Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant pareiškėjui E. S. ir suinteresuotam asmeniui E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. S. ir N. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens E. V. savarankišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija neprieštarauja pareiškėjų ir suinteresuoto asmens reikalavimams (b. l. 22, 76-77).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. S. paaiškino, kad prieš tėvo mirtį prižiūrėjo tėvą. Po tėvo mirties savaitę buvo Vilniuje, tvarkė visus dokumentus, po laidotuvių grįžo į Užpalius, Utenos raj., nes ten gyveno jo du vaikai. Motina po tėvo mirties liko gyventi bute Vilniuje. Už butą buvo mokama pagal atsiskaitymo knygelę, ši knygelė buvo pas motiną. Už butą mokėdavo L. G. iš motinos pensijos, kai pritrūkdavo pinigų, prisidėdavo ir jis. Sesuo E. V. prisidėdavo prie mokėjimų, pervesdavo pinigus už butą, iš pradžių pervesdavo jam, o vėliau D. B.. Nuo 2005 m., kai vaikai baigė mokyklą, atvažiavo į Vilnių ir čia gyvena.

Liudytoja B. S., buvusi pareiškėjo E. S. sutuoktinė, davė parodymus, kad po tėvo mirties butą prižiūrėjo N. S., jai padėjo artimieji. Už butą daugiausia mokėdavo L. G., E. V. taip pat prisidėdavo.

Liudytoja L. G. davė parodymus, kad mokesčius mokėjo iš N. S. pensijos, žiemą pensijos neužtekdavo, pinigus už šildymą siųsdavo E. V. Mokesčius ji pradėjo mokėti praėjus šiek tiek laiko po V. S. mirties, kada neatsimena, galbūt pradžioje už butą mokėjo pareiškėjas E. S..

Liudytojas A. G. Ž., pareiškėjų kaimynas, davė parodymus, kad po tėvo mirties bute gyveno pareiškėjas E. S., kas mokėdavo mokesčius už butą nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai tenkintini.

V. S. mirė 2002-02-28 (b. l. 12). Duomenų, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą, nėra (b. l. 40), todėl paveldėjimas vyksta pagal įstatymą. Po V. S. mirties pas notarą paveldėjimo byla nebuvo pradėta (b. l. 15). Pareiškėjas E. S. yra V. S. sūnus (b. l. 9, 13), suinteresuotas asmuo E. V. yra V. S. dukra (b. l. 9, gimimo liudijimas, santuokos sudarymo įrašas), t. y. jie yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis). Pareiškėja N. S. – V. S. sutuoktinė (b. l. 9, 16), t. y. įpėdinė, paveldinti sutuoktinių paveldėjimo teise (CK 5.13 straipsnis).

Remiantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas. Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir kt.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 8) nustatyta, kad po V. S. mirties bute (duomenys neskelbtini), kuris viešame registre registruotas palikėjo vardu (b. l. 17), toliau liko gyventi palikėjo sutuoktinė N. S., ji rūpinosi likusiu butu, iš jos pensijos, padedant kitiems asmenims, buvo mokami mokesčiai už butą. Kadangi butas buvo įgytas santuokos metu, laikoma, kad minėtas butas priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK. 3.87 straipsnis). Laikytina, kad pareiškėja N. S. po sutuoktinio V. S. mirties minėtais veiksmais priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad pareiškėjas E. S. po tėvo mirties paėmė kai kuriuos jo daiktus, prisidėjo prie mokesčių už butą (duomenys neskelbtini) mokėjimo, priimdavo E. V. siunčiamas piniginių lėšų perlaidas už butą, o nuo 2005 m. nuolat gyvena minėtame bute, jį prižiūri, išlaiko, jo vardu siunčiamos sąskaitos už butui teikiamas komunalines paslaugas (b. l. 7, 11). Laikytina, kad šiais veiksmais E. S. priėmė V. S. palikimą.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, E. V. pateiktų į bylą mokėjimų, piniginių lėšų perlaidų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo E. V. po tėvo mirties didele dalimi prisideda prie buto išlaikymo, yra sumokėjusi nemažas pinigines lėšas butui išlaikyti. Darytina išvada, kad tokiais veiksmais ji priėmė V. S. palikimą.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl pareiškimų tenkinimo, nepateikia argumentų ir įrodymų, kurie paneigtų minėtas teismo nustatytas apinkybes. Pareiškėjų E. S., N. S. ir suinteresuoto asmens E. V. prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai laikytini įrodytais (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307, 443-448 straipsniais,

nusprendžia:

E. S., N. S. ir E. V. pareiškimus tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjas E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėja N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bei suinteresuotas asmuo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2002-02-28 priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimus.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, pranešti apie palikimo priėmimą Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.