Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės S. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2016-09-01 apie 14.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo artimą giminaitį – motiną J. K., t. y. rankų kumščiais sudavė ne mažiau penkių kartų nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas – rankas, nugarą, šonus, po to ją pastūmė, dėl ko ji griuvo ir trenkėsi kakta į sieną, taip padarė J. K. poodinę kraujosruvą kaktoje, taip nežymiai sutrikdė savo artimo giminaičio – mamos J. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. K., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymo bei apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su mama J. K. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Tarpusavio santykiai normalūs, kartais nuomonės nesutampa, būna barnių dėl buitinių dalykų. Jis mamą prižiūri, nuperka valgyti, vaistų. 2016-09-01 jam buvo laisva diena. Būdamas namuose išgėrinėjo. Tą dieną „(duomenys neskelbtini)“ turėjo atvežti lovą. Mama su naktiniais pusnuogė buvo net į namo laiptinę išėjus, stebėjo, kada lovą atveš. Jam buvo gėda, kad mama pusnuogė švaistosi po laiptinę. Mamai liepė eiti į vidų. Keletą kartų pakartojo, kad eitų į namus, tačiau jo mama neklausė. Nusileidęs žemyn, mamą jėga parsivedė į namus. Ji ėjo nenoriai, muistėsi. Jį apėmė siutas, supykęs, kad mama taip švaistosi, neklauso, keletą kartų jai sudavė į įvairias kūno vietas, galėjo kliūti į rankas, šonus, nugarą. Ji muistėsi, todėl jis nežino, kur tiksliai galėjo kliūti. Mama susvyravo ir galvą trenkėsi į laiptinės sieną. Tada, paėmęs ją tvirtai, vos ne vos užvedė į namus. Po kurio laiko vėl užgirdo, kaip užsidarė buto durys. Mamos kambaryje nerado. Nusileido į kiemą, rado mamą sėdinčią lauke ant laiptelio. Tuo metu prie mamos buvo kaimynas, jį vadina J., tačiau jo tikras vardas I. S.. Jis jam padėjo mamą į namus parvesti, pasakė, kad jam vienam sunku ją užvesti, nes ji muistosi. Vos įvedus mamą į laiptinę, atvyko į kiemą pareigūnai. Mama pasakė, kad jis ją sumušė. Jį pareigūnai išsivežė. Nežino, kada ir kas iškvietė policiją. Anksčiau nėra rankos prieš mamą pakėlęs, nežino, kas jam užėjo šį kartą. Matyt, mama labai suerzino jį savo poelgiu, jam buvo gėda. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. Šiuo metu gyvena su drauge jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Pas mamą kartas nuo karto užsuka, padėti. Kuomet išėjo atskirai gyventi nuo mamos, jų santykiai pagerėjo. (b. l. 54-56, 60-61)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios J. K. apklausos protokole parodymų matyti, kad 2016-09-01 apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu fizinį smurtą naudojo kartu gyvenantis neblaivus sūnus V. K., tai yra jis rankų kumščiais jai sudavė ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, po to ją pastūmė, o ji krisdama trenkė galvą į sieną ir kaktos kairėje pusėje susiformavo gumbas. Šiais savo veiksmais sūnus jai sukėlė fizinį skausmą. Įvykio metu liudytojų nebuvo. Sūnus fizinį smurtą naudojo pirmą kartą. Sūnus dirbantis, alkoholį vartoja retai, išsituokęs, neteistas, prižiūri ir išlaiko ją. (b. l. 32)

