Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-974-557/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-25
Bylos Nr.
1S-974-557/2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00152-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė, Regina Bertašienė, Linas Pauliukėnas (pran.)
Nuteistasis
I. G., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Bylos Nr. 1S-974-557/2013

Teisėja Z. Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00152-2012-8

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 2.5.19.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno (pranešėjo), teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Reginos Bertašienės,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant nuteistajai I. G.,Probacijos tarnybos atstovei Aurikai Stanislovaitienei,

kolegijos posėdyje išnagrinėjo nuteistosios I. G. bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu I. G. nuteista pagal BK 260 str. 1 d. (už tris epizodus), taikant BK 54 str. 3 d. bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba kitomis pateisinamis priežastimis, bei neatlygintinai išdirbti 100 val. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi atleido I. G. nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirto įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 100 val. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 15 MGL (1950 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistoji I. G. turi du mažamečius vaikus, kas riboja jos galimybes atlikti teismo nuosprendžiu skirtą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 val., o įstaigos, kurios priima nuteistuosius atlikti nemokamus darbus, savo darbo laiką organizuoja nuo 08 val. iki 17 val. Teismas padarė išvadą, kad nuteistoji vykdyti teismo nustatytų įpareigojimų nevengia, tačiau negali jų įvykdyti dėl objektyvių priežasčių.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius 2013-07-10 kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties patikslinimo, kadangi BK 48 str. 9 d. bei BVK 48 str. 2 d. numato nuteistojo atleidimą nuo laisvės apribojimo bausmės, o ne nuo vieno įpareigojimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi prašymo patikslinti nutartį netenkino. Teismas pažymėjo, jog atleidimo nuo bausmės atvejai yra numatyti BK X skyriuje, kuriame nurodyta, jog nuo bausmės gali būti atleidžiama tik dėl nuteistojo ligos (BK 76 str.), Seimo priimtu amnestijos aktu (BK 78 str.), Prezidento suteikta malone (BK 79 str.), taip pat BK XIV skyriuje, numatančiame galimybę atleisti nuo bausmės nuteistuosius, kuriems po nuosprendžio paskyrimo sutriko psichika, ir taikyti jiems priverčiamąsias medicinos priemones (BK 98 str.). I. G. nuteista už sunkų nusikaltimą, todėl pataisius teismo nutartį taip, kaip to prašo Probacijos tarnyba, ir atleidus ją nuo laisvės apribojimo bausmės, jai nereikėtų vykdyti ir kito teismo paskirto įpareigojimo - būti nustatytu laiku namuose, nes atleidus nuo pagrindinės bausmės išnyksta pareiga vykdyti kartu su šia bausme paskirtus visus įpareigojimus, o ne tik to, kurio dėl objektyvių priežasčių vykdyti negali. Pažymėjo, jog apsvarstęs Probacijos tarnybos teikimą ir 2013 m. birželio 19 d. nutartimi neatleidęs nuteistosios I. G. nuo bausmės, o tik pakeitęs vieną įpareigojimą kitu, teismas taikė BK 48 str. 9 d., skaitydamas šią normą ne paraidžiui, o įvertindamas viso BK esmę ir prasmę, pakeitus bausmę į baudžiamojo poveikio priemonę tuo pačiu būtų panaikintas ir I. G. teistumas, nes asmenys, kuriems paskirta tik baudžiamojo poveikio priemonė, laikomi neteistais.

Šalies argumentai

Skundu nuteistoji I. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutarties rezoliucinę dalį, atsižvelgiant į BK 48 str. 9 d. ir BVK 48 str. 2 d., kurios numato tik atleidimą nuo laisvės apribojimo bausmės (o ne nuo vieno įpareigojimo), paskiriant BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodo, kad neturėdama teisinio išsilavinimo iš karto nesuprato, kad jos atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytas įstatymas. Be to, jos sugyventinis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo atleistas nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo paskiriant analogišką baudžiamojo poveikio priemonę, todėl ji pagalvojo, kad ir jai taikomos tos pačios sąlygos. Tik iš Probacijos tarnybos pareigūnų sužinojo, kad jos atžvilgiu priimtos nutarties turinys skiriasi, ir kad Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos pareigūnai, gavę šią įsiteisėjusią nutartį, nedelsiant kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą raštu, prašydami patikslinti šią nutartį. 2013-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė prašymo patikslinti nutartį netenkinti. Prašo įvertinti tai, kad jos atžvilgiu Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai pritaikė šiuo metu galiojantį įstatymą, o tokį pritaikymą paaiškino, kad įstatymą taikė „skaitydamas šią normą ne paraidžiui“, o tai jau ne tik lygybės principo prieš įstatymą nepaisymas jos atžvilgiu, bet ir, jos supratimu, nekorektiška vienam teisėjui nuspręsti ir skelbti nutartyje, kad BK ar BVK prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ką turėtų spręsti tik Konstitucinis Teismas. Jei teismas manė, kad taikytini teisės aktai prieštarauja Konstitucijai, privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Nesupranta, kodėl jos sugyventinio atžvilgiu kitas teisėjas nesudarė problemų priimdamas analogišką, bet teisingą sprendimą, o jos atžvilgiu netaiko įstatymo paraidžiui.

Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi pripažino objektyvių priežasčių buvimą ir nusprendė tenkinti Probacijos tarnybos teikimą. Teikimu buvo siūloma atleisti ją nuo laisvės apribojimo bausmės, o ne nuo vieno iš įpareigojimų. Jei teismas priimdamas 2013 m. birželio 19 d. nutartį manė, kad jos atleidimas nuo laisvės apribojimo bausmės pažeistų bausmės neišvengiamumo ar kitus principus, galėjo teikimo netenkinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tokius motyvus nurodė tik 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, mano, kad teismas, priimdamas 2013 m. birželio 19 d. nutartį, rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą, kuris turėtų būti ištaisytas.

Šalies argumentai

Skundu prokurorė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti Probacijos skyriaus prašymą patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį, ir priimti sprendimą patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį dėl nuteistosios I. G. atleidimo nuo laisvės apribojimo bausmės, paskiriant vietoj jos baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodo, jog BK 48 str. 9 d. numato, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuteistajam tik atleidžiant jį nuo pačios bausmės, t. y. nuo laisvės apribojimo bausmės. Įstatymas nenumato su laisvės apribojimo bausme paskirto įpareigojimo pakeitimo baudžiamojo poveikio priemone. Teismas, priimdamas 2013 m. birželio 19 d. nutartį, kuria tenkino Probacijos skyriaus teikimą atleisti I. G. nuo laisvės apribojimo bausmės, pakeičiant ją baudžiamojo poveikio priemone, iš esmės teisingai rėmėsi BK 48 str. 9 d. nuostata, tačiau šios nutarties rezoliucinėje dalyje teismas klaidingai nurodė, jog atleidžia I. G. nuo paskirto įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 100 val. globos ir rūpybos įstaigose, pakeisdamas jį baudžiamojo poveikio priemone - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Tokiu būdu nuteistoji I. G. liko nuteista laisvės apribojimo bausme pagal 2013 m. kovo 19 d. nuosprendį, paliekant vieną iš šiuo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., ir jai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 15 MGL (1950 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kas akivaizdžiai prieštarauja BK 48 str. 9 d. nuostatai. Todėl liko neaišku, kaip turi būti vykdoma ši nutartis. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. birželio 19 d. teismo nutarties rezoliucinė dalis vertintina kaip formulavimo klaida, akivaizdu, kad teismas nepagrįstai atsisakė patikslinti Probacijos skyriaus prašymą patikslinti nutartį, dėl ko nutarties vykdymas yra apsunkintas.

Teismo posėdyje nuteistoji ir Probacijos tarnybos atstovė prašė skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios I. G. ir prokurorės skundai tenkintini iš dalies.

Apygardos teismui pateikta medžiaga nustatyta, jog I. G. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskyrus laisvės apribojimo bausmę, buvo skirti du įpareigojimai: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba kitomis pateisinamis priežastimis; 2) neatlygintinai išdirbti 100 val. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

