Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei Sonatai Žukauskienei ir T. K., atsakovo atstovui advokatui Dariui Mockūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-173-720/2010 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims L. L. ir V. L. dėl tėvystės nuginčijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. K. ieškiniu (b.l. 1-2) prašė teismo panaikinti A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą dalyje, kurioje V. K. įrašytas A. K. tėvu. Ieškovė nurodė, kad 2007 09 09 mirė jos vyras V. K.. Ieškovė, kuri buvo trečioji V. K. žmona, kreipėsi į notarą dėl velionio turto paveldėjimo. Į notarinę kontorą dėl velionio turto paveldėjimo kreipėsi ir velionio sūnus iš antros santuokos atsakovas A. K.. Ieškovė pirmą kartą atsakovą A. K. pamatė per velionio V. K. laidotuves. 2009 05 25 Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl dalies turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe, liudytojas V. L., kuris yra dabartinis A. K. motinos L. L. sutuoktinis, paaiškino, kad jis, kaip ir K., yra gyvenęs viename bendrabutyje. Ieškovė pastebėjo V. L. ir A. K. išvaizdos panašumus, todėl po posėdžio ji susisiekė su mirusio vyro draugais, klausinėjo jų, ar negali būti, kad V. L. yra tikrasis A. K. tėvas. Draugai papasakojo, kad mirusysis V. K. jiems yra sakęs, kad vargu ar galės turėti vaikų, nes turi problemų. Be to, V. K. ir dabartinės L. L., buvusios L. K., santykiai buvo ne kokie, jie nepalaikė ryšių, o išlaikymas buvo mokamas tik formaliai. Ieškovė su V. K. susituokė 2000 02 25, ji žinojo, kad V. K. turi sūnų A., bet jo nebuvo mačiusi, nes A. K. su V. K. nebendravo. Ieškovė dalyvavo V. K. laidotuvėse, bet jose V. L. nematė.

Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė tokiu būdu siekia sau naudos.

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės R. K. 3.600 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, bei 41,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovės vyras V. K. su atsakovo A. K. motina L. L. (buvusi „K.“) 1985 11 19 sudarė santuoką. V. K. ir L. L. (buvusios „K.“) santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė A. K.. 1998 10 30 V. K. ir L. L. (buvusios „K.“) santuoka buvo nutraukta. V. K. pripažino vaiką kaip savo, auklėjo ir ugdė nuo pat jo gimimo, dalyvavo kasdieniame jo gyvenime, net nutrūkus jo ir L. L. (buvusios „K.“) santuokai, vaiko ir tėvo bendravimas nenutrūko, jis jam teikė išlaikymą, auklėjo. Aplinkybę, kad tarp sūnaus ir tėvo susiklostė tėviški santykiai, sūnus savo gyvenime jį pažinojo kaip vienintelį tėvą, tarp jų buvo užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys, paliudijo byloje apklausti liudytojai. L. L. pareiškus teismui reikalavimą dėl išlaikymo sūnui priteisimo, V. K. to taip pat neginčijo. Teismo priteistą išlaikymą sūnui V. K. teikė iki sūnaus A. K. pilnametystės. Todėl teismas, remdamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovės vyras V. K. negalėjo būti A. K. tėvas. Atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę teismas nelaikė piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismo nuomone, aplinkybę, kad A. K. gimimo įraše nurodytas asmuo negali būti jo tėvu, turėjo įrodyti ieškovė. Teismo nuomone, tėvystės nuginčijimas nagrinėjamoje byloje neatitiktų vaiko interesų, kadangi per 20 metų susiformavo vaiko ir tėvo santykiai, be to ieškovės vyras niekada tėvystės neginčijo. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą tėvystei nuginčyti. Teismas nustatė, kad ieškovė R. K., atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo V. L. dalyvavo V. K. laidotuvėse, įvykusiose 2007 09 09, todėl ieškovė jau tada galėjo įžvelgti tariamą A. K. ir V. L. fizinį panašumą.

