- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-290-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- D. A. V.
- Pareiškėjas
- K. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. A. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. A. V. dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą (b. l. 1), kuriuo prašė išieškoti iš suinteresuoto asmens D. A. V. 110 000 Lt skolą ir 40 260 Lt delspinigius. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2008 m. gegužės 12 d. paskolos sutartį Nr.2-2597 suteikė 110 000 Lt paskolą D. A. V. laikotarpiu iki 2008 m. lapkričio 12 d., nustatant 0, 2 procento delspinigius nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Paskolos grąžinimo terminas abipusiu susitarimu buvo pratęstas iki 2009 m. sausio 20 d., tačiau skolininkė nustatytu terminu neįvykdė skolinio įsipareigojimo. Paskolos grąžinimui užtikrinti hipotekos lakštu Nr.06120080001336 skolininkė jam įkeitė nuosavybės teise priklausantį 0, 3780 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi (b. l. 21-22) areštavo D. A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0, 3780 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), bei įspėjo skolininkę, kad negrąžinus skolos, t.y. 110 000 Lt skolą, 11 000 Lt delspinigius, 131 Lt žyminio mokesčio per 1 mėnesį nuo šios nutarties gavimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš viešųjų varžytynių arba perduotas administruoti hipotekiniam kreditoriui. Teismas konstatavo, kad skolininkė neįvykdė įsipareigojimo kreditoriui per hipotekos lakšte nustatytą terminą, tai suteikia teisę kreditoriui įgyvendinti savo teises, reikalaujant parduoti įkeistus daiktus iš varžytynių arba perduoti jam šiuos daiktus administruoti. Dėl prašomų priteisti delspinigių teismas pasisakė atskirai ir nurodė, kad 40 260 litų delspinigių suma yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, nes sudaro beveik pusę visos reikalaujamos skolos dydžio. Todėl reikalaujamą priteisti sumą sumažino iki komercinių bankų nustatytų palūkanų, skaičiuojamų vertinant vidutinę tarpbankinę palūkanų normą ir komercinių bankų nustatytą maržą, laikotarpiu nuo paskolos grąžinimo termino suėjimo iki kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo D. A. V. atskiruoju skundu (b. l. 33-35) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-17 nutartį. Nurodo, kad teismas priėmė nutartį neįvertinęs visų faktinių bylos aplinkybių, paskolos sutartimi aptartų sąlygų, todėl nutartis naikintina kaip nepagrįsta dėl sekančių priežasčių:
1. Sutarties 1 p. numatytą skolos grąžinimo terminą (2008-11-12) bendru šalių sutarimu K. G. pratęsė du kartus - iki 2009-11-20 ir iki 2009-12-12, apie tai padarydamas atitinkamus įrašus sutartyje savo ranka ir pasirašydamas. Todėl iki 2009-12-12 K. G. neturėjo teisėto pagrindo reikalauti iš A. D. V. paskolos grąžinimo, tuo pačiu ir kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
2. Nutartyje neteisingai yra nurodytas negrąžintos skolos dydis. Apeliantės nurodymu dukra V. V. bankiniais pavedimais į K. G. atsiskaitomąją sąskaitą pervedė iš viso 7000,00 litų. Todėl skolos dydis šiuo metu yra 103 000,0 Lt.
3. 11 000 Lt delspinigių išieškojimas nurodytu laikotarpiu negalimas, nes pratęsus paskolos gražinimo terminą, nėra pagrindo reikalauti ir netesybų dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius savo nutartimi neteisėtai areštavo visą apeliantei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes hipoteka įregistruota tik daliai, t.y. 700/3780 šio žemės sklypo.
5. 700/3780 ha dalis atskirai nesuformuoto ir nepažymėto namų valdos žemės sklypo negali būti hipotekos objektu pagal CK 4.171 str. reikalavimus. Šiame žemės sklype be įkeisto ūkio pastato dar yra gyvenamas namas, daržinė, du tvartai, garažas ir kiemo statiniai. Taigi neatskyrus minėtos 700/3780 ha žemės sklypo dalies, jos neįmanoma parduoti viešose varžytynėse.
6. 2008-04-30 VĮ Registrų centro išduotame pažymėjime, registro įrašo Nr. 60/59691, 2.1. p. nurodoma, kad gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius yra 1, todėl darytina išvada, kad įkeistas pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra šio nekilnojamojo daikto priklausinys, todėl jis galėjo būti įkeistas tik kartu su gyvenamuoju namu. Be to, žemės sklypo dalis nėra apibrėžta ir įregistruota kaip atskiras turto objektas. Dėl nurodytų priežasčių hipotekos sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu( LR CPK 568 str. ).