Iš liudytojo I. S. apklausos protokole parodymų matyti, kad gyvena kartu su tėvais, apie trejus metus, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek žino, nuo seno gyvena kaimynė J. K., kuri gyvena kartu su sūnumi V. K.. Jis geras vaikas, tačiau, kai užgeria, pradeda „banguoti“. Kiek nugirsdavo iš aplinkinių, V. pakeldavo ranką prieš savo mamą. Tačiau pats niekada to nematė. Kiek žino iš nuogirdų, konfliktai vykdavo dėl pinigų ar dažno girtavimo. Su V. abu pažįstami nuo mažų dienų, tačiau artimai nebendrauja, nesipyksta. 2016-09-01 darbavosi kieme pas kaimyną (šalia namo yra gyvenamasis medinis namas). Laiko tiksliai negali pasakyti, galėjo būti po pietų. Pastebėjo, kad teta J. sėdėjo ant laiptelio prie lauko durų ir verkė. Matė, kad J. užkalbino praeivį. Jo nepažinojo. Ką kalbėjo, nežino. Priėjo ir paklausė, kas nutiko. Ji atsakė, kad V. sumušė. Sakė sumušė namuose, tuomet išbėgo į kiemą. Sakė, kad paprašė praeivio, kad iškviestų policiją. Matėsi guzas kaktoje, daugiau sužalojimų nematė. Kur kumščiavo ir kiek kartų, nesakė, jis neklausė. Po kurio laiko atėjo į lauką V. Močiutė paprašė jo, kad padėtų jai užlipti į namus. Jis močiutei dažnai padeda, tai šiukšles išneša, tai šunį pavedžioja. Jai su kojomis kažkas yra. Močiutę, įsikibusią už turėklų, iš kitos pusės jam paėmus už pažastų, vedė į namus. V. ėjo iš paskos, nematė, ar jis padėjo močiutei lipti. Gal iš šono kiek padėjo. Močiutė atsigulė į lovą. Po kurio laiko atvyko pareigūnai ir medikai. Medikai, apžiūrėję močiutę, pasakė, kad rimtų sužalojimų nėra, tik guzas galvoje. Močiutė niekuo nesiskundė. Pareigūnai V. išsivežė. Medikai, apžiūrėję močiutę, taip pat išvažiavo. Jis išėjo toliau dirbti. Ką močiutė pasakojo pareigūnams ir medikams, negirdėjo. Kitą dieną buvo sutikęs J., ji skundėsi, kad skauda ranką. Pasiūlė kreiptis pas gydytoją, sakė pasižiūrės, ar lūžę. Nežino, ar ji kur kreipėsi. Kiek žino, V. buvo atėjęs atsiprašyti mamos. (b. l. 38-39)

Iš liudytojos L. G. apklausos protokole parodymų matyti, kad 2016-09-01 dirbo ekipaže kartu su kolega D. B. pagal šaukinį „562“. Apie 14.19 val. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Motiną sumušė sūnus. Nuvykus į vietą, prie namo laiptinės durų lauke pasitiko pareiškėja, prisistatė J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kartu buvo ir jos sūnus, vardo nepamena. Močiutė rėkė, kad ją mušė, stumdė bei rankomis mušė. Nepamena, ar sakė, kiek smūgių kur sudavė. Pamena, sakė, kad ją sūnus norėjo partempti į namus iš lauko, o ji nenorėjusi eiti, tad sūnus ją per prievartą parsivedė į namus. Sužalojimai matėsi kaktoje. Paklausė pareiškėjos, ar jautė fizinį skausmą. Ji patvirtino, kad juto. Atvažiavę medikai močiutę apžiūrėjo. Sulaikė smurtautoją, jį pristatė į komisariatą. Tarnybiniame pranešime nurodė tas aplinkybes, kurias jai pasakojo pareiškėja. (b. l. 41)

Iš 2016-09-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) name, antrame aukšte, 57 bute. Įėjus į butą, patenkama į koridorių. Ties viduriu koridoriaus rytų kryptimi yra durys į vonios kambarį. Koridoriaus gale yra virtuvė. Po kaire puse didelis kambarys. Viduje kambario tvyro baisi smarvė, netvarka, todėl apžiūrėti įvykio vietos nėra galimybės. (b. l. 17-18)

Iš 2016-09-01 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016-09-01 apie 14.19 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), sumušė sūnus. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2016-09-01 apie 14.19 min., (duomenys neskelbtini), sūnus V. K. ją stumdė ir mušė rankomis. J. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė fiziniu skausmu. Smurtą galintys rodyti požymiai – patinusi kakta virš kairės akies. V. K. nustatytas 1,88 promilių girtumas. V. K. paaiškino, kad nemušė mamos. V. K. sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities VPK. Sulaikomas V. K. pristatant į policijos įstaigą elgėsi ramiai. (b. l. 13-14)

Iš 2016-09-07 Bendrojo pagalbos centro rašto Nr. 41D(A)-372 matyti, kad buvo gautas garso įrašas. Matyti garso įrašas pavadinimu „2016_09_01_14-13-49_25.01“. Atidarius matyti, kad įrašo trukmė yra 3.11 min. Pakalbis tarp operatoriaus ir skambinančio prasideda 00.02 s.

