Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-XX-53-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-29
Bylos Nr.
T-XX-53-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Janina Stripeikienė (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
Pareiškėjas
V. Č.
Kategorijos
  • 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)
NUTARTIS2010 m. birželio 29 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. Č. skundą dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui paduotu skundu prašė: 1) priteisti iš Palangos miesto policijos komisariato 407 Lt turtinės žalos atlyginimą už asmens turto pasisavinimą (auksinį kryžiuką); 2) priteisti iš Palangos miesto policijos komisariato 23 Lt turtinės žalos atlyginimą už apmokėtą medicininę apžiūrą; 3) priteisti iš Palangos miesto policijos komisariato 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už patirtą fizinį smurtą; 4) priteisti proporcingai išdalijus iš Palangos miesto policijos komisariato, Palangos miesto apylinkės teismo, Palangos miesto apylinkės prokuratūros ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. Palangos mieste jis buvo sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimą ir pristatytas į Palangos policijos nuovadą, kur jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Jam būnant sulaikytam policijos nuovadoje, policijos pareigūnai prieš jį naudojo fizinį smurtą, o taip pat tuo metu dingo jo su savimi turėtas auksinis kryžiukas. Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimu, viršydamas savo įgaliojimus ir nagrinėdamas bylą pareiškėjui nedalyvaujant, neteisėtai jam paskyrė administracinę nuobaudą už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pareiškėjas dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų kreipėsi į prokuratūrą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra ir Palangos miesto apylinkės prokuratūra netinkamai atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, neišsiaiškino pareiškėjo sulaikymo Palangos policijos nuovadoje aplinkybių, dėl ko ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų buvo nepagrįstai nutrauktas. Pareiškėjas nurodė, kad dėl paminėtų neteisėtų policijos, prokuratūros ir teismo veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjo skundo dalis, susijusi su policijos pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo sritį ir yra teisminga administraciniam teismui. Tačiau pareiškėjo skundo dalis, susijusi su prokuratūros ir teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimu, nepatenka į administracinio teismo nagrinėjamų ginčų dėl žalos atlyginimo kategoriją, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Esant tokioms aplinkybėms, kyla abejonė, ar pareiškėjo keliamas ginčas gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Kaip matyti iš aptariamu atveju pareiškėjo paduoto skundo, jam padarytą žalą jis iš dalies sieja su policijos pareigūnų veiksmais jį pristatant į policijos nuovadą ir laikant sulaikytą. Šie policijos pareigūnų veiksmai buvo atlikti jiems vykdant viešosios tvarkos užtikrinimo bei administracinių teisės pažeidimų tyrimo funkcijas. Pareiškėjo nurodyti policijos pareigūnų veiksmai negali būti priskirti policijos ikiteisminio tyrimo veiklai, o žalos, susijusios su tokiais veiksmais, atlyginimo klausimas patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir bylos dėl tokio žalos atlyginimo yra teismingos administraciniam teismui (Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta byloje V. J. v. valstybė, atstovaujama Švenčionių rajono policijos komisariato ir Vyriausybės; 2006 m. vasario 10 d. nutartis, priimta byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas; 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta byloje R. Č. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės; 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta byloje G. V. v. Vidaus reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija).

Tačiau pareiškėjas aptariamu atveju jam padarytą žalą sieja ne tik su minėtais policijos pareigūnų veiksmais, bet ir su prokuratūros veiksmais atliekant ikiteisminį tyrimą bei teismo veiksmais nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Prokuratūros atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra viešojo administravimo veikla, todėl ginčai dėl prokuratūros veiksmais atliekant ikiteisminį tyrimą padarytos žalos atlyginimo nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta byloje V. A. S. v. valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratūros; 2007 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta byloje O. P. v. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra). Teismas nėra viešojo administravimo subjektas ir bylų nagrinėjimas teisme nėra viešojo administravimo veikla, todėl ginčai dėl teismo veiksmais padarytos žalos atlyginimo taip pat nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Kadangi pareiškėjo aptariamu atveju keliamas ginčas dėl žalos atlyginimo, vertinant šį ginčą visumoje, neapima vien tik žalos, padarytos viešojo administravimo subjekto veiksmais, atlyginimo ir peržengia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas, todėl šis ginčas administraciniame teisme negali būti nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, jog bendrosios kompetencijos teismo kompetencija yra platesnė ir ji apima taip pat tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobūdžio, bei į tai, jog, pagal bendrą taisyklę, būtent bendrosios kompetencijos teismui paprastai yra priskiriami nagrinėti ginčai dėl žalos atlyginimo, pareiškėjo aptariamu atveju keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo V. Č. skundą dėl žalos atlyginimo perduoti Palangos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys