Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-376/09

1.1.8.1.1.; 2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

2009 m. gegužes 5 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamaja vieta deklaravusio (duomenys neskelbtini), LR piliecio, nevedusio, ruso, 5 klasiu išsilavinimo, nedirbancio, 8 kartus teisto apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p. ir nuteistas laisves atemimu ketveriems metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmes neatlikta dalimi ir jam paskirta galutine subendrinta bausme – laisves atemimas penkeriems metams, bausme atliekant pataisos namuose, bausmes pradžia skaiciuojant nuo 2009 m. vasario 21 d.

Nuosprendžiu pilnai patenkinti nukentejusiojo G. G. ir Valstybines ligoniu kasos civiliniai ieškiniai ir iš S. Š. priteista 1100 Lt nukentejusiojo G. G. naudai ir 336,82 Lt Valstybines ligoniu kasos naudai.

Aprašomoji dalis

nustate:

S. Š. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 10 p. už tai, kad jis sužalojo žmogu del piliecio pareigu vykdymo, o butent: jis 2008-09-24, apie 15 val. 30 min., budamas apsvaiges nuo alkoholio, prie namo adresu A.P.Kavoliuko g. 13, Vilniuje, mojavo peiliu ir grasino sužaloti aplinkinius, o G. G. ji sudrausminus bei bandant atimti peili ir tokiu budu vykdant piliecio pareiga, jis tycia smoge peiliu G. G. i kaire ranka, o kita ranka griebes už dešines rankos mažojo piršto, ši išnarino, taip padarydamas G. G. pjautine žaizda kairiame dilbyje ir dešines plaštakos V piršto vidurinio pirštakaulio išnirima, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del dešines plaštakos V piršto vidurinio pirštakaulio išnirimo G. G. sveikata sutriko ilgiau kaip 10 dienu, ir nebuvo sukelta LR BK 135 str. 1 d. nurodytu padariniu.

Pirma, jis tikisi, kad skunde išdestyti motyvai ir kai kurios faktines bylos aplinkybes bei samprotavimai igalins teisma priimti jo atžvilgiu teiseta ir pagrista nuosprendi del neteisetu ikiteisminio tyrimo istaigu pareigunu, prokuroru ir teismo veiksmu, juolab, kad analizuoti baudžiamosios bylos faktines aplinkybes du kartus – pirmosios ir apeliacines instancijos teismuose – istatymas suteikia galimybe nešališkai, visapusiškai ir objektyviai išnagrineti ir vertinti bylos faktus ne viena karta ir ne vienam teisejui, tuo sumažindamas faktu nustatymo ir ju vertinimo klaidos tikimybe.

Antra, ikiteisminis tyrimas, atliktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 7 policijos komisariate ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 18-1-01929-08 del nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentejusiajam G. G. pagal nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 2 d. 10 p., buvo tendencingai šališkas, nevisapusiškas, t.y. neišnagrinejo visu reikšmingu, byloje esanciu faktiniu aplinkybiu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdžiai matosi, jog tyrima atlikusi ikiteisminio tyrimo istaigos pareigune ypatingai šališkai stengesi irodymus „surikiuoti“ taip, kad butu galima jo padarytai nusikalstamai veikai pritaikyti LR BK 138 str. 2 d. 10 p. nuostatas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kritiškai vertinama nukentejusiojo G. G. asmenybe, kuri vietiniu gyventoju apibudinama kaip konfliktuojanti ir neigiama santykiuose su aplinkiniais žmonemis, nebuvo išsiaiškintas ir ivertintas nukentejusiojo, kaip konflikto iniciatoriaus vaidmuo, alkoholio kiekis kraujyje. Nei ikiteisminio tyrimo pareigune, nei teismas neatsižvelge i tai, kad jo nusikaltimas buvo padarytas del didelio susijaudinimo, kuri sukele neteiseti nukentejusiojo veiksmai. Istatymu leidejas dideli susijaudinima pripažista atsakomybe lengvinancia aplinkybe todel, kad fiziologinis afektas kyla esant sunkioms kritiškoms aplinkybems, kai žmogui sunku rasti tinkama išeiti iš netiketai susidariusios situacijos.

