Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Arūno Dirvono, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Astai Astrauskienei, atsakovo atstovei Astai Vitėnienei, uždarame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo K. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) Federacijos piliečiui K. D. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Federaciją", kuriuo atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą iš naujo. Skunde (b. l. 1-2) nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad palaiko skunde išdėstytus motyvus ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) Federacijos piliečiui K. D. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Federaciją", kuriuo atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti jo prašymą iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės šalyje ir (duomenys neskelbtini) jam nesaugu. Karo metu jis padėjo savo pusbroliams kovotojams, todėl jį norėjo nužudyti, todėl 2009 m. jis pabėgo į (duomenys neskelbtini). Pablogėjus sveikatai 2009 m. išvyko į (duomenys neskelbtini), norėdamas gauti tinkamą gydymą, po to į (duomenys neskelbtini) Vėliau sugrįžo į (duomenys neskelbtini), kur jį nuolat persekiodavo giminaičiai, kurie nenorėjo, kad jis išvyktų iš (duomenys neskelbtini), Jam išvykus skambindavo į miliciją ir prašydavo pareiškėją grąžinti namo. Nurodė, kad gydėsi (duomenys neskelbtini), tačiau tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) gydymas pareiškėjui nepadėjo, pagerėjo tik nuvykus į (duomenys neskelbtini), tačiau visiškai nepasveiko. Dėl esamų sveikatos problemų pareiškėjui sutriko nervinė sistema, tapo konfliktiškas. Išvykęs į Europą, kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo. Nurodė, kad 2004 m. prašė prieglobsčio (duomenys neskelbtini) o nesulaukęs sprendimo išvyko į (duomenys neskelbtini), kur gyveno jