje ar už jos ribų susiklosčiusių nepalankių aplinkybių (nukritus kainai, nesant pasiūlos ar pan.), apie tai ji turi nedelsdama informuoti klientą šių Taisyklių 75–78 punktuose nustatyta tvarka pateikdama pranešimą apie kliūtis ar aplinkybes, trukdančias vykdyti konkretų kliento pavedimą.Ieškovai šioje byloje įrodinėja, kad atsakovė nesilaikė minėtų reikalavimų ir pažeidė savo sutartines prievoles, nes neįvykdė ieškovo 2011 m. lapkričio 15 d. pateiktų pavedimų. Byloje nustatyta, kad tą dieną ieškovas pateikė atsakovei du pavedimus: 1) Nemokestinį pavedimą dėl ieškovams priklausančių 4 000 vnt. Obligacijų pervedimo iš AB banko SNORAS apskaitos į atsakovės apskaitą; 2) Mokestinį pavedimą dėl Obligacijų pardavimo ne blogesnėmis nei pavedime nurodytomis sąlygomis.
Dėl Nemokestinio pavedimo vykdymo
Byloje yra pateiktas Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad AB bankas „FINASTA“, 2011 m. lapkričio 15 d. priėmęs A. M. pavedimus, nepradėjo vykdyti pavedimo pervesti vertybinius popierius ir nedelsiant neinformavo kliento apie kliūtis ar aplinkybes, trukdžiusias vykdyti konkrečius kliento pavedimus, todėl pažeidė Taisyklių 92 ir 94 punktų bei FPRĮ 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus (1 t., b. l. 15–19). Pirmosios instancijos teismas šį nutarimą vertino kaip didesnę įrodomąją galią turintį oficialų rašytinį įrodymą (CPK 197 str. 2 d.), kuris patvirtina, kad atsakovė neteisėtai nevykdė Nemokestinio pavedimo.Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtas nutarimas yra neišsamus ir neobjektyvus, priimtas dar iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje nenustatyta jokių banko „FINASTA“ darbuotojų neteisėtų veiksmų, todėl teismas nepagrįstai juo vadovavosi. Tokie abstraktaus pobūdžio argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia Lietuvos banko valdybos nustatytų pažeidimų. Nurodytoje baudžiamojoje byloje banko „FINASTA“ darbuotojų veiksmų, susijusių su minėtų ieškovo pavedimų vykdymu, teisėtumas buvo vertinamas baudžiamosios atsakomybės, o ne civilinės atsakomybės taikymo aspektu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-489/2015 pažymėta, kad A. M. atsiradusios žalos konkretaus dydžio nustatymas, banko civilinės atsakomybės sąlygų ir ribų konstatavimas yra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos banko valdyba minėtą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tikslinio patikrinimo akte nustatytas aplinkybes bei paties banko „FINASTA“ pateiktus rašytinius paaiškinimus. Vien tai, kad šioje civilinėje byloje ir minėtoje baudžiamojoje byloje kaip liudytojai buvo apklausti Lietuvos banko Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė, kuriai buvo pavesta nagrinėti ieškovo skundą dėl banko „FINASTA“ veiksmų vykdant minėtus pavedimus, banko „FINASTA“ darbuotojai bei kiti asmenys, savaime nereiškia, kad Lietuvos banko tyrimas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo buvo neišsamus ir neobjektyvus. Juolab kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka būtų apskundusi minėtą Lietuvos banko valdybos nutarimą.Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad Nemokestiniame pavedime nurodytas įvykdymo terminas iki 2011 m. lapkričio 16 d. įskaitytinai, todėl šis pavedimas buvo neįvykdytas ne dėl banko „FINASTA“ kaltės, o dėl objektyvios priežasties – banko SNORAS moratoriumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks argumentas nepateisina atsakovės delsimo įvykdyti šį pavedimą. Iš Nemokestinio pavedimo turinio matyti (1 t., b. l. 29), kad šis pavedimas atsakovei buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 15 d. 11.30 val. Jame nurodyta atsiskaitymo data – 2011 m. lapkričio 16 d. Taip pat jame nurodyta paties banko „FINASTA“ įrašyta pastaba: „Jei klientas tinkamai užpildytą ir pasirašytą pavedimą pateikia po 15.00 val., pavedimas bus pradėtas vykdyti ne anksčiau kaip kitą banko darbo dieną“. