- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- I1-1011-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00835-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. V. su 2018 m. balandžio 27 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 70 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 45–49). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2823-662/2019 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė į tinkamas konvojavimo sąlygas (1,5 val. laikomas nešildomame specialiajame automobilyje) buvo pažeista ir priteisė pareiškėjui 70 Eur neturtinės žalos atlyginimo, panaikino ir šią bylos dalį Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams perdavė nagrinėti iš naujo (b. l. 65–71). Taigi, administracinė byla iš naujo nagrinėjama tik dalyje dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos, kildinamos iš atsakovo atstovo veiksmų konvojuojant jį nešildomame specialiajame konvojavimo automobilyje.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4) ir atsakyme į atsakovo atsiliepimą (b. l. 34-35) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2017 m. sausio 17 d., etapuojant jį iš Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI) į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN), pareiškėjas buvo vežamas techniškai netvarkingu automobiliu – nebuvo užtikrintas automobilio salono, skirto nuteistiesiems, šildymas. Šildymo sistema neveikė nuo pat kelionės pradžios. Pareigūnas visą laiką šildymo sistemą bandė taisyti, bet nesutaisė. Kadangi maršrutas buvo numatytas per Pravieniškių pataisos namus, užsukant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – LAVL), vykstant iki LAVL 30 - 40 minučių teko kęsti šaltį. Atvykus į LAVL, pareiškėjas sėdėjo toliau nešildomame automobilyje. Pareigūnams nepavykus sutaisyti salono šildymo, buvo iškviestas pakaitinis automobilis. Į kitą automobilį pareiškėjas buvo perkeltas maždaug po valandos. Iš viso šaltyje (nešildomame automo0bilyje) buvo maždaug 1 val. 30 min. Atvykus pakaitiniam automobiliui pareiškėjas buvo perkeltas į jį. Nežiūrint į tai, kad buvo atsiųstas kitas automobilis, salone, kuriame vežami nuteistieji, nebuvo užtikrinta reikiama šiluma. Nuo Kauno iki Pravieniškių pataisos namų pareiškėjas buvo vežamas vienas. LAVL dar buvo įsodinti 7 ar 8 asmenys, kurie vyko į Alytaus PN. Netinkamos etapavimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, nes pareiškėjas serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, turi trofines opas kojose. Teko gydytis nuo peršalimo, vartoti antibiotikus, dėl to atsivėrė naujos žaizdos kairės kojos blauzdoje, paūmėjo dusulys, atsirado galvos skausmas bei bendras silpnumas.
Atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 18-23) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Alytus-Pravieniškės-Kaunas 2018 m. sausio 17 d. Prieš pradedant konvojavimą ir išvykstant į maršrutą, Radvilėnų pl. 1 Kaunas, automobilį MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrino konvojuotojas E. J. ir pranešė konvojaus viršininkui, kad viskas gerai, jokių pastabų nėra. Kauno TI buvo priimtas konvojuoti į Alytaus PN pareiškėjas ir konvojus išvyko pagal maršrutą 8.50 val. Kelionės į Pravieniškes metu, netoli paskirties punkto - LAVL sugedo automobilio kėbulo šildymo sistema. Konvojuotojai apie tai informavo konvojaus viršininką. Atvykus į LAVL 9.30 val. automobilio vairuotojas bandė pašalinti gedimą, tačiau jam nepavyko. Apie susidariusią situaciją konvojaus viršininkas pranešė Kauno dalinio 3 kuopos vadovybei ir vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 147 punktu, paprašė, kad būtų atsiųstas pakaitinis automobilis. Nuteistieji galėjo būti saugomi LAVL, tačiau atsakingas LAVL budintis pareigūnas nurodė išvažiuoti į saugomos teritorijos ir laukti atvykstančio automobilio prie įvažiavimo į LAVL teritoriją, motyvuodamas tuo, kad nebūtų trukdoma atvykti ir išvykti kitiems konvojams. Automobilio kėbule, poste prie kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti, konvojuojamojo apsaugos funkciją nuolatos vykdė E. J.. Atvykus pakaitiniam automobiliui VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį patikrino konvojaus viršininko padėjėjas R. P., kuris jokių pastabų neturėjo. Pareiškėjas buvo perkeltas į automobilį VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priėmus konvojuojamuosius iš LAVL, konvojus išvyko 11.00 val. Atvykus į Alytaus PN 12.05 val., pareiškėjas pats išlipo iš automobilio ir buvo palydėtas perdavimui, o Alytaus PN direktoriaus budinčiam padėjėjui perdavimo metu pareiškėjas pretenzijų nepareiškė. Pareiškėjas nešildomame automobilyje galėjo sėdėti apie 40 min. Lauke buvo -5 – -6 laipsniai šalčio. Planinio konvojaus metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumu žmonių pervežimui ir jų atitikimų saugumo bei kiliems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti ir pastabų neturėjo. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti 500 Eur neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš netinkamų konvojavimo sąlygų.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2018 m. sausio 17 d., jį etapuojant jį iš Kauno TI į Alytaus PN, pareiškėjas buvo vežamas techniškai netvarkingu automobiliu – nebuvo užtikrintas automobilio salono, skirto nuteistiesiems, šildymas.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui nurodyti Konvojavimo taisyklių 146 punkte. Konvojavimo taisyklių 146.4. punkte nustatyta, kad privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 17 d. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutu Kaunas-Pravieniškės-Alytus-Pravieniškės-Kaunas. 2017 m. sausio 17 d. Kelionės žiniaraštis (b. l. 26-27), Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojo R. L. parodymai patvirtina, kad konvojaus metu sugedo specialaus automobilio MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo šildymo sistema, o automobilio vairuotojui nepavykus pašalinti gedimo, buvo iškviestas pakaitinis automobilis VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 25, 29). Pareiškėjas teigia, kad automobilio, kuriuo buvo konvojuojamas pareiškėjas šildymo sistema neveikė nuo pat kelionės pradžios ir net atsiųstame pakaitiname automobilyje nebuvo užtikrinta pakankama šiluma. Atsakovo atstovas nurodė, kad automobilio MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šildymo sistema sugedo netoli paskirties punkto – LAVL (b. l. 19). Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog automobilio kėbulo šildymo sistema sugedo kelionės metu iš Kauno TI į LAVL. Pareiškėjas teigia, jog nešildomame automobilyje praleido apie 1 val. 30 min. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo R. L. parodymai. Liudytojas L. B. nurodė, kad nuo atvykimo į LAVL pareiškėjas nešildomame automobilyje galėjo prabūti maždaug valandą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas maždaug 1 val. 30 min. praleido nešildomame automobilyje (ABTĮ 56 str.).
Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nepakanka vien tik konstatuoti faktą, jog pareiškėjas tam tikrą laiką praleido nešildomame automobilyje, tačiau aktualu ir tai, ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Konvojavimo taisyklių 145 punktas nustato, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Viešojo saugumo tarnybos pareigūno R. L. 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad prieš pradedant konvojavimą ir išvykstant į maršrutą, Radvilėnų pl. 1 Kaunas, automobilį MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrino E. J. ir pranešė, kad viskas gerai, dėl techninės būklės jokių pastabų nėra (b. l. 24). Pagal Konvojavimo taisyklių 147 punktą specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli šių automobilių ir autobusų gedimai, trūkumai pašalinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių Taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Byloje esantys įrodymai: Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 24, 25, 29), liudytojo R. L. parodymai taip pat patvirtina, kad sugedus automobilio šildymo sistemai, vairuotojas bandė pašalinti gedimą, tačiau jam nepavyko. Nepavykus pašalinti gedimo buvo iškviestas pakaitinis automobilis, kuriam atvykus pareiškėjas buvo į jį perkeltas. Nors iki pakaitinio automobilio atvykimo pareiškėjas buvo laikomas nešildomame automobilyje, tačiau nėra pagrindo konstatuoti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, kadangi liudytojo LAVL budinčio pareigūno Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto L. B. parodymai patvirtina, jog jis nurodė išvažiuoti iš saugomos teritorijos ir atvykstančio automobilio laukti prie įvažiavimo į LAVL teritoriją. Liudytojas L. B. taip pat nurodė, kad kitose įstaigose kalintys nuteistieji negali būti įleidžiami į LAVL patalpas. Taigi, administracinėje byloje nenustatyta, kad dėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) atsirado transporto techniniai gedimai (sugedo automobilio šildymo sistema), kad pareigūnai, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių sugedus transporto priemonės šildymo sistemai, operatyviai nesiėmė Konvojavimo taisyklėse nustatytų veiksmų ir tokiu būdu pažeidė šias taisykles.
Taigi, nenustačius Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.