Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K., nukentėjusiajam S. C.,viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2016-04-18 nutarimo panaikinimo ir administracinės atsakomybės taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulė E. Č. 2016-04-08 surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodoma, kad jis 2016-04-08 apie 9.13 val., vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Oslo gatvėje, Vilniuje, artėdamas prie papildomos juostos pabaigos ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pagrindiniu keliu, gretima eismo juosta važiavusio automobilio DAF, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) su juo susidūrė, ir abu automobilius sugadino. Nurodoma, kad tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 101 p., 104 p. reikalavimus bei padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Policijos skyrius) 2016-04-18 nutarimu Nr. 10N-57727222-16 (toliau – ir Nutarimas) A. K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir jam paskirta 30 Eur dydžio bauda.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo A. K. paaiškino, kad įvažiuojant į dešinį aplinkkelį, į Oslo g., jis važiavo pirma eismo juosta. Rikiavosi pagal visus automobilius, kai jį, dideliu greičiu aplenkė sunkvežimio vairuotojas ir nuvažiavo antra juosta. Buvo juostų susiaurėjimas, kai sunkvežimis staigiai metėsi į jo vairuojamą automobilį. Norėdamas išvengti susidūrimo, savo automobilį pasuko į dešinį kelkraštį. Susidūrimo išvengė, bet sunkvežimio vairuotojas pradėjo signalizuoti. Įvažiuodamas į Oslo g., kur prasideda greitėjimo juosta, jis pasižiūrėjo į kairę pusę ir palaipsniui pradėjo rikiuotis į pirmą juostą. Staiga pajuto smūgį į galinį kairįjį automobilio bamperį. Pasirodo sunkvežimio vairuotojas įvažiavo į Oslo g. ir jį vijosi dideliu greičiu, tokį vairuotojo veiksmą suprato kaip automobilio blokavimas. Papildomai nurodo, kad greitėjimo juostos atstumas galėjo būti apie 50 m. Sunkvežimio vairuotojas jam važiavo iš paskos ir į greitėjimo juostą galėjo abu įsilieti vienu metu. Patvirtina, kad po eismo įvykio iš karto sustojo. Jo vairuojamas automobilis važiavo sunkvežimio priekyje, todėl kategoriškai nesutinka, kad sunkvežimio vairuotojas negalėjo matyti kliūties, važiuodamas dideliu greičiu ir lenkdamas kliudė jo automobilio galinį bamperį. Be to policijos pareigūnai nepatikrino eismo įvykio dalyvių blaivumo, sunkvežimio vairuotojo tachografo duomenų. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl sunkvežimio vairuotojo kaltės, kuris staigiai manevravo, jį vijosi, todėl prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą dėl nuobaudos skyrimo.

Teismo posėdžio metu nukentėjęs S. C. paaiškino, kad jis įvykio dieną važiavo į pakrovimą. Važiavo antra eismo juosta. Sugalvojo, kad geriau būtų važiuoti pro Kirtimus, todėl rikiavosi į pirmą eismo juostą, važiavo dešinėje pusėje, pirma juosta. Pagalvojo, kad spės persirikiuoti į pirmą juostą, todėl parodęs posūkį pradėjo rikiuotis į dešinę pusę. T. T. vairuotojas pagreitino greitį ir neleido persirikiuoti. Todėl jis pristabdė, pristabdė ir Toyota vairuotojas, ir taip abu važiavo gal 300 m, kol visai nesustojo. Pradėjo leistis nuo kalno, tuo metu jau buvo persirikiavęs į pirmą juostą. Prasidėjo įsibėgėjimo juosta, Toyota vairuotojas galėjo įvažiuoti į pagrindinio kelio pirma juostą, bet toliau judėjo lėtai, todėl jis (S. C.) pamatęs tarpą įvažiavo į pagrindinio kelio pirmą juostą. Bet tuo metu Toyota vairuotojas pradėjo jį spausti į kairę pusę ir važiavo į jo vairuojamo sunkvežimio priekinį bamperį. Jis (S. C.) pajudėjo į kairę ir pradėjo signalizuoti. B. T. vairuotojas nereagavo, todėl jam teko sustoti, Toyota vairuotojas su savo automobilio galiniu bamperiu užkabino jo sunkvežimio priekinį bamperį ir jį apgadino. Patvirtina, kad kontakto metu buvo visiškai persirikiavęs į pirmą eismo juostą. Atstumas nuo to momento kai persirikiavo iki kontakto su Toyota buvo apie 20 m. Jo vairuojamo sunkvežimio greitis buvo 20 km/h. Nesutinka su skundu, ištisinės kelio juostos nekirto, važiuodamas bepažeidė KET, iš įsibėgėjimo juostos paprasčiausiai įvažiavo pirmas, padarė viską, kad neįvyktų susidūrimas, pasišalino į kairę, signalizavo. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl Toyota vairuotojo kaltės, kuris specialiai taip pasielgė.