Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, privalėdamas užtikrinti įmonės darbuotojų saugų darbų organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymą, vykdydamas pagal 2014 m. liepos 21 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), demontavimo darbus, nurodė įmonės darbuotojams atlikti gyvenamojo namo griovimo (demontavimo) darbus, nesilaikant statinio griovimo projekte numatyto darbų eiliškumo – konstrukcijas ardyti atvirkščia tvarka nei jos buvo sumontuotos, dėl ko buvo išgriautos namo lauko apdailos sienos, prieš tai neišardžius ant jų buvusios apkrovos – balkono pagrindo plokštės, tuo pažeidė technologinio proceso (reglamento) nustatytą darbo atlikimo tvarką: darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. A1-22/D1-344 priedo 43.1 p.: „ jei pastato arba statinio griovimas gali sukelti pavojų, turi būti imtasi tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos;“ bei neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų statybvietėje ir nekontroliavo, kad nukentėjusysis G. K., dirbdamas aukštyje kolektyvinėmis saugos priemonėmis neapsaugotoje darbo vietoje, naudotųsi jam išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis – saugos diržais, apsaugančiais jį nuo kritimo iš aukščio, tuo pažeidė saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus: Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2003-07-01 IX 1672, 19 str. 2 d. 5 p.: „...darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.“, dėl ko atsitiko nelaimingas atsitikimas žmonėms, t. y., 2014 m. rugpjūčio 12 d., apie 11 val. statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininkui-krautuvo vairuotojui G. K., stovint ant namo balkono ir ardant namo apdailos lenteles, balkonas iš 3,15 metrų aukščio staiga krito žemyn ir apsivertęs apie 135o kampu, šonine briauna į namo sieną prispaudė kartu nukritusio G. K. kojas, dėl ko pastarasis patyrė odos nubrozdinimus blauzdose, plėšines žaizdas dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio kūno atvirą skeveldrinį ir intrasąnarinį II? lūžius, atvirą dešinio šlaunikaulio distalinės dalies skeveldrinį bei perkrumplinį II? lūžius, pereinančius į šlaunikaulio kūną, dešinio šeivikaulio galvos skeveldrinį lūžį, plėštinę žaizdą kairėje blauzdoje su dvilypio blauzdos raumens vidinės galvos pažeidimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

K. P. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. 2014 m. vasarą jų bendrovė sudarė sutartį su R. T. dėl jam priklausančiame sklype, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo nugriovimo. Instruktažai darbuotojams prieš pradedant griovimo darbus dėl darbo saugos buvo pravesti. Juos vedė ir P. K., ir direktorius. Darbininkai pasirašė žurnale. Taip pat darbininkams buvo išduoti darbiniai drabužiai, apsaugos diržai. Prieš kiekvieną darbo dieną P. K. nurodydavo darbininkams, ką kuris turi daryti. Patikrindavo, ar jie yra blaivūs, kadangi neblaivus žmogus dirbti negali. Saugos diržai darbo vietoje buvo, tačiau nebuvo įrengtos vietos jiems pritvirtinti dirbant aukštyje. Pirma buvo nuardytos pirmo aukšto apdailos klinkerio plytelės, paskui buvo nuimamos lentelės antrame aukšte. Balkono, ant kurio vaikščiojo G. K. ir T. Š., prieš pradedant darbus P. K. neapžiūrėjo. Tik vėliau, po įvykio, kai nukrito minėto balkono plokštė, visi pamatė, kad ji nebuvo tinkamai pritvirtinta, jos nelaikė jokia armatūra. Namą planavo nugriauti mechanizuotai, todėl prieš tai darbuotojai demontavo tai, ką dar galima buvo panaudoti kitur, tiek namo lauko apdailos detales, tiek langus, tiek namo viduje buvusią santechniką ir kita. Ardant namą buvo matyti, kad jis pastatytas nekokybiškai, tačiau niekas nepagalvojo, jog balkono plokštė bus nepritvirtinta taip, kaip turėtų būti. P. K. pripažįsta, jog namo demontavimo darbai buvo atliekami ne visai pagal projektą bei tai, kad neužtikrino, jog darbuotojai, dirbdami aukštyje būtų prisirišę saugos diržais, dėl ko ir įvyko nelaimingas atsitikimas, kai darbuotojas G. K. kartu su minėta balkono plokšte nukrito žemėn ir ši jam sužalojo kojas. P. K. nuoširdžiai gailisi (2 t., 59, 63 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2014-08-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamasis 2 aukštų mūrinis namas (1 t., 3-6 b. l.).

G. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal terminuotą darbo sutartį, autokrautuvo vairuotoju. Su darbo saugos taisyklėmis yra susipažinęs pasirašytinai. 2014-08-12 bendrovės vadovo nurodymu atlikinėjo pastato demontavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Pagal pareigybinę instrukciją, G. K. atlieka ir kitus darbus, ne tik tuos į kurios pareigybę yra priimtas. Dirbo kartu su kolega T. Š.. Abu dirbo minėto namo antrame aukšte. Būdami balkone, nuo sienų ardė lenteles. Vienu momentu balkono plokštė pradėjo kristi. T. Š. spėjo užsikabinti už apdailos lentelių ir liko kabėti, o G. K. neturėjo galimybės kur nors užsikabinti ir nukrito kartu su balkono plokšte ir ji G. K. prispaudė kojas. Prieš įvykį tiek G. K., tiek kolega vaikščiojo po minėtą balkoną ir jokių įtarimų nekilo, kad ji galėtų nukristi. Darbo metu G. K. buvo blaivus, dėvėjo specialius drabužius, šalmą, batus. Savo darbovietei kol kas jokių pretenzijų neturi. Nori sulaukti gydymo pabaigos ir pamatyti, kuo viskas baigsis, kokia bus jo sveikatos būklė. Savo darbdavių kaltės G. K. nemato. Daugiau tai buvo statybininkų, stačiusių tą namą kaltė. Šį įvykį G. K. vertina kaip nelaimingą atsitikimą (1 t., 9 b. l.). G. K. papildomai parodė, kad apie 2007 m. baigė Kauno mokymo centro ruoštus kursus, kuriuose dėstomi bendri statybų darbų saugos reikalavimai, pasirašė apmokymų žurnale. Apie 2014-07-27 pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo instruktuotas apie darbų saugą ir pasirašė instruktavimo žurnale. Kiekvieną dieną, prieš pradedant darbus, instruktažai pravedami nebuvo. 2014-08-12 prieš pradedant darbus nebuvo pravestas saugos instruktažas. Tos dienos darbus pavedė atlikti meistras P. K., kuriuos G. K. ir atliko. Ar prieš pradedant demontavimo darbus buvo apžiūrėtas balkonas, G. K. pasakyti negali, nes nežino. Saugos diržai buvo išduoti pastato demontavimo darbų pradžioje, kad esant būtinumui jais galima būtų naudotis. Jie buvo laikomi įrankinėje. Konkrečios tvirtinimo saugos diržų vietos nurodytos nebuvo. Esant būtinybei, yra liepta naudotis saugos diržais, tačiau šiuo atveju tam nebuvo poreikio ir niekas neliepė jais naudotis, kadangi dirbo ant pastato konstruktyvo monolitinio pagrindo. Su namo ardymo projektu G. K. supažindintas, tačiau konkrečius darbus nurodydavo meistras P. K.. Minėtus darbus atlikti nurodė meistras. Ar tai buvo atliekami darbai pagal projektą, G. K. pasakyti negali, nes nežino (1 t., 13 b. l.).

2015-02-05 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. konstatuota odos nubrozdinimai blauzdose, plėšinės žaizdos dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, dešinio blauzdikaulio kūno atviras skeveldrinis ir intrasąnarinis II° lūžiai, atviras dešinio šlaunikaulio distalinės dalies skeveldrinis bei perkrumplinis II° lūžiai, pereinantys į šlaunikaulio kūną, dešinio šeivikaulio galvos skeveldrinis lūžis, plėštinė žaizda kairėje blauzdoje su dvilypio blauzdos raumens vidinės galvos pažeidimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2014-08-12 nukritus iš balkono ir jo betoninei plokštei prispaudus kojas. Dėl dešinio blauzdikaulio kūno atviro skeveldrinio II° lūžio, atviro dešinio šlaunikaulio distalinės dalies skeveldrinio bei perkrumplinio II° lūžių, pereinančių į šlaunikaulio kūną, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 24-25 b. l.).

