Kauno apygardos teismo nutartis

2009-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-401-2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-23
Bylos Nr.
1A-322-401-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jonas Furmanavičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
Nuteistasis
Č. A., ir O
Kategorijos

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-401/2009

Teisėjas J.Jakubonienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, A. P., sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Ramutei Noreikienei, nuteistajai Č. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Č. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-17 nuosprendžio, kuriuo Č. A. nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2008-03-26 nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. (2008-04-28 nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2008-05-08 nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir Č. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Dėl kaltinimų pagal LR BK 260 str. 1 d. (2008-03-31 nusikalstama veika), pagal LR BK 260 str. 1 d. (2008-04-02 nusikalstama veika), pagal LR BK 260 str. 1 d. (2008-04-07 nusikalstama veika) Č. A. išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Šiuo nuosprendžiu buvo nuteista ir O. A., jos atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad ji nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008-03-26, turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 4,328 g. rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,715 g. narkotinės medžiagos heroino, šią narkotinę medžiagą neteisėtai atgabeno į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune bei 2008-03-26 apie 15.20 val. dalį šios medžiagos - 0,165 g. rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,041 g. narkotinės medžiagos heroino, už 50 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-26 nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to Č. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d. už tai, kad ji 2008-04-28 apie 14.55 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai už 40 Lt pasikėsino parduoti 0,106 g. rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,047 g. narkotinės medžiagos heroino, liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-26 nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamą veiką nuo pradžios iki pabaigos kontroliavo teisėsaugos pareigūnai.

Be to Č. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. už tai, kad ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, nenustatytą laikotarpį iki - 2008-05-08 laikė 3,695 g. rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,519 g. narkotinės medžiagos heroino, kuri asmens kratos metu buvo rasta ir paimta.

Šalies argumentai

Nuteistoji apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į LR BK 54 str. 3 d. bei 62 str. ir paskyrė per griežtas bausmes. Neatsižvelgė į asmenybę ir priežastis, kodėl ji padarė šį nusikaltimą. Ji senyvo - 59 metų amžiaus, išsilavinimas tik viena klasė, niekad anksčiau nebuvo teista. Teismas visai neatsižvelgė į aplinkybes, kurioms esant galima paskirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę. Ji nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Bylos aplinkybes laiko išimtinėmis ir mano, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę vadovaudamasis LR BK 54 str. 3 d.

Nusikaltimą padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, norėjo mirusiam sūnui pastatyti paminklą. Jai nepavykdavo rasti nuolatinio darbo, o be to, turėjo auginti aštuonis vaikus. Supranta, kad šios aplinkybės nešalina veikos pavojingumo, tačiau mano, jog yra pagrindas švelninti atsakomybę ir apsaugoti šeimos ir jos socialinius interesus.

Jai pradėta mokėti pensija yra išimtinė aplinkybė. Ji serga išemine smegenų ir širdies liga, stuburo osteochondroze, jai reikalinga skubi operacija, nes yra darinys kairiojo kaklo pusėje. Pridedamas darbo biržos pažymėjimas patvirtina, kad iki 2008 metų buvo registruota darbo biržoje, po to pradėjo gauti pensiją. Jos sūnus M. A. ir vyras N. A. yra pirmos grupės invalidai, sūnus L. A. – nepilnametis. Ją nuteisus nebus kam juos prižiūrėti.

Nurodytos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekiami ir neskiriant laivės atėmimo bausmės. Paskirta bausmė neatitinka LR BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimų - bausmė turi užtikrinti teisingumo principą ir įgyvendinimą. Bausmė neatitinka teisingumo principo. Paskyrus švelnesnę bausmę, jai būtų suteikta galimybė įrodyti, jog padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklėsčiusių gyvenimo aplinkybių ir ji nedarys naujų nusikaltimų. Teigia, kad LR BK 62 str. 2 d. teismas gali taikyti, nes kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ir yra neįgalūs, nėra kam prižiūrėti ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės, nebūtų kam prižiūrėti.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją ir nuteistąją, prašiusias apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo Č. A. padarytas nusikalstamas veikas, bausmę paskyrė, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.

Šalies argumentai

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir prašoma ją mažinti pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. arba 62 str. nuostatas. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.).