Apeliaciniu skundu (b.l. 103-106) ieškovė R. K. įgaliotas asmuo T. K. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-173-720/2010 ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti; nagrinėjant bylą paskirti genominę ekspertizę užduodant klausimą ekspertams ar V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Apeliantės nuomone, 2010 m. balandžio 8 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, priimtas iki galo neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių, todėl naikintinas.

Byloje du kartus ieškovė reiškė prašymą skirti genominę ekspertizę, tačiau teismas be teisinio pagrindo atsisakė ją paskirti, tokiu būdu užkirsdamas kelią ieškovei teikti įrodymus. Ekspertizė įrodytų arba paneigtų V. K. tėvystę atsakovui. Teismas šioje tėvystės nuginčijimo byloje nepagrįstai pagal analogiją netaikė CK 3.148 straipsnio 2 dalies ir CPK 389 straipsnio, reglamentuojančių atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę tėvystės nustatymo bylose vertinimą ieškovo naudai, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-546/1999 dėl tėvystės nustatymo, konstatavo, kad teismai pagrįstai vertina atsisakymą atlikti genominę ekspertizę kitos šalies naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo, bylos Nr.3K-3-748/2001, vadovavosi minėta teismo nutartimi, nurodė, kad „jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą“. Teismas nepagrįstai motyvavo, kodėl atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę nelaiko tėvystės nuginčijimo įrodymu.

Nuginčyti tėvystę aptartu atveju galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės aplinkybės. Esant abejonių dėl įrodymų patikimumo tokiais atvejais turėtų būti remiamasi giminystės ryšių patvirtinimo ar paneigimo ekspertizės išvada. Spręsdamas klausimą dėl tėvystės nustatymo, teismas negali vadovautis prielaidomis ir tikimybių teorija. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nevertino aplinkybės, jog liudytojas patvirtino, kad V. K. galimai negalėjo turėti vaikų, kad pats V. K. neatmetė galimybės, kad nėra atsakovo tėvas. Kitų liudytojų bei atsakovo paaiškinimai dėl ginčo aplinkybių turėjo būti vertintini kritiškai, nes jie yra suinteresuoti šios bylos baigtimi. Todėl teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino netinkamai: nepalygino vienų rašytinių įrodymų su kitais, vienų liudytojų parodymus su kitų liudytojų parodymais, taip pat rašytinių įrodymų su liudytojų parodymais.

Ieškovė 2009 05 25 Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą ir liudytoju apklausiant V. L., kuris yra dabartinis A. K. motinos L. L. sutuoktinis, kuris paaiškino, kad jis, kaip ir K., yra gyvenęs viename bendrabutyje, pastebėjo V. L. ir atsakovo fizinį panašumą, todėl darytina išvada, kad tai yra ta diena, kai paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys įrašyti vaiko gimimo įraše neatitinka tikrovės. Teismas nesivadovavo 2002 12 20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymo normų taikymo teismų praktikoje" 7.4. p. išaiškinimu, jog tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Šiuo atveju yra reikšminga nustatyti momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su asmens sužinojimu arba privalėjimu sužinoti apie teisių pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymų leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyviais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties institutas neatitiktų jo tikslo - skatinti nukentėjusį asmenį operatyviai kreiptis į teismą gynybos. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei subjektyviais. Dėl paminėto teismo sprendimas iš esmės pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principus, įtvirtintus CPK 6 str., ir Konstitucijos 21 str. - tie kriterijai, kurie teismo yra taikomi visiems fiziniams asmenims, sprendžiant ieškininės senaties termino klausimus, šiuo atveju ieškovei taikomi nebuvo.