L. T. Š. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014-08-12 apie 11.30 val., jis su kitu darbininku G. K. griaunamo namo, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, nuo sienos ardė lenteles. G. stovėjo ant balkonėlio namo išorėje ir lupo lenteles nuo sienos. Balkonėlis kartu su G. iš antrojo aukšto nukrito ant žemės. Betoninis baloknėlis G. koją prispaudė prie sienos. Balkonėlis buvo atkeltas ir G. iškviesta greitoji med. pagalba. Dirbo neprisirišę, buvo su darbine apranga ir šalmais (1 t., 31 b. l.). T. Š. papildomai parodė, kad jis ir kiti bendradarbiai atliko namo griovimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi darbo su autokrautuvu nebuvo, T. Š. ir G. K. ardė nuo namo sienų lenteles. Abu buvo ant namo balkono. Kokių nors įtarimų, kad balkono plokštė galėtų kristi nebuvo, todėl drąsiai dirbo ant jos stovėdami. T. Š. dar buvo ant balkono plokštės pasidėjęs kopėčias ir užsilipęs ant jų, kad pasiektų aukščiau esančias lenteles. Vienu momentu balkono plokštė krito žemyn, o su ja kartu ir G. K.. T. Š. spėjo užsikabinti už lentų ir stogo ir užlipęs ant stogo, per stoglangį nusileido žemyn. Kaip paskui pamatė, balkono plokštė buvo prispaudusi G. K. vieną koją. T. Š. ir kiti kolegos atkėlė plokštę, ištraukė G. K. ir iškvietė GMP. T. Š. ir G. K. minėtus ardymo darbus atliko darbų vadovo P. K. nurodymu, nes pagal įsakymą, jeigu nėra darbo su autokrautuvu, jie dirba kitus darbus. Kiekvienam darbininkui buvo nurodyta, kokį darbą jis turi dirbti, kad negali atlikti kitų darbų. Jiems buvo išduota darbui skirta apranga, šalmai, pirštinės, batai, saugos diržai. Saugos diržų nebuvo užsidėjęs nei T. Š., nei G. K., nes neatrodė, kad jie būtų reikalingi, be to, dažnai reikėjo tai užlipti, tai nulipti, o balkonas atrodė tvirtai, todėl ir nesidėjo diržų. Ar darbų vadovas P. K. buvo nurodęs juos užsidėti, T. Š. dabar nebeprisimena. Be to, nebuvo prie ko juos tvirtinti. Kažkokio konkretaus nurodymo nuo ko pradėti namo ardymo darbus, nebuvo. Vieną dieną darydavo vieną darbą, kitą dieną kitą darbą. Dėl ko griuvo balkono plokštė, T. Š. nežino. Jis pats niekam jokių pretenzijų neturi (1 t., 32 b. l.). T. Š. dar papildomai parodė, kad objekte, (duomenys neskelbtini), jis ir kiti darbuotojai iki įvykio dirbo su pertraukomis jau apie metus laiko. Iš pradžių vyko įvairūs paruošiamieji darbai. Kaip T. Š. suprato, griaunamo namo savininkui priklauso ir kiti šalia esantys sklypai, iš kurių viename jis pasistatė naują namą, o namą, esantį (duomenys neskelbtini), norėjo nugriauti. Prieš pradedant minėto namo griovimo darbus, pačiame objekte T. Š. ir kiti darbuotojai buvo surinkti ir supažindinti su darbų sauga. Juos tada apie darbų saugą aiškino darbų vadovas P. K.. Su juo kartu buvo ir vadybininkas R. A.. Po instruktažo visi pasirašė, kad yra supažindinti. Kiekvieną dieną prieš pradedant darbus, instruktažo apie darbų saugą nebuvo. P. K. kiekvieną dieną prieš pradedant dirbti nurodydavo, kas ką daro. Jei iš vakaro buvai nebaigęs savo darbo, jį tęsdavai kitą dieną. Balkono, po kurį vaikščiojo ir 2014-08-12, ir dar kelias dienas prieš tai, specialiai niekas neapžiūrėjo. Balkonas atrodė saugus ir nebuvo jokių požymių, kad jis galėtų nukristi. Saugos diržai buvo išduoti, tačiau nei T. Š., nei G. K. nebuvo liepta jais būtinai naudotis, taip pat nebuvo nurodyti taškai, kur diržus turėtų prisitvirtinti, kilpos jiems tvirtinti nebuvo įrengtos. Kaip T. Š. tuo metu atrodė – nelabai buvo, kur juos pritvirtinti, nebent iš namo vidaus. Namo ardymo projekto jis nematė, su juo supažindintas nebuvo. P. K. nurodė pirmiausiai tvarkytis namo viduje: nulupti gipskartonio plokštes, nuimti vatą, profilius ir kita, kad liktų tik sienos. Vėliau P. K. nurodė imtis lauko sienų. Vieniems buvo liepta ardyti klinkerio plyteles, kitiems rinkti vatą, T. Š. ir G. K. nurodė ardyti medines lenteles nuo antro aukšto lauko sienų. Nurodyti darbai nebuvo atliekami nuosekliai ir ne nuo iki. Tai priklausė ir nuo oro sąlygų: jei lydavo ar būdavo labai karšta – dirbdavo namo viduje, jei oras gražus, dirbdavo lauke. Be to, šiame objekte jie dirbo ne kiekvieną dieną ir nepastoviai. Būdavo, kad vieną dieną dirbo viename objekte, kitą dieną – kitame. Gavosi taip, kad būtent toje vietoje, kur buvo balkonas, pirma buvo nuardytos klinkerio plytelės ir nuimta vata nuo pirmo aukšto, o paskui ardytos lentelės antrame aukšte. Kitoje namo pusėje buvo atvirkščiai. Tiesiog darbus atliko taip, kaip tam tikroje vietoje buvo patogiau ir tai darė savo nuožiūra. Darbams vadovavo P. K.. Retkarčiais atvažiuodavo bei žiūrėdavo kaip dirba ir vadybininkas R. A. (1 t., 33 b. l.).