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tuo tarpu apylinkės teismas pagrįstai nustatė, Č. A. baudžiamojoje byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas teisiamajai prieštarautų teisingumo principui. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę teisingai nurodė, jog Č. A. nors ir teisiama pirmą kartą, tačiau padarė tris sunkius tyčinius nusikaltimus siekdama neteisėtu būdu pasipelnyti, bausta eilę kartų administracinėmis nuobaudomis (t. 1, b.l. 143-150), kas vertintina kaip asmenį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, teismas į ją atsižvelgė ir paskyrė bausmes mažesnes, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad nuteistoji gauna pensiją, prižiūri invalidus vyrą ir sūnų bei nepilnametį sūnų nepripažįsta išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti LR BK 53 str. 3 d. nuostatas. Be to, šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nevisiškai atitinka tikrovę. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistosios Č. A. šeimą sudaro jos vyras N. A. ir nepilnametis sūnus L. A., gimęs 1991-12-03. Tokią šeimos sudėtį patvirtina ir su apeliaciniu skundu pateikta 2009-03-23 pažyma, išduota Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos. Apeliacinio skundo teiginys, kad sūnus M. A., gimęs 1982-11-29 yra pirmos grupės invalidas ir prižiūrimas nuteistosios Č. A. (motinos), nepatvirtintas jokiais dokumentais ar kitais bylos duomenimis, todėl teismas į tai taip negali atsižvelgti. M. A., gimęs 1982-11-29 yra pilnametis, nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis gyventų kartu su motina ir būtų jos nuolat išlaikomas bei prižiūrimas. Iš pateikto medicininio pažymėjimo (t.2 b.l.143) nustatyta, kad jo invalidumas nuo vaikystės, tačiau nenurodyta, kokio lygio ir kokia priežiūra jam reikalinga. Su apeliaciniu skundu pateiktas nuteistosios vyro N. A. neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, jog jam nustatytas 25 % darbingumo lygis. Tačiau byloje nėra, o su apeliaciniu skundu nepateikta jokių duomenų, kad nuteistosios Č. A. vyrui N. A., vadovaujantis Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygomis bei taisyklėmis, patvirtintomis socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-316, būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pažymėtina ir tai, jog asmuo, atsižvelgdamas į jam nustatytus specialiuosius poreikius, turi teisę kreiptis į savivaldybę dėl techninės, finansinės pagalbos priemonių ir socialinių paslaugų teikimo. Nuteistosios vyrui N. A. nustatytas 25 % darbingumo lygis leidžia pagrįstai manyti, jog jis gali pasirūpinti savimi ir nepilnamečiu vaiku L. A., gimusiu 1991-12-03, kuris jau po šešių mėnesių taps pilnametis. Todėl atmestinas nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog dėl nuteistajai Č. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebus kitų asmenų, galinčių prižiūrėti invalidą vyrą ir nepilnametį sūnų ir kad būtent apeliantė sudaro šių asmenų poreikiams ir gyvenimui reikalingas sąlygas, slaugo arba nuolat juos prižiūri. Be to nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokia nuolatinė slauga, priežiūra jiems yra būtina.

Nėra pagrindo švelninti paskirtą bausmę atsižvelgus į skundo teiginį, jog apeliantė šiuo metu gauna pensiją, nes ši aplinkybė niekaip nesumažina jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo. Be to, iš prie apeliacinio skundo pridėtos 2009-03-24 d. pažymos, apie nuteistosios Č. A. gaunamas pajamas, išduotos Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriaus, nustatyta, jog jos pajamas sudaro tik išmokos vaikui, kurias ji gauna nuo 2006-09-07. Apie kitokias nuteistosios legalias pajamas, taip pat ir pensiją, byloje duomenų nėra, todėl į teiginį apie gaunamą pensiją sprendžiant bausmės dydžio klausimą negali būti atsižvelgiama.

Medicininiuose pažymėjimuose (t.2, b.l.141-142) nurodytos medikų išvados, jog Č. A. serga išemine smegenų ir širdies liga, jai diagnozuota stuburo osteochondrozė, bei darinys kairėje kaklo pusėje, kuris operuotinas planine tvarka, neduoda pagrindo pagrįstai manyti, kad ji serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios negalėtų atlikti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šie sveikatos sutrikimai nepripažintini išimtine aplinkybe, dėl kurios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Įvertinus išdėstytą ir nenustačius išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo Č. A. taikyti LR BK 54 str. 3 dalies nuostatas.

Apeliaciniu skundu teigiama, kad apylinkės teismas neatsižvelgė ir į LR BK 62 str. nuostatas. Toks skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, nes pirmos instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje aiškiai nurodė, jog nenustatė LR BK 53 str. 3 d. ir 62 str. numatytų pagrindų, todėl nuteistajai Č. A. paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. LR BK 62 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Pagal BK 62 str. 2 dalį švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė gali būti skiriama tik tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent viena iš alternatyvių sąlygų, nustatytų šios dalies 1-6 punktuose. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad Č. A. buvo sulaikyta policijos pareigūnų, o ne pati savo noru atvyko ir apie padarytas nusikalstamas veikas pranešė valstybės institucijoms ar jų tarnautojams. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Č. A. baudžiamąją bylą, pagrįstai nustatė tik vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš aukščiau išdėstytų argumentų taip pat matyti, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra ir LR BK 62 str. 2 d. 1-2 punktuose nustatytos bent vienos alternatyvios sąlygos arba kitos šioje straipsnio dalyje minimos alternatyvios aplinkybės, kuri turi būti privalomai nustatoma. Taigi, kolegijos nuomone, Č. A. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti ir LR BK 62 str. 1 ar 2 dalių nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas Č. A. paskyrė žymiai mažesnes bausmes, nei LR BK 260 str. 1 dalies, pagal kurį kvalifikuoti net trys Č. A. padaryti nusikaltimai, sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d., sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Č. A. paskirtos galutinės 3 metų laisvės atėmimo bausmės dydį apsprendė tai, jog vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės – 2 metų 6 mėnesių pridedant po mažą dalį – 3 mėnesius švelnesnių bausmių ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams, kuri yra pakankamai švelni, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad subendrindamas Č. A. paskirtas bausmes pirmos instancijos teismas taikė palankesnį įstatymą – LR BK 63 str. 4 dalį, kurioje numatytas dalinis bausmių subendrinimo būdas. Šiuo atveju teismas turėjo galimybę taikyti ir šio LR BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias paskirtos bausmės yra subendrinamos jas visiškai sudedant, t.y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

Nors Č. A. nurodo, kad pardavinėdama narkotines medžiagas ji norėjo užsidirbti lėšų mirusio sūnaus Aleksandro paminklo pastatymui, tačiau nėra pagrindo šį teiginį pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikaltimą ji padarė dėl sunkios turtinės padėties. Įvertinusi nusikaltimų padarymo aplinkybes kolegija pripažįsta, kad šis teiginys negali būti vertinamas susidariusia gyvenimo situacija, kai išeitis randama tik padarant nusikalstamą veiką. Teismas negali daryti net pagrįstos prielaidos, kad jei nebūtų šios aplinkybės, Č. A. nebūtų dariusi nusikalstamos veikos. Tame pačiame bute narkotines medžiagas pardavinėjo ne tik apeliantė, bet ir jos dukra O. A., nuteista šioje byloje, tai tęsėsi apie pusantro mėnesio, kas parodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio.

Įvertinusi išvardintų aplinkybių visumą, kolegija pripažįsta, kad galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams, paskirta už tris sunkius nusikaltimus, iš kurių tik vienas nebaigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuteistosios valios nėra per griežta, pilnai atitinka padarytų veikų pavojingumui. Kolegija daro išvadą, kad paskirtoji galutinė subendrinta bausmė yra pakankamai švelni, aiškiai neprieštarauja teisingumo principui ir nėra pagrindo ją dar labiau mažinti remiantis nuteistosios Č. A. aiškinimu, jog nusikaltimą padarė dėl sunkios turtinės padėties bei kitais nepagrįstais apeliacinio skundo motyvais.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, apeliacinis skundas atmestinas, o teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

nuteistosios Č. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas FurmanavičiusTeisėjai: Regina MajauskienėArūnas Paštuolis