Trecia, del bylos aplinkybiu išnagrinejimo išsamumo ikiteisminio tyrimo istaigoje ir teismo išvadu pagristumo kyla daug abejoniu ir klausimu del nusikalstamos veikos ydingo kvalifikavimo. Baudžiamosios teises teorijoje vyrauja nuostata, kad smurtas, sukeles nesunku sveikatos sutrikdyma, padarytas ne del asmeniniu kaltininko ir nukentejusiojo santykiu, kol galioja LR BK 284 str. (viešosios tvarkos pažeidimas), traktuojamas ne kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai, o kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Todel jo padaryta nusikalstama veika turejo buti kvalifikuojama pagal LR BK 284 str., juolab, kad Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas savo apkaltinamaji nuosprendi grinde išvadomis, padarytomis atrenkant tik kaltinancius bylos duomenis ir pripažistant juos irodymais. Teismas kitu duomenu netyre ir atmete kitus irodymus prielaidomis gristais motyvais. Taip teismas pažeide LR BPK 20 str. 5 d., ipareigojancia teisejus irodymus vertinti pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu, bei LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavima apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdestyti irodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmete kitus irodymus. Teismas nekreipe demesio i švelninancias aplinkybes.

Teismo posedyje nuteistojo gyneja praše skunda tenkinti, o prokurore - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. vasario 21 d. nuosprendis teisetas ir pagristas, todel naikinti ji nera pagrindo.

Nuteistasis S. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas tendencingai, šališkai, nevisapusiškai. Ikiteisminio tyrimo pareigune ypatingai šališkai stengesi irodymus „surikiuoti“ taip, kad butu galima jo padarytai nusikalstamai veikai pritaikyti LR BK 138 str. 2 d. 10 p. nuostatas. Kolegija nelaiko pagristais tokius nuteistojo skundo argumentus, kadangi jie nepagristi jokiais faktiniais bylos duomenimis. Jei nuteistasis S. Š. mane, kad ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmai buvo šališki, irodymai surinkti ir ištirti nevisapusiškai, tendencingai, turejo teise ikiteisminio tyrimo metu konkrecius ikiteisminio tyrimo pareigunu veiksmus skusti byla kontroliuojanciam prokurorui, o nesutikdamas su prokuroro sprendimais, skusti aukštesniam prokurorui, taciau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tai nebuvo padaryta. Nuteistojo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo kritiškai vertinama nukentejusiojo G. G. asmenybe, laikytini visiškai nepagristais, kadangi del nusikalstamos veikos padarymo buvo teisiamas ne G. G., o S. Š., todel tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismui nagrinejant byla, nebuvo pagrindo ir butinybes rinkti nukentejusiojo G. G. asmenybe charakterizuojancius duomenis, juolab, kad bylos faktiniais duomenimis nustatyta, jog butent S. Š. buvo konflikto iniciatorius, o ne nukentejusysis G. G.. Tai patvirtino tiek ivykio liudytojai, tiek byloje esantys rašytiniai irodymai (nuteistasis S. Š. kele gresme aplinkiniams mojuodamas peiliu, kuriuo sužalojo nukentejusiji, be to, buvo apsvaiges nuo alkoholio). Nuteistasis S. Š. skunde nurode, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, kad nusikaltimas buvo padarytas del didelio susijaudinimo, kuri sukele neteiseti nukentejusiojo veiksmai. Taciau nuteistasis S. Š. nenurode, butent kokiais neteisetais veiksmais nukentejusysis galejo sukelti jo dideli susijaudinima, kas butu grese jo sveikatai ar gyvybei, del ko jis, mojuodamas peiliu, butu gynesis. Todel nuteistojo motyvai, kad jis padare nusikaltima del didelio susijaudinimo, atmestini kaip neirodyti. Nuteistasis ne tik nepateike rimtu argumentu, patvirtintu irodymais, kad galejo kilti fiziologinis afektas esant sunkioms kritiškoms aplinkybems, taciau apskritai nenurode aplinkybiu ar nukentejusiojo asmens veiksmu, kas anot jo galejo sukelti tokia jo reakcija ir elgesi.

Nuteistasis S. Š. skunde nurode, kad jo padaryta nusikalstama veika turetu buti kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. (viešosios tvarkos pažeidimas). Kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo skundo argumentais, kadangi jie prieštarauja byloje esantiems faktiniams duomenims. Pagal LR BK 284 str. 1 d. viešosios tvarkos pažeidimu gali buti kaltinamas tas, kas viešoje vietoje ižuliais veiksmais, grasinimais, patyciomis arba vandališkai veiksmais demonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai ir sutrukde visuomenes rimti ir tvarka, tuo tarpu S. Š., mojuodamas peiliu ir grasindamas sužaloti aplinkinius, ne tik galimai sutrikde visuomenes rimti ir tvarka, demonstravo nepagarba aplinkiniams, bet ir nesunkiai sužalojo žmogu, vykdanti savo pilietine pareiga. Esant nurodytoms aplinkybems, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelges i S. Š. išsakyta versija del nusikaltimo padarymo aplinkybiu, nukentejusiojo G. G., liudytoju parodymus bei byloje esancius rašytinius irodymus (2008-12-30 itariamojo parodymu patikrinimo vietoje protokola, specialisto išvada Nr. G 4774/08(01) del G. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, Bendrosios pagalbos centro ivykio ataskaita, 2008-09-24 patruliu tarnybini pranešima, alkotesterio kvita, kur S. Š. nustatytas 1,48 promiliu girtumo laipsnis, 2008-09-24 ivykio vietos apžiuros protokola, daiktu apžiuros protokola) teisingai kvalifikavo S. Š. padaryta nusikalstama veika butent pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p., kaip nesunku sveikatos sutrikdyma del nukentejusiojo asmens piliecio pareigu vykdymo, kadangi, kaip irodyta aukšciau nurodytais duomenimis, nukentejusysis G. G. buvo sužalotas butent del piliecio pareigu vykdymo, nes jis buvo sužalotas tuo metu, kai bande sulaikyti peiliu aplinkiniams grasinanti S. Š., siekdamas apginti ne tik save, bet ir aplinkinius asmenis nuo tiesiogiai gresiancio pavojaus.