Operatorius sako: 112 klausau.

Vyriškis sako: Laba diena, norėčiau, kad sujungtumėt su Panevėžio policijos komisariatu.

Vyriškis atsako: Sumušė senutę, jos sūnus. Manęs paprašė, kad aš iškviesčiau.

Vyriškis atsako: Taip, (duomenys neskelbtini).

Fone girdisi, kaip vyriškis klausia senutės, koks laiptinės kodas. Laiptinės kodas (duomenys neskelbtini).

Vyriškis operatoriui sako: (duomenys neskelbtini).

Operatorius sako: (duomenys neskelbtini), durų kodas. Mažamečių vaikų yra bute?

Fone girdisi, kaip vyriškis klausia senutės, ar mažamečių vaikų yra bute. Mažų vaikų yra. Vyriškis operatoriui sako: nežinau, nėra.

Fone girdisi, kaip vyriškis klausia senutės, ar greitoji reikalinga. Vyriškis operatoriui sako: nežinau, nieko nesako.

Vyriškis atsako: Jo, jo. Yra guzas. Ant kaktos.

Vyriškis atsako: Jo, jos sūnus.

Vyriškis atsako: Nežinau.

Operatorius klausia: Tai jūs paklauskit, ar duokit pakalbėti su ta moterimi.

Fone girdisi, kaip vyriškis sako močiutei imkit pašnekėkit.

Operatorius sako: Alio.

Moteriškas balsas sako: Atvažiuokit vaikai, čia.

Močiutė atsako: K.

Močiutė atsako: Taip, J..

Močiutė atsako: Dabar va tik, berniuko paprašiau va iškvietė.

Operatorius klausia: O sūnus kur jūsų dabar šiuo metu, kur jus sumušė? Namuose?

Močiutė atsako: Jis laiptais mane trankė, daužė.

Močiutė atsako: Sūnus.

Močiutė atsako: V..

Močiutė atsako: Aš čia va berniuko paprašiau, iškvietė.

Močiutė atsako: Namuose, namuose.

Močiutė atsako: Aš nežinau, ne, gal jis nėra gal taip prisirijęs daug.

Močiutė atsako: Ne greitoji, ne. Dar stoviu. Tampė laiptais.

Operatorius sako: Duokit man kaimyną man, duokit kaimyną.

Močiutė sako: Nesupratau vaikiuk.

Operatorius sako: Alio.

Močiutė sako: Nesupratau.

Operatorius sako: Laukit policijos. Alio. Ar galit duot kaimynui ragelį?

Vyriškis sako: Na, taip klausau.

Operatorius klausia: Ar greitoji reikalinga, kaip jūs manot? Yra guzas ant galvos?

Vyriškis atsako: Yra, yra.

Operatorius sako: Gerai supratau tada, siunčiam ir medikus tada. Laukit tada.

Vyriškis atsako: Ne, ji prie laiptinės. Prie pat laiptinės.

Operatorius klausia: Prie laiptinės lauks? Jūs su ja pabūsit, taip?

Vyriškis atsako: Gerai, galiu pabūti.

Operatorius sako: Supratau tada, gerai.

Vyriškis sako: Gerai. Viso.

Įrašas baigiamas. Įrašai įrašomi i kompaktinį diską ir pridedami prie bylos. (b. l. 21-23)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 972/2016 (05) matyti, kad J. K. apžiūros metu nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje. Sužalojimas padarytas kieto buko daikto poveikyje. Tiesioginio smūgio pašaline jėga poveikyje. J. K. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikėtina, kad J. K. sukėlė fizinį skausmą. (b. l. 28)

Iš alkoholio vartojimo faktui nustatyti prietaisu „Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 18888, asmens blaivumo testo Nr. 4194 matyti, kad 2016-09-01 14:33:20 val. V. K. nustatytas 1.88 promilių girtumas. (b. l. 15)

Tokiu būdu byloje kaltinamojo V. K. kaltė neginčijamai nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu: tai paties kaltinamojo parodymais, kad, vesdamas motiną J. K. į namus, supykęs, kad mama nenori eiti, keletą kartų jai sudavė į įvairias kūno vietas, galėjo kliūti į rankas, šonus, nugarą. Mama susvyravo ir galva trenkėsi į laiptinės sieną. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios J. K. parodymai, kur ji parodė, kad jos atžvilgiu fizinį smurtą naudojo kartu gyvenantis neblaivus sūnus V. K., tai yra jis rankų kumščiais jai sudavė ne mažiau penkių smūgių į įvairias kūno vietas, po to ją pastūmė, o ji krisdama trenkė galvą į sieną ir kaktos kairėje pusėje susiformavo gumbas. Šiais savo veiksmais sūnus jai sukėlė fizinį skausmą; liudytojo I. S. parodymais, kur jis parodė, kad, darbuodamasis kieme pas kaimyną, pastebėjo, kad J. K. sėdėjo ant laiptelio prie lauko durų ir verkė. Paklausus J. K. kas nutiko, ji paaiškino, kad ją namuose sumušė V., po ko ji išbėgo į kiemą. Matė J. K. kaktoje guzą; liudytojos L. G. parodymais, kur ji parodė, kad pagal iškvietimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje, pareiškėja J. K. nurodė, kad sūnus, norėdamas partempti į namus iš lauko, ją mušė, stumdė bei rankomis mušė. Nepamena, ar sakė, kiek smūgių kur sudavė. Sužalojimai matėsi kaktoje. Pareiškėja patvirtino, kad juto fizinį skausmą. Šiuos kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus patvirtina ir rašytinė byloje esanti medžiaga, tai įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-18); tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad pagal pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad policiją kvietė J. K., kuri nurodė, kad sūnus V. K. ją stumdė ir mušė rankomis, smurtas pasireiškė fiziniu skausmu. Smurtą galintys rodyti požymiai – patinusi kakta virš kairės akies (b. l. 13-14); Bendrojo pagalbos centro raštas Nr. 41D(A)-372, iš kurio matyti, kad bendrajam pagalbos centrui pranešta apie sūnaus sumuštą moterį, pavarde K., smurtą galintys rodyti požymiai – guzas ant kaktos (b. l. 21-23); specialisto išvada, iš kurios matyti, kad J. K. apžiūros metu nustatyta poodinė kraujosruva kaktoje. Sužalojimas padarytas kieto buko daikto poveikyje. Tiesioginio smūgio pašaline jėga poveikyje. J. K. sveikata sutrikdyta nežymiai. Tikėtina, kad J. K. sukėlė fizinį skausmą (b. l. 28); asmens blaivumo testas patvirtina, kad fizinį smurtą V. K. savo motinos J. K. atžvilgiu panaudojo būdamas neblaivus (b. l. 15). Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, jai teismas neturi pagrindo abejoti, todėl jais remiasi kaip kaltinamojo V. K. kaltės įrodymais. Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. K. panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną J. K., t. y. rankų kumščiais sudavė ne mažiau penkių kartų nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas – rankas, nugarą, šonus, po to ją pastūmė, dėl ko ji griuvo ir trenkėsi kakta į sieną, taip padarė J. K. poodinę kraujosruvą kaktoje, taip nežymiai sutrikdė J. K. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas (b. l. 65), praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 74-75), dirbantis (b. l. 68), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b. l. 71, 73), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 77), sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 79-81). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymą paskyrus prokuroro siūlomą ir Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybes, į šių aplinkybių reikšmingumą, laisvės apribojimo terminas skirtinas mažesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d. nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. 66 str. 1 d. 2 d. nuostatomis, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaitytinas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-09-01 14.50 val. iki 2016-09-02 14.30 val. (b. l. 45, 48).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49-50) – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas – CD-R laikmena, saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 24), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant tęsti darbą ir nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant tęsti darbą ir nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. 66 str. 1 d. 2 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmę įskaityti laiką, V. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-09-01 14.50 val. iki 2016-09-02 14.30 val. (1 dieną).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. K. palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą – CD-R laikmeną, saugomą baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Išaiškinti V. K., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.