Taip pat apeliantė nurodė, kad pirmosios teismas priteisė aiškiai per didelę sumą advokato išlaidoms apmokėti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 116-120) atsakovo A. K. atstovas advokatas Darius Mockūnas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovės vyras V. K. negalėjo būti vaiko A. K. tėvas. Atsakovo atstovo nuomone, ieškovė yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovai prašė apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, o atsakovo atstovas - apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, jog remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės miręs vyras V. K. negalėjo būti atsakovo A. K. tėvu. Be to teismas pripažino, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Šis teismas, įvertinęs atsakovo, trečiojo asmens atsakovo motinos trečiojo asmens L. L. paaiškinimus, liudytojų D. V. ir D. V. parodymus apie tai, kad 2007 metais miręs V. K. iki pat mirties bendravo su atsakovu A. K. kaip su sūnumi, aplinkybę, kad V. K. teikė sūnui A. išlaikymą net ir iširus jo santuokai su vaiko motina, turėjo pagrindą pripažinti, kad nėra pagrindo vertinti, jog V. K. nėra atsakovo tėvas. Tas faktas, kad atsakovas neatvyko atlikti apeliacinės instancijos teismo paskirtos genominės ekspertizės, kurios išvados galimai patvirtintų, jog miręs V. K. nėra A. K. tėvas, negali būti vertinamas kaip tėvystę paneigiantis įrodymas. Taip teisėjų kolegija vertina, atsižvelgdama į 20 metų trukusius tarp šių asmenų susiformavusius normalius tėvo ir sūnaus santykius, tai, kad pats V. K. niekada neginčijo tėvystės, ir suteikdama pirmenybę šeimos santykių stabilumui, tęstinumui, vaiko teisinio statuso aiškumui.

CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.152 straipsnio 1 dalis). Kada ieškovas yra ne pats asmuo, kuris įrašytas vaiko gimimo akto įraše vaiko tėvu, o jo įpėdinis, CK 3.151 straipsnio 3 dalis tokiam ieškovui suteikia teisę pareikšti ieškinį tik tuo atveju, jei asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus ieškinio senaties terminui, numatytam CK 3.152 straipsnyje, t.y. vienerių metų ieškinio senaties terminui, skaičiuojamam nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovė R. K., 2007 09 09 mirusio V. K. sutuoktinė ir įpėdinė, 2009 09 14 pateiktame ieškinyje nurodė, jog jai abejonės apie tai, kad atsakovas A. K. nėra V. K. sūnus, ir tai duoda pagrindą teigti, kad duomenys apie tėvą A. K. gimimo akto įraše yra neteisingi, atsirado 2009 05 25. Taigi ji nenurodo, jog būdamas gyvas V. K. sužinojo, kad jis įrašytas A. K. gimimo akto įraše šio asmens tėvu nepagrįstai. O tokia aplinkybė leidžia vertinti, kad ieškinį ieškovė pareiškė nepagrįstai, t.y. nesant CK 3.151 str. 3 d. nustatytų sąlygų, suteikiančių jai kreiptis į teismą su tokiu ieškiniu, kokį ji pareiškė. Net jei ir vertinti, kad V. K. apie pagrindus ginčyti tėvystę sužinojo savo mirties dieną – 2007 09 09, tai ieškinio padavimo dieną 2009 09 14 jau buvo suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Ieškovės įrodinėjamu atveju, kuris grindžiamas liudytojo V. Š. parodymais, jog A. K. tėvui V. K. dar 2005 metais buvo kilę abejonių, ar jis yra šio vaiko tėvu, net jei tokios abejonės ir būtų pagrįstos įrodymais, reikėtų pripažinti, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas buvo tikrai pasibaigęs dar iki V. K. mirties.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Šis sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo, nes nepateikti įrodymai apie turėtų tokių išlaidų dydį (CPK 98 str.).

Ieškovės atstovui T. K. grąžintinas 900 Lt užstatas, jo įmokėtas į teismo depozitinę sąskaitą už paskirtą ekspertizę, kadangi ekspertizė nebuvo atlikta, šios lėšos nebuvo panaudotos pagal paskirtį apmokėti už atliktą ekspertizę (CPK 90 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovės atstovui T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) į Kauno apygardos teismą depozitinę sąskaitą 2010 11 30 įmokėtus 900 Lt (devynis šimtus litų) būsimoms ekspertizės išlaidoms civilinėje byloje Nr. 2A-1325-260/2010 atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.