- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- AN2-123-468/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02071-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Jolita Mikalkevičiūtė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. atstovės advokatės Jolitos Mikalkevičiūtės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-01-11 nutarties, kuria tenkintas E. P. skundas ir pakeistas Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2021-11-09 nutarimas ir jai paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji 2021-10-07 apie 08.11 val., Vilniaus r., Pagirių šen., Baltosios Vokės k., Parko g. – Kirtimų g., vairavo automobilį ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas, važiuodama pasirinktu greičiu ir artėdama prie nelygiareikšmių kelių sankryžos šalutiniu keliu, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, ir susidūrė su priešinga kryptimi iš pagrindinio kelio įsukusiu, ir tiesiai važiavusiu automobiliu ,,Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. P., eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 119 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2021-11-09 nutarimu E. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 1 200 Eur bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 24 mėnesiams ir draudimas 18 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nesutikdama su priimtu nutarimu E. P. pateikė skundą apylinkės teismui.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-01-11 nutartimi E. P. skundas tenkintas, Institucijos nutarimas pakeistas ir E. P. paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 mėnesių ir draudimas 18 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nesutikdama su nutartimi E. P. atstovė advokatė J.Mikalkevičiūtė pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
4. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. atstovė advokatė J.Mikalkevičiūtė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-01-11 nutartį ir E. P. paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki 11 mėnesių.
4.1. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino įvykių eigą, atstovės teigimu, eismo įvykis kilo ne dėl E. P. neblaivumo, o dėl to, kad ji siekė nekliudyti kelio važiuojamojoje dalyje buvusios pėsčiosios. Pažymi, kad kelias, kuriuo važiavo E. P., daro posūkį į kairę, iš už posūkio priešpriešais važiuojantis automobilis „Toyota“ galėjo jos nepastebėti. Atstovės vertinimu, šioje byloje buvo galima paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nurodo, kad E. P. savo noru atlygino žalą eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Toyota“, jis jokių kitų pretenzijų E. P. atžvilgiu neturi, suderino su draudimo įmone, kokia tvarka atlygins draudimo įmonės patirtus nuostolius, išklausė privalomus mokymus apie alkoholio vartojimo poveikį žmogaus sveikatai, jai išduotas tai patvirtinantis 2021-10-26 atestatas. Pažymi, kad E. P. yra tik teigiamai charakterizuojama, jos darbdavys UAB „I.“ patvirtino, kad E. P. yra būtina automobilio vairavimo galimybė. Nurodo, kad E. P. prižiūri neįgalią motiną, kuri gyvena už 40 km.
4.2. Mano, kad atėmus teisę vairuoti transporto priemones ir trumpesniam nei 12 mėnesių (t.y. 11 mėnesių terminui) terminui, vis tiek sumažės rizika tokiam asmeniui vairuoti neblaiviam ir kartu asmuo nepraras vairavimo įgūdžių, asmeniui bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Nurodo, kad E. P. anksčiau nebuvo bausta dėl vairavimo esant neblaiviai per 10 metų vairavimo stažą. Pažymi, kad itin svarbus nustatyto E. P. neblaivumo laipsnis, nes jis tik nežymiai viršija leistiną normą. Atstovės vertinimu, šios aplinkybės parodo, kad E. P. nėra linkusi pažeidinėti eismo taisykles, nusižengimas buvo tik atsitiktinio pobūdžio. Nurodo, kad E. P. nuo pat pradžių atsakomybės nevengė, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai įvertino savo elgesį.
4.3. Pažymi, kad E. P. patirtos pasekmės: 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas „Toyota“ savininkui, prievolė atlyginti 1 716 Eur žalą draudimo įmonei „Lietuvos draudimas“, pareiga sumokėti nutarimu nustatytą 1 200 Eur baudą, pačios E. P. vairuoto automobilio „Volvo“ remonto išlaidos yra itin reikšmingos ir didelės. Nurodo, kad transporto priemonės vairavimas E. P. yra ne laisvalaikio praleidimo priemonė, o šeimos, darbdavio poreikių tenkinimo priemonė. Pažymi, kad ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatyta pareigos perlaikyti vairavimo egzaminą, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta 1 metams, ji privalės patirti papildomas išlaidas dėl vairavimo egzamino perlaikymo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. atstovės advokatės J.Mikalkevičiūtės apeliacinis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. atstovė prašo sutrumpinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. P. atstovės apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, E. P. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga E. P. padarytam nusižengimui, į skunde nurodomas aplinkybes, dėl kurių E. P. skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda, jau buvo atsižvelgta bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl jas vertinti pakartotinai ir dar labiau švelninti taikomą poveikio priemonę nėra pagrindo, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-01-11 nutartis paliekama nepakeista.
8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia E. P. atstovės dėmesį, jog iš esmės visi jos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymu ir paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumu E. P. padarytam administraciniam nusižengimui, buvo išsamiai išnagrinėti apylinkės teismo ir dėl jų pasisakyta skundžiama nutartimi. Tai, kad E. P. ar jos atstovė su tokiu teismo vertinimu subjektyviai nesutinka, pirmosios instancijos teismo nutarties nedaro neteisėta ar nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Iš bylos aplinkybių matyti, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko todėl, kad E. P. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kuria tuo metu važiavo kitas automobilis, tačiau ta aplinkybė, jog tokiais veiksmais E. P. siekė išvengti kelyje buvusios pėsčiosios, apygardos teismo vertinimu, jos veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Iš esmės ginčas dėl veikos kvalifikavimo nekyla, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakoma.