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovo pavedimus priėmė 2011 m. lapkričio 15 d. 12.30 val. (1 t., b. l. 266). Atsakovės teigimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad bankas „FINASTA“ nedelsdamas pradėjo vykdyti Nemokestinį pavedimą, t. y. siuntė vykdyti (1 t., b. l. 39); užregistravo pavedimų registracijos žurnale (1 t., b. l. 95); aiškinosi su banko SNORAS darbuotojais dėl ieškovo turimų Obligacijų (skaičiaus, veiklos tipo) (1 t., b. l. 102). Taigi, atsakovė, viena vertus, pripažįsta, kad Nemokestinis pavedimas turėjo būti vykdomas 2011 m. lapkričio 15 d. Kita vertus, Investicinių paslaugų sutarties bendrosios dalies 7.1 punkte nustatyta, kad priėmęs ir užregistravęs kliento pavedimą, bankas jį vykdo nedelsdamas, jeigu tik pavedime nenustatyta kitaip. Tokia sutarties sąlygos lingvistinė formuluotė reiškia, kad kliento pavedimo priėmimas ir užregistravimas nėra pavedimo vykdymo veiksmas. Minėtame Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarime konstatuota, kad vadovaujantis Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo valdybos 2006 m. gruodžio 7 d. posėdžio protokolu Nr. 5 patvirtintų Vertybinių popierių pervedimų taisyklių 7.2 punktu, Centrinio depozitoriumo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos dalyvis, siekdamas priimti vertybinius popierius iš kitos bendrosios vertybinių popierių sąskaitos, turi pateikti sistemai nurodymą dėl pervedimo „Vertybinių popierių gavimas be apmokėjimo“ (FREERE); nemokestinio pavedimo vykdymas suprantamas kaip nurodymo FREERE pateikimas sistemai; visi kiti parengiamieji darbai (informacijos tikslinimas) nelaikomi pavedimo vykdymu. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog bankas „FINASTA“ nurodymo FREERE sistemai dėl ieškovo Nemokestinio pavedimo laikotarpiu nuo pavedimo užregistravimo momento, t. y. 2011 m. lapkričio 15 d. 12.18 val. (1 t., b. l. 95) iki moratoriumo bankui SNORAS paskelbimo momento, t. y. 2011 m. lapkričio 16 d. 15.08 val. negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių (CPK 178 str.). Tokiu įrodymu nelaikytinos specialistės D. Rakauskaitės išvados, kurias atsakovė pateikė byloje, nes tai yra išvestinio pobūdžio įrodymas, pagrįstas subjektyvia pačios specialistės nuomone. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neteisėtai nevykdė (tiksliau, delsė vykdyti, kol toks vykdymas tapo objektyviai nebeįmanomas) ieškovo Nemokestinio pavedimo, todėl pažeidė minėtus Investicinių paslaugų sutarties ir teisės aktų reikalavimus.
Dėl Mokestinio pavedimo vykdymo
Ieškovas Mokestiniu pavedimu (1 t., b. l. 30), kuris atsakovei buvo pateiktas kartu su Nemokestiniu pavedimu, nurodė parduoti ieškovams priklausančius 4 000 vnt. Obligacijų už 102 Lt vienos obligacijos ribinę kainą. Ieškovas šiame pavedime pažymėjo sutinkąs su tokiomis papildomomis pavedimo vykdymo sąlygomis: šis pavedimas yra nurodymas sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį ne blogesnėmis nei pavedime nurodytomis sąlygomis; klientas yra informuotas, kad kita sandorio šalis bus AB bankas „FINASTA“ arba kitas susijusiai įmonių grupei priklausantis asmuo. Mokestiniame pavedime nurodytas galiojimo terminas – iki 2011 m. lapkričio 18 d.Apeliaciniame skunde ieškovai iš esmės teigia, kad jeigu bankas „FINASTA“ būtų nedelsdamas įvykdęs Nemokestinį pavedimą, tokiu atveju būtų galėjęs ir privalėjęs įvykdyti ir Mokestinį pavedimą, t. y. nupirkti ieškovų Obligacijas. Atsakovės įsipareigojimą nupirkti Obligacijas ieškovai grindžia Obligacijų emitento AB banko SNORAS patvirtintų Galutinių sąlygų 21 punktu, kuriame nurodyta, kad taikomas perleidimas antrinės apyvartos metu; investuotojai obligacijų galiojimo laikotarpiu anksčiau, nei numatytą obligacijų išpirkimo datą, turės galimybę perleisti visas arba dalį savo obligacijų kitiems investuotojams arba bankui „FINASTA“; indikacinės obligacijų kainos bus reguliariai skelbiamos tinklalapyje www.finasta.lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuostatos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bankas „FINASTA“ įsipareigojo besąlygiškai supirkti visas Obligacijas. Visų pirma, pagal ginčo šalis siejusių sutartinių santykių pobūdį, atsakovė veikė kaip finansų tarpininkas. Ieškovai nenurodė, kokios sutarties pagrindu atsakovei tenka pareiga pačiai supirkti ieškovams priklausančias Obligacijas. Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. lapkričio 15 d., t. y. ginčo pavedimų pateikimo dieną spaudoje pasirodė informacija apie Generalinės prokuratūros išduotus leidimus atlikti kratas viename iš lietuviškų bankų. Akivaizdu, kad atsakovė, kaip profesionali vertybinių popierių rinkos dalyvė, turėjo atsižvelgti į šią informaciją, priimdama atitinkamus investicinius sprendimus. Pagal bylos duomenis, kitą dieną po minėtos informacijos paviešinimo, t. y. 2011 m. lapkričio 16 d. bankas „FINASTA“ Obligacijų kotiruotės nepaskelbė (2 t., b. l. 190–193). Kaip minėta, 2011 m. lapkričio 16 d. 15.08 val. buvo paskelbtas banko SNORAS moratoriumas. AB banko „FINASTA“ Investicinis komitetas tos pačios dienos posėdyje, kurio protokolas Nr. 38, nutarė nustatyti 0 Lt maksimalios sumos limitą investavimui į AB banko SNORAS išleistas finansines priemones (t. 1, b. l. 268). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovė turėjo teisę atsisakyti vykdyti ieškovo Mokestinį pavedimą (Investicinių paslaugų sutarties bendrosios dalies 7.3.1 p.). Pagal Investicinių paslaugų sutarties bendrosios dalies 7.4 punktą, jeigu <…> kliento pavedimas negali būti vykdomas per protingą terminą dėl reguliuojamoje rinkoje ar už jos ribų susiklosčiusios nepalankios situacijos (kritus kainai, nesant pasiūlos ar pan.), jis nedelsdamas informuoja klientą apie kliūtis ar aplinkybes, trukdančias tinkamai įvykdyti kliento pavedimą (analogiška nuostata įtvirtinta Taisyklių 94 punkte). Akivaizdu, kad po banko SNORAS veiklos apribojimo Obligacijų kaina nukrito ir šie vertybiniai popieriai iš esmės tapo beverčiais. Kadangi ši aplinkybė tapo visuotinai žinoma jau 2011 m. lapkričio 16 d., teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės 2011 m. lapkričio 21 d. pranešimas, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie jo pavedimų neįvykdymo priežastis, nors ir pavėluotas, t. y. išsiųstas pasibaigus mokestinio galiojimo terminui, tačiau neturi esminės reikšmės, nes Obligacijų pardavimas bet kuriuo atveju nebegalėjo būti vykdomas.Taigi, Mokestinio pavedimo nevykdymą teismas pagrįstai nepripažino atsakovės neteisėtu veiksmu (neteisėtu neveikimu) civilinės atsakomybės taikymo aspektu.
Dėl priežastinio ryšio
Nustačius tam tikrus atsakovės neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), toliau būtina įvertinti, ar tokie veiksmai (neveikimas) nulėmė žalos padarymą ieškovams, t. y. ar yra priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovams padarytos žalos (CK 6.247 str.).Minėta, kad atsakovė neteisėtai delsė vykdyti Nemokestinį pavedimą dėl Obligacijų pervedimo į ieškovo vertybinių popierių sąskaitą banke „FINASTA“. Kol nebuvo įvykdytas šis pavedimas, negalėjo būti vykdomas ir kitas – Mokestinis pavedimas dėl Obligacijų pardavimo. Tačiau, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, Nemokestinio pavedimo nevykdymas nėra vienintelė priežastis, dėl kurios atsakovė negalėjo vykdyti Mokestinio pavedimo (žr. 24 punktą). Todėl net ir tuo atveju, jeigu pavedimas dėl Obligacijų pervedimo į atsakovės apskaitą būtų buvęs įvykdytas nedelsiant, tai dar nereiškia, kad atsakovė būtų turėjusi prievolę nupirkti visas ieškovų Obligacijas. Teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad žalos atsiradimą ieškovams dėl neišpirktų Obligacijų iš esmės nulėmė ne atsakovės padaryti Investicinių paslaugų sutarties ir finansų tarpininkų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, bet Obligacijų emitento banko SNORAS veiklos apribojimas paskelbus moratoriumą bei po to šiam bankui iškelta bankroto byla. Ieškovui neįrodžius priežastinio ryšio, nėra vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, todėl konstatuotina, kad teismas atmetė ieškinį pagrįstai. Juolab kad ir ginčo šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, jog bankas nėra atsakingas už kliento patirtą žalą dėl emitentų <…> veikimo ar neveikimo, taip pat dėl jų likvidavimo ar bankroto (Investicinių paslaugų sutarties bendrosios dalies 9.4 p.). Apeliantų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovų ir atsakovės apeliaciniai skundai atmestini.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.