Atsiliepimas
Pareiškėjas K. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 54-55) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjas su atskiruoju skundu nesutinka dėl sekančių priežasčių:
1. 2008-05-12 Paskolos sutartį sudarius notarine tvarka, šalys galėjo šia sutartį pakeisti taip pat tik notarine tvarka. Kadangi buvo nesilaikyta imperatyvios sutarties keitimo formos ir reikalavimo sutartį pakeisti abiejų šalių bendra valia, 2008-05-12 Paskolos sutarties pakeitimai, susiję su paskolos grąžinimo termino atidėjimu iki 2009-12-12, yra negaliojantys, D. A. V. privalėjo grąžinti skolą iki 2008-11-12.
2. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad D. A. V. yra grąžinusi dalį skolos, nes bankiniai pavedimai, kuriuos atliko jos dukra V. V., nėra susiję su skola pagal Paskolos sutartį. 2008-05-12 Paskolos sutarties 3 p. aiškiai nurodyta, kad skola pagal šią sutartį turi būti grąžinta grynais pinigais Kauno miesto 18-tame notaro biure (Savanorių pr. 247, Kaunas).
3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama teismo hipotekos skyriaus nutartis yra naikintina dėl to, kad teismas nurodė jog buvo įkeistas visas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), o ne jo dalis. Šis teismo apsirikimas buvo ištaisytas 2009-11-24 Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi, kuria buvo nurodyta ištaisant klaidą 2009-11-17 teismo nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse prie įkeisto ir areštuojamo žemės sklypo dydžio 0.3780 ha nurodyti 700/3780 dalį.
4. Apeliantė atskirajame skunde išreiškė abejonę dėl galimybės taikyti hipoteką tik daliai namų valdos žemės sklypo, tačiau notaras, būdamas profesionalus teisininkas, turintis daug patirties sandorių tvirtinime bei gerai išmanantis teisės aktus šioje srityje, tvirtindamas sandorius atlieka tokių sandorių teisėtumo kontrolę. Be to, apeliantei abejonė dėl hipotekos galimumo tik dalies žemės sklypo atžvilgiu iškilo tik tada, kai išjos buvo pareikalauta sumokėti skolą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-05-15 Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje buvo įregistruota D. A. V. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: 0,3780 ha žemės sklypo 700/3780 dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka kreditoriui K. G., apsaugant šiuo įkeitimu skolininkei D. A. V. suteiktą 110 000 Lt paskolą pagal 2008-05-12 paskolos sutartį (b. l. 3). Kadangi skolininkė per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo kreditoriui neįvykdė, kreditorius K. G. įgijo teisę kreiptis į hipotekos teisėją, prašydamas parduoti įkeistus daiktus iš varžytinių arba perduoti jam šiuos daiktus administruoti (CK 4.192 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditorius pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė visus būtinus nurodyti duomenis, todėl hipotekos teisėjas pagrįstai ir teisėtai priėmė LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytą nutartį. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog skolininkė yra grąžinusi dalį skolos, jog įkeistas turtas negali būti hipotekos objektu, nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui. Hipotekos skyrius, nagrinėdamas hipotekos kreditoriaus pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Hipotekos teisėjas įsitikina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar yra pateikti visi būtini jai vykdyti ir įstatymo reikalavimus atitinkantys dokumentai.
CK 6.183 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad bendru šalių sutarimu K. G. pratęsė paskolos grąžinimo terminą iki 2009-12-12, apie tai padarydamas atitinkamus įrašus sutartyje, nes šio sutarties pakeitimams yra privaloma notarinė forma.
Atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama teismo hipotekos skyriaus nutartis yra naikintina dėl to, kad teismas nurodė jog buvo įkeistas visas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), o ne jo dalis atmestinas, nes šis teismo rašymo apsirikimas buvo ištaisytas 2009-11-24 Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi (b. l. 31), kuria buvo nurodyta ištaisant klaidą 2009-11-17 teismo nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse prie įkeisto ir areštuojamo žemės sklypo dydžio 0.3780 ha nurodyti 700/3780 dalį, ir ši nutartis apeliantės nėra apskųsta apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais Apeliantė nesutikdama su kreditoriaus reikalaujama paskolos, delspinigių suma turi teisę ginčyti sutartinę prievolę įstatymų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, jog nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
.