L. R. A. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir savininkas. Įmonėje dirba vadybininko pareigose. Įmonėje dirba 13 žmonių, kurie visi yra raštiškai supažindinti su darbų sauga, visi turi pareigybines instrukcijas. D. G. K., įmonėje dirba pagal terminuotą darbo sutartį nuo 2014-07-22 iki 2014-08-21. 2014-08-12 penki darbuotojai dirbo objekte adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami pastato demontavimo darbai. R. A. apie 11.20 val. atvykus į teritoriją, nelaimingas atsitikimas buvo ką tik įvykęs. Į kiemą taip pat įvažiavo greitoji pagalba, kurią pamatęs įvykį, iškvietė T. Š.. Medikai G. K. apžiūrėjo ir išsivežė į klinikas. R. A. ir direktorė A. Š., kuri turi įgaliojimus atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusįjį darbuotoją palydėjo į klinikas. Darbuotojas buvo išvežtas operacijai (1 t., 35 b. l.).

Liudytojas G. B. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį jis dirbo statybų darbininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis kartu su kitais darbininkais ardė namą, esantį (duomenys neskelbtini). 2014-08-12 G. B. dirbo namo viduje, pakavo stiklo vatą. Apie 11.30 val., dabar jau tiksliai laiko pasakyti negali, išgirdo, kad kažkas krito ir paskui šauksmą, kad reikia pagalbos. Nubėgęs į tą vietą, iš kur šaukė, pamatė, kad vienas iš darbininkų buvo prispaustas balkono plokštės. Visi ten buvę darbininkai atkėlė plokštę ir išlaisvino bendradarbį. Buvo iškviesta GMP. To momento, kaip viskas įvyko ir kaip bendradarbis nukrito, G. B. nematė. Prieš pradedant darbą, visi buvo supažindinti pasirašytinai su darbų sauga, visi buvo aprūpinti specialia apranga, šalmais, batais. Už viską pasirašė. Ar darbo vietoje buvo apsaugos diržai, G. B. neatkreipė dėmesio, nes jam jų nereikėjo. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., 36 b. l.). G. B. papildomai parodė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsidarbino 2014-07-21. Jį priėmė tam laikotarpiui, kol bus nugriautas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Su darbų sauga jį supažindino įdarbinimo dieną. G. B. pasirašė, kad yra supažindintas. Jį instruktavo darbų vadovas P. K.. Minėtame objekte G. B. dirbo pastoviai, nes tam ir buvo priimtas. Kiekvieną dieną, kai visi susirinkdavo į darbą, P. K. nurodydavo kas kokį darbą tą dieną turi atlikti. Instruktažų apie darbų saugą prieš kiekvieną darbo dieną nebūdavo. Su namo demontavimo projektu G. B. supažindintas nebuvo. Ką jam liepdavo tą dieną daryti, tą jis ir darydavo. Daugiausiai dirbo namo viduje: ardė duris, nuėminėjo sienų apšiltinimą, atliko kitus darbus. Ar kas nors apžiūrėjo balkoną, jis negali pasakyti, nes to nematė. Kadangi šiame name gyveno žmonės, vaikščiojo po tą balkoną, paskui ir darbininkai ne vieną kartą po jį vaikščiojo, todėl niekas nė nepagalvojo, kad jis galėtų nukristi. To momento, kaip nukrito balkono plokštė, G. B. nematė (1 t., 37 b. l.).

L. V. M. parodė, kad dirba statybų darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. rugpjūčio mėn. jis ir kiti darbininkai atliko namo griovimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Darbų vadovas P. K. jam buvo nurodęs rinkti putų polistirolo nuolaužas, kad vėjas jų neišnešiotų į kitus sklypus. Prieš pradedant darbus P. K. visiems pravedė instruktažą apie darbo saugą, išaiškino kaip turi elgtis, kad neatsitiktų kokia nelaimė. Jiems buvo išduoti spec. drabužiai, batai, šalmai, pirštinės, saugos diržai. Saugos diržai buvo minėtoje darbo vietoje, tačiau jais niekas nesinaudojo. Kadangi V. M. dirbo ant žemės, jam saugos diržas nebuvo reikalingas. V. M. dirbo kitoje namo pusėje nei jo kolegos T. Š. ir G. K.. Vienu momentu V. M. išgirdo riksmą ir nubėgo pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad balkono plokštė prispaudusi G. K. koją prie sienos. V. M. ir kiti darbininkai atkėlė plokštę ir ištraukę G. K., paguldė jį. T. Š. iškvietė GMP. Kaip krito plokštė V. M. nematė. Kaip jau minėjo, dirbo kitoje namo pusėje ir nematė, kaip dirbo T. Š. ir G. K. (1 t., 38 b. l.). V. M. papildomai parodė, kad yra priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal neterminuotą darbo sutartį. Objekte, (duomenys neskelbtini), dirbo nepastoviai. Būdavo kelias dienas padirba prie griaunamo namo, paskui kurį laiką dirba kitame objekte. Kada tiksliai ir kur jam ir kitiems bendrovės darbuotojams buvo pravestas instruktažas apie darbų saugą, V. M. jau nepamena. Instruktažą pravedė darbų vadovas P. K.. Visi pasirašė, kad yra supažindinti. Kiek pamena, P. K. prieš kiekvieną darbo dieną, atvykus į objektą, primindavo, kad turime laikytis darbų saugos. 2014-08-12 atvykus prie griaunamo namo, P. K. nurodė kiekvienam darbuotojui, kokį darbą jis turi atlikti. P. K. tą dieną V. M. nurodė rinkti putų polistirolą, kad vėjas jo neišnešiotų. Ką nurodė dirbti kitiems, jis negirdėjo, nes nuėjo dirbti. Apie balkoną, ar jis buvo apžiūrėtas, ar ne, V. M. negali pasakyti, nes nematė ir nežino. Saugos diržai objekte buvo. Ar buvo supažindinti su namo ardymo projektu, jau nepamena. V. M. tiesiog dirbdavo jam paskirtą darbą ir tiek. Įvykus nelaimei, jis buvo kitoje namo pusėje ir to momento nematė. Į objektą (duomenys neskelbtini), jis atvyko dirbti jau po to, kai buvo pradėti ardymo darbai, todėl negali pasakyti, ar buvo nurodyta nuo ko pradėti demontavimo darbus, ar ne. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 t., 39 b. l.).