BK 48 str. 9 d. nustatyta, kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Iš šios nuostatos seka, jog nuteistasis, kuris dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, gali būti atleistas nuo bausmės, o ne nuo teismo jam paskirto(ų) įpareigojimo(ų), kurio(ių) jis negali įvykdyti. Objektyviomis priežastimis, dėl kurių nuteistasis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, laikytini tokie atvejai, kai nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo tampa invalidu, suserga liga, sulaukia pensinio amžiaus, išeina vaiko priežiūros atostogų, moteris – nėštumo ir gimdymo atostogų bei pan., ir dėl šių priežasčių negali vykdyti nustatytų įpareigojimų arba jų įvykdymas tampa labai sudėtingas pakankamai ilgam laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistoji I. G. augina du mažamečius vaikus (1 metų 8 mėnesių sūnų bei 5 mėnesių sūnų). Jos vaikų tėvas dirba darbo dienomis, todėl nuteistoji I. G. įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose galėtų vykdyti tik vakarais arba savaitgaliais, tačiau, kaip nurodo Probacijos tarnyba ir iš organizacijos Caritas rašto matyti, neatlygintinus darbus nuteistieji gali atlikti tik darbo dienomis ir darbo valandomis, nėra nei vienos įstaigos, kuri sutiktų nuteistuosius priimti dirbti neatlygintinus darbus vakarais ar savaitgaliais. Apygardos teismas šias nustatytas aplinkybes laiko objektyviomis priežastimis, dėl kurių nuteistoji I. G. negali įvykdyti vieno teismo jai skirto įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 100 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistoji I. G. dėl objektyvių priežasčių negalėtų vykdyti kito jai skirto įpareigojimo - būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. Kadangi iš BK 48 str. 9 d. nuostatų seka, jog nuteistasis nuo bausmės atleistas gali būti tik tuo atveju, kai jis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti visų jam teismo nustatytų įpareigojimų, o ne dalies įpareigojimų, kaip šiuo atveju, nuteistosios I. G. atžvilgiu ši teisės norma negalėjo būti taikoma.

BK 48 str. 10 d. įtvirtinta situacija, kai asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Tokiu atveju ši bausmė nuteistajam keičiama areštu. Pagal teismų praktiką vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų: 1) draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, 2) įpareigojimų nevykdymas, 3) netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, 4) pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, 5) atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tai yra, kai nuteistasis turi galimybę laikytis jam paskirtų draudimų ir įpareigojimų, tačiau sąmoningai jų nesilaiko. Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, jog dėl objektyvių priežasčių nuteistoji I. G. neturi galimybės vykdyti jai skirtą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, todėl tai, kad ji ir ateityje dėl tų pačių objektyvių priežasčių negalės vykdyti šio įpareigojimo, negalės būti laikoma vengimu atlikti bausmę BK 48 str. 10 d. prasme.

Apygardos teismas sprendžia, jog nuteistoji I. G. vykdo ir gali toliau tinkamai vykdyti jai teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku, ir tokiu būdu tinkamai atlikti jai skirtą laisvės apribojimo bausmę. Esant tokiai situacijai, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi nepagrįstai atleido I. G. nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirto įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 100 val. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir jai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL (1950 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Toks teismo sprendimas neatitinka įstatymo reikalavimų ir nepagrįstai sunkina nuteistosios padėtį, kadangi juo skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, tuo pačiu paliekant galioti ir laisvės apribojimo bausmę. Duotu atveju teismas privalėjo atmesti Probacijos tarnybos teikimą, kadangi nuteistajai nėra jokių kliūčių vykdyti jai paskirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., tuo pačiu nėra ir teisinio pagrindo atleisti ją nuo bausmės, o nuteistajai dėl objektyvių priežasčių ir toliau negalint vykdyti įpareigojimo neatlygintinai išdirbti 100 val. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jokios sankcijos nuteistajai dėl to negali būti taikomos. Todėl, nesunkinant nuteistosios padėties ir ištaisant nurodytą teismo klaidą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis naikinamos ir dėl Probacijos tarnybos teikimo dėl nuteistosios I. G. atleidimo nuo laisvės apribojimo bausmės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, priimamas naujas sprendimas - Probacijos tarnybos teikimas atmetamas. Pažymėtina, kad nors proceso dalyviai aukštesniajam teismui skundžia tik 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį, ši nutartis ir dėl jos paduoti skundai iš esmės atskleidžia 2013 m. birželio 19 d. nutarties turinį, todėl pašalinti 2013 m. birželio 19 d. nutartimi padarytus nuteistosios teisių suvaržymus, revizuojant vien skundžiamą nutartį, nėra galimybės. Todėl duotoje situacijoje kolegija nemato procesinių kliūčių 2013 m. birželio 19 d. nutarties peržiūrėjimui, kadangi skundžiama nutartis buvo priimta, išnagrinėjus Probacijos tarnybos prašymą dėl 2013 m. birželio 19 d. nutarties patikslinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 364 str. 8 d. 2 p., teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį, ir Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2013-05-16 teikimą dėl nuteistosios I. G. atleidimo nuo laisvės apribojimo bausmės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Aurelija SadauskaitėRegina Bertašienė