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. paaiškino, kad įvykio dieną važiavo vakariniu aplinkkeliu į Oslo g. Kelyje buvo susidaręs automobilio kamštis. Matė, kaip sunkvežimio vairuotojas nelaukęs iš greitėjimo juostos pasuko į pagrindinio kelio pirmo eismo juostą. Sunkvežimio vairuotojas kiek pavažiavęs trenkėsi į Toyota automobilį. Nurodo, kad sunkvežimio vairuotojo greitis iki atsitrenkimo į Toyota nebuvo didelis, tačiau iki įvykio važiavo netinkamai, jei taip visi važinėtų, būtų daug sudaužytų automobilių. Patvirtina, kad sunkvežimio vairuotojas nekirto ištisinės eismo juostos. Važiuojant iš aplinkkelio yra dvi eismo juostos, sunkvežimio vairuotojas pasuko į antrą juosta ir būtent iš antros juostos pradėjo spausti automobilį Toyota. Abiejų automobilių greitis buvo 20-30 km/h. Mano, kad sunkvežimio vairuotas persirikiavęs į pirmą eismo juostą ir pavažiavęs 15–20 metrų trenkėsi į Toyota. Vaizdo įrašą turėjo, bet jis išsitrynė, nurodo, kad šis vaizdo įrašas būtų nepalankus nukentėjusiajam.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje priimtas procesinis sprendimas gali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nustatytų reikalavimų.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 256 str. 2 d., šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pažymėtina, kad nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog A. K. vairuojamas automobilis Toyota su S. C. vairuojamu automobiliu DAF susidūrė Oslo gatvėje, pirmoje eismo juostoje, ties šios gatvės sankirta su Vakariniu aplinkeliu. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio vietos schema, byloje esančios foto nuotraukos (b. l. 16, 27–29). Teismo posėdžio metu apklausti A. K., S. C. ir liudytojas R. G. patvirtino, kad iki susidūrimo, automobilis DAF buvo pilnai persirikiavęs į Oslo gatvės pirmą eismo juostą judėjimo kryptimi, ir šia juosta važiavo. Tuo tarpu A. K. vairuojamas automobilis iš greitėjimo juostos stengėsi persirikiuoti į Oslo gatvės pirmą eismo juostą. Tiek S. C., tiek liudytojas R. G. patvirtino, kad eismas nebuvo intensyvus, Oslo gatve važiuojančių automobilių greitis nebuvo didelis, 20–30 km/h.

Kelių eismo taisyklių Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 101 p. nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 104 p. nurodoma, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, darytina išvada, kad A. K., vairuodamas automobilį Toyota bei siekdamas iš greitėjimo eismo juostos persirikiuoti į Oslo gavės pirmąją eismo juostą, privalėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių 101, 104 p. nuostatomis ir praleisti Oslo gavės pirmąją eismo juostą važiuojantį S. C. vairuojamą automobilį DAF. Be to iš automobilių išsidėstymo kelyje matyti, kad S. C. vairuojamas automobilis iki susidūrimo buvo Oslo gavės pirmosios eismo juostos kairėje pusėje, taigi siekė išvengti susidūrimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobiliui Toyota buvo apgadinta galinio bamperio dešinė pusė, automobiliui DAF – priekinio bamperio kairė pusė; abiejų abu išlenkti į išorinę pusę (b. l. 27, 30). Įvertinus eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų pobūdį, darytina išvada, kad Toyota automobilis savo bamperio galine dalimi kliudė (užkabino) automobilio DAF priekinio bamperio kairę pusę. Teismo posėdžio metu A. K. patvirtino, kad nematė pirma eismo juosta važiuojančio automobilio DAF.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys ir ištirti įrodymai patvirtina, kad A. K., vairuodamas automobilį Toyota bei keisdamas judėjimo kryptį, t. y. persirikiuodamas iš Vakarinio aplinkelio greitėjimo juostos į Oslo gatvės pirmąją judėjimo juostą, nebuvo pakankamai atidus, netinkamai vertino kelyje susiklosčiusią situaciją, nepastebėjo pagrindinio kelio pirma eismo juosta važiavusio automobilio DAF, jį kliudė, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 104 p. nuostatas bei padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį pažeidimą. Todėl skundžiamu Policijos skyriaus nutarimu A. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai bei teisėtai, jam nuobauda paskirta įvertinus visas atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Policijos skyrius, priimdama skundžiamą Nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai. Todėl skundo reikalavimas minėtą Nutarimą panaikinti yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016-04-18 nutarimą Nr. 10N-57727222-16 nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.