Liudytoja A. Š. parodė, kad dirba direktore UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jų bendrovė užsiima statytos darbais, taip pat atlieka griovimo darbus. 2014 m. liepos mėnesį į jų bendrovę kreipėsi R. T. dėl jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimo. Dėl šių darbų buvo sudaryta sutartis. Kada tiksliai prasidėjo namo demontavimo darbai, A. Š. nebepamena. Darbams vadovavo statybos darbų vadovas P. K.. Visi darbuotojai priimti į darbą yra instruktuojami apie darbų saugą, jie pasirašo, kad yra supažindinti kaip saugiai dirbti. Darbų saugos instruktažus bendrovėje veda UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria yra sudaryta sutartis, taip pat kai kuriuos instruktažus praveda A. Š., o objekte darbuotojus instruktuoja statybos darbų vadovas P. K.. G. K. į jų bendrovę buvo priimtas pagal terminuotą darbo sutartį, 1 mėn. laikotarpiui, atlikti namo, (duomenys neskelbtini), demontavimo darbus. G. K. buvo priimtas krautuvo vairuotoju, tačiau pagal atskirą įsakymą, nesant darbo su krautuvu, jis atliko ir kitus darbus. Visi bendrovės darbuotojai buvo apmokyti atlikti demontavimo darbus pagal tam tikrą programą. Taip pat P. K. supažindino darbuotojus, dirbusius minėtame objekte su namo demontavimo projektu. Darbuotojai pasirašė „Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo“ žurnale. Į statybos darbų vadovo pareigas įeina darbų paskirstymas darbo vietoje, priežiūra, kaip darbuotojai atlieka jiems pavestus darbus. Darbuotojams, dirbusiems minėtame objekte buvo išduota ir spec. apranga ir priemonės, tarp jų ir saugos diržai. P. K. yra atsakingas už tai, kad darbuotojai tinkamai naudotų jiems išduotas spec. priemones darbo vietoje, tačiau prie kiekvieno darbininko negali pastatyti žmogaus, kuris prižiūrėtų, kaip jis dirba. G. K. A. Š. gali apibūdinti kaip patyrusį savo specialybės žinovą, daug metų dirbantį statybų darbus ir žinantį kaip turi elgtis darbo vietoje (1 t., 40 b. l.).

L. R. T. T. parodė, kad jam priklauso sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Anksčiau jam priklausė sklypai Nr. 14 ir 20. Kadangi sklypas Nr. 16 buvo įsiterpęs tarp jam priklausančių sklypų, R. T. T. jį nusipirko. Pirko su jame stovinčiu namu. Kadangi namas buvo kaip kliuvinys, R. T. T. nusprendė namą nugriauti. Kai pirko sklypą, jame esantis namas buvo pastatytas ne pagal įteisintas ribas. Dėl namo griovimo buvo paruoštas projektas ir sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl namo nugriovimo. Kas statė minėtą namą, sklype Nr. 16, R. T. T. nežino, namo statybos projekto neturi. Šio sklypo savininkė buvo V. (kitų duomenų nežino), o namo savininkė Z. G.. Tačiau, R. T. T. manymu, namą statė B. J.. Į minėto namo griovimo darbus R. T. T. nesikišo ir negali pasakyti, kaip viskas ten vyko. Buvo sudaryta sutartis dėl namo nugriovimo ir samdyta bendrovė turėjo atlikti visus darbus. Minėtame name jam teko gyventi apie metus laiko ir kiek teko pastebėti, namas buvo pastatytas nekokybiškai, pavyzdžiui virš durų nebuvo sąramų. Daugiau kažką paaiškinti negali (1 t., 41 b. l.).

Liudytoja J. T. parodė, kad yra T. J. V. anūkė. Ji įgaliojo J. T. atstovauti ją įvairiose įstaigose. Namas (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausė T. J. V.. Kiek J. T. yra žinoma minėtas namas buvo pastatytas pagal projektą, visi reikalingi dokumentai buvo sutvarkyti. 2012 ar 2013 metais šis namas buvo parduotas iš varžytinių, o 2013 m. birželį parduotas ir sklypas. Kas nupirko namą, J. T. tiksliai pasakyti negali, tačiau žino, kad paskutinis sklypo savininkas yra R. T. T.. Šiuo metu niekas iš jos šeimos narių minėto namo kokių nors dokumentų ar projekto neturi. Jo projektas turėtų būti likęs Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyriuje. Be to, jeigu naujasis savininkas gavo leidimą šį namą nugriauti, arba jis, arba darbus atlikusi bendrovė turėjo turėti ir projektą. Kaip buvo statomas minėtas namas, kas buvo daroma ir kas jį statė, J. T. pasakyti negali, tačiau žino, kad jis buvo statomas pagal projektą ir buvo priduotas (1 t., 43 b. l.).