Nuteistojo skundo argumentai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagristas išvadomis, padarytomis atrenkant tik kaltinancius bylos duomenis, nelaikytini pagristais, nes nepatvirtinti jokiais bylos faktiniais duomenimis. Be to, nuteistasis skunde net nenurode, butent kokius irodymus jis laiko teisinanciais ar švelninanciais jo atsakomybe. Kaip jau mineta, nors nuteistasis skunde ir nurodo, kad nusikaltima padare del didelio susijaudinimo, taciau kolegija sprendžia, kad nera jokio pagrindo konstatuoti, jog S. Š. jam inkriminuota nusikaltima padare del didelio susijaudinimo, todel tai negali buti pripažistama atsakomybe lengvinancia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, visapusiškai išnagrinejo visus baudžiamosios bylos faktinius duomenis ir prieme teiseta ir pagrista nuosprendi. Priimant skundžiama nuosprendi, nebuvo pažeisti LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyti reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. Š. bausme, atsižvelge i tai, kad jis anksciau 8 kartus teistas, baustas administracine tvarka (t. 1., b.l. 94-104). Jis Respublikineje Vilniaus psichiatrijos ligonineje gydytas tris kartus, diagnoze: emociškai nestabilaus tipo asmenybes sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholi, priklausomybes sindromas. Specialisto konsultacijos metu buvo nustatyta, kad S. Š. atlikti teismo psichiatrijos ekspertize netikslinga. Nors nuteistasis skunde nurode, kad del padaryto nusikaltimo gailisi, taciau savo kaltes pilnai nepripažino, todel pirmosios instancijos teismas teisetai ir pagristai nenustate jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Kadangi S. Š. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus (t. 1., b.l. 57), pirmosios instancijos teismas pagristai padare išvada, kad tai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, nes del neblaivumo S. Š. neadekvaciai suvoke aplinka bei vykstancia situacija ir del to be jokiu pateisinamu priežasciu eme grasinti aplinkiniams peiliu ir sužalojo ji sudrausminti meginusi nukentejusiji. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai S. Š. atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažino jo neblaivuma. Pirmosios instancijos teismas, ivertines visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelges, kad S. Š. net kelis kartus yra teistas už smurtinius nusikaltimus, vel padare smurtinio pobudžio nusikaltima, iš ankstesniu teistumu išvadu nedaro, linkes nusikalsti, nusikaltima padare neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmes, padare pagrista išvada, kad bausmes tikslai bus pasiekti S. Š. skiriant vienintele sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme, jos dydi nustatant didesni, nei sankcijoje nustatytos bausmes vidurkis. Kadangi S. Š. padare nusikaltima neatlikes Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008-06-04 nuosprendžiu paskirtos bausmes, paskirta bausme, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., dalinio bausmiu sudejimo budu pagristai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmes neatlikta dalimi, paskiriant jam galutine subendrinta laisves atemimo bausme 5 metams.

Kolegijos nuomone, paskirtoji bausme savo dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, todel švelninti ja nera pagrindo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai apeliantui skyre vienintele straipsnio sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme, nes byloje esantys duomenys liudija, jog nuteistasis gali buti pataisytas ir peraukletas tik izoliavus ji nuo visuomenes, kadangi jo padarytas nusikaltimas pavojingas visuomenei, o švelnesnemis bausmemis LR BK 41 str. itvirtinti bausmes tikslai negali buti pasiekti.

Kolegija sprendžia, kad nera jokio pagrindo perduoti byla nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes skundžiamas teismo nuosprendis yra pagristas ir teisetas, todel ji naikinti apeliaciniame skunde išdestytais motyvais, nera jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo S. Š. apeliacini skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.