- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- N-444-1129-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-00615-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarimo L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarimu L. J. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir jam skirta subendrinta nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Nuobauda skirta už tai, kad L. J. 2010 m. sausio 7 d., apie 17 val., Žirmūnų g. 86, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Astra, važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota ir abu apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. J. prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir bylą nutraukti. Taip pat panaikinti nutarimo dalį, kuria nuobaudos subendrintos. Paaiškina, kad nejuto kliudęs kitą automobilį, tyčios jo veiksmuose nebuvo. Automobilių apgadinimai nežymūs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu nutarimu L. J. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, atbulas vairuodamas automobilį, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, ją apgadino ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos. Apeliaciniame skunde keliamas veikos kvalifikavimo pagrįstumo klausimas. Apeliantas neneigia, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau nurodo, jog jo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad L. J. kaltė dėl inkriminuojamų pažeidimų įrodyta neabejotinai. Iš byloje esančių automobilių apgadinimų nuotraukų (b. l. 12-13) matyti, kad jų apgadinimų pobūdis ir aukštis atitinka. Tokią išvadą padarė ir automobilius įvykio vietoje apžiūrėjęs pareigūnas (b. l. 3, 14). Eismo įvykį tiesiogiai stebėjo J. M. K., kurios paaiškinimai pareigūnams (b. l. 7) ir parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 30) yra nuoseklūs, logiški. Liudytoja nurodė, jog smūgis buvo didelis, jokių abejonių, kad vairuotojas jį tikrai jautė, liudytojai nekilo. Taip pat ji paaiškino, kad po susidūrimo Opel vairuotojas savo automobilį perstatė į kitą vietą ir pagreitintu žingsniu nuėjo namo. Pažymėtina, kad liudytoja nėra susijusi jokiais ryšiais nei su atsakomybėn traukiamu asmeniu, nei su nukentėjusiąja, ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jos paaiškinimais, kurie, įvertinus likusių bylos įrodymų kontekste, patvirtina, jog L. J. sukėlė eismo įvykį, tą suprato ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai.
Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog L. J. veika pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarimą L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.