2014-09-08 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1, konstatuojamos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovo P. K. nurodymu, įmonės darbuotojai atliko gyvenamojo namo griovimo (ardymo) darbus, nesilaikant statinio griovimo projekte numatyto darbų eiliškumo – konstrukcijas ardyti atvirkščia tvarka nei jos buvo sumontuotos, ir tokiu būdu išgriovė atramines namo lauko apdailos sienas, prieš tai neišardę ant jų buvusios apkrovos - balkono pagrindo plokštės. Tuo pažeista: 1. Vienbučio gyvenamojo namo griovimo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), parengto 2013-09-28, (projekto vadovas R. D.) Statybos darbų organizavimo apraše numatyta statinio griovimo darbų eiliškumo tvarka: „...Ardant perdangas būtina užtikrinti pastato sienų stabilumą. Surenkamos gelžbetonio konstrukcijos ardomos atvirkščia tvarka nei buvo sumontuotos. Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. Al-22/D1-344 priedo 43.1 p.: Jei pastato arba statinio griovimas gali sukelti pavojų, turi būti imtasi tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos; 2. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovas P. K. neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų statybvietėje ir nekontroliavo, kad nukentėjusysis G. K., dirbdamas aukštyje kolektyvinėmis saugos priemonėmis neapsaugotoje darbo vietoje, naudotųsi jam išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis – saugos diržais, apsaugančiais jį nuo kritimo iš aukščio. Tuo pažeista: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2003 m. liepos 1 d. Nr. 1X-1672 19 str. 2 d. 5 p.: „...darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.“ (1 t., 79-82 b. l.).

2014-07-21 darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis G. K. buvo priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskovatorininku-karautuvo vairuotoju (1 t., 107-108 b. l.).

Byloje esančiomis dokumentų kopijomis nustatyta, kad G. K. buvo instruktuotas saugos darbe instruktažais darbo vietoje (1 t., 55, 142-143, 175-177 b. l.).

2014-01-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokymo, atestavimo, stažuotės darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais protokolu Nr. 9 nustatyta, kad G. K. 2014-07-22 buvo atestuotas pagal darbuotojo, atliekančio griovimo darbus mokymo programą (1 t., 59-60 b. l.).

2013-04-23 darbo sutartimi Nr. 107 P. K. buvo priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu (1 t., 57-58 b. l.).

2011-04-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 11/04/011 patvirtintos „Darbų vadovo pareiginės instrukcijos Nr. 3“, su kuriais buvo pasirašytinai supažindintas P. K. (2 t., 9 b. l.) 14.6 p., nurodyta, kad darbų vadovas vykdydamas savo funkcijas nustato darbų atlikimo eiliškumą ir trukmę, 14.43 p., darbų vadovas vykdydamas savo funkcijas užtikrina pavaldiems darbuotojams normalias darbo sąlygas, skatina jų iniciatyvą, kontroliuoja darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, turto apsaugos, aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą (2 t., 1-8 b. l.).

2010-04-16 Kvalifikacijos atestatu nustatyta, kad P. K. suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas (1 t., 194 b. l.).

2010-03-31 darbų saugos pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad P. K. suteikta teisė atlikti darbdavio įgalioto asmens darbų saugos klausimais pareigas (1 t., 195 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės įsakymu Nr. 14/07/21 nustatyta, kad statybos darbų vadovas P. K. yra paskirtas atsakingu už darbų organizavimą ir saugumo techniką pastato demontavimo darbams atlikti name, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 193 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie P. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 176 str. 1 d.. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovo P. K. nurodymu, įmonės darbuotojai atliko gyvenamojo namo griovimo (ardymo) darbus, nesilaikant statinio griovimo projekte numatyto darbų eiliškumo, neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų statybvietėje ir nekontroliavo, kad nukentėjusysis G. K., dirbdamas kolektyvinėmis saugos priemonėmis neapsaugotoje darbo vietoje, naudotųsi jam išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis – saugos diržais, apsaugančiais jį nuo kritimo iš aukščio, tokiu būdu veikė neatsargiai ir pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus. Kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. P. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda (2 t., 77 b. l.).

K. P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

K. P. K. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 69, 70, b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centre neužregistruotas (2 t., 73, 75 b. l.), dirba. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), nusikalstama veika baigta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokuroro pareiškime pasiūlyto dydžio bauda. BK 47 str. 3 d. 5 p. numatyta, jog už neatsargaus nusikaltimo padarymą gali būti paskirta iki 75 MGL dydžio bauda. Teismas sprendžia, kad prokuroro pareiškime pasiūlyta bausmė yra optimali ir tinkama bausmės tikslams įgyvendinti, jos mažinti nėra pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

P. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 64, 65 b. l.), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas. P. K. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (2 t., 78 b. l.). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. ir BVK 22 str., teismas

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 str. 1 d., ir paskirti 30 MGL (1129,80 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) baudą.

P. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Į. P. K. per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

I. P. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.