Motyvuojamoji dalis
Dėl specialiosios teisės atėmimo termino
10. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (nagrinėjamu atveju – neblaivių asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų turto sugadinimą), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Apylinkės teismas, spręsdamas, kokios trukmės administracinio poveikio priemonė skirtina E. P., konstatavo, kad turi būti taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir Institucijos paskirtą specialiosios teisės atėmimą 2 metams ir draudimą 1 metus 6 mėnesius vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pakeitė į specialiosios teisės atėmimą 1 metams ir draudimą 1 metus 6 mėnesius vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
11. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas E. P. sušvelnindamas paskirtą poveikio priemonę atsižvelgė į tai, kad E. P. pažeidimo neginčijo, nurodė nusižengimo padarymo aplinkybes, yra drausminga ir atsakinga vairuotoja, per 5 metus buvo bausta administracine tvarka tik vieną kartą už KET pažeidimą, kuris nelaikytinas itin šiukščiu, nėra duomenų apie tai, kad E. P. būtų priklausoma nuo alkoholio, o jai nustatytas neblaivumas tik labai nežymiai viršija leistiną ribą (nustatytas 0,44 prom. neblaivumas), tai, teismo vertinimu, rodo, kad E. P. nėra linkusi pažeidinėti teisės normų, nesilaikyti visuotinai priimtinų moralės ir elgesio normų, o jos padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Būtent šias analogiškas aplinkybes – jog E. P. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, gailisi, jis atsitiktinio pobūdžio, jos neblaivumas tik nežymiai viršija leistiną ribą, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, apeliaciniame skunde nurodo jos atstovė, tačiau, apygardos teismo vertinimu, pakartotiniam jų vertinimui siekiant dar labiau švelninti E. P. taikomas poveikio priemones nėra pagrindo.
12. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Būtent tai ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju E. P. atžvilgiu taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju buvo nustatytos tam tikros aplinkybės, rodančios, jog net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė už padarytą administracinį nusižengimą E. P. būtų neproporcinga, vis dėlto, vien todėl, kad egzistuoja tam tikros išskirtinės, itin atsakomybę švelninančios aplinkybės, savaime nereiškia, kad skirtinos poveikio priemonės turi būti kiek įmanoma švelnesnės.
13. Pažymėtina, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vis dėlto, paskirtų poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusižengimą padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti nuobaudos tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
14. Įvertinus apeliaciniu skundu pateikiamus argumentus, kodėl, E. P. atstovės manymu, turėtų dar labiau trumpinamas administracinio poveikio priemonės terminas, teismo manymu, apeliantės tinkamai neįvertina E. P. padaryto nusižengimo pavojingumo, stengiasi jį pateisinti. E. P., kaip asmuo turintis ilgą transporto priemonių vairavimo stažą, neabejotinai žinojo, kad prieš vairuodama automobilį turi pasitikrinti blaivumą, laikytis saugumo reikalavimų ir nekelti pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, tačiau sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, be to, sukėlė eismo įvykį. Tokie asmens veiksmai neabejotinai laikytini pavojingais, dėl jų kilo realus pavojus eismo saugumui, E. P. ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei kilo padariniai E. P. ir G. P. turtui. Kaip matyti iš ANK 423 straipsnio 4 dalies nuostatų, E. P. buvo skirta daugiau nei du kartus trumpesnio termino administracinio poveikio priemonė, apygardos teismo vertinimu, dar švelnesnių priemonių taikymas, atsižvelgiant į nusižengimo pavojingumą ir sukeltus padarinius, nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, kadangi jomis nebūtų užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai, toks specialiosios teisės atėmimas nesukeltų žymių neigiamų pasekmių ir neatgrasytų administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo nusižengimų darymo ateityje.
15. Skunde nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones E. P. reikalinga darbo funkcijoms atlikti ar rūpinantis savo artimaisiais, taip pat nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti dar didesnį paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjos ar jos šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad E. P. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei aplinkybę, jog turi rūpintis senyvo amžiaus motina, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo pavojingo nusižengimo padarymo. E. P. yra jauna, darbingo amžiaus moteris, kuri turi galimybę susirasti kitą darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, todėl negalima teigti, kad specialiosios teisės atėmimas ją eliminuoja iš darbo rinkos ir kad dėl šios priežasties tokios priemonės taikymas negalimas ar neproporcingas.
16. Analogiškos išvados darytinos ir dėl aplinkybės, jog E. P. dėl paskirtų ribojimų turės iš naujo perlaikyti vairavimo egzaminą, patirs papildomų išlaidų, kadangi jos negali būti laikomos svarbiu pagrindu administracinio poveikio priemonės švelninimui. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis įprastą E. P. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, ji turės perlaikyti vairavimo egzaminą, tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kalta pati pažeidėja, kadangi automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būdama neblaivi. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
17. E. P. atstovė skunde nepateikia jokių naujų, dar teismui nežinomų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad būtina dar labiau švelninti E. P. paskirtą poveikio priemonę, o visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog paskirto specialiosios teisės atėmimo terminas yra proporcingas ir adekvatus E. P. padarytam nusižengimui bei asmenybei, todėl skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-01-11 nutartis yra paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos E. P. atstovės advokatės Jolitos Mikalkevičiūtės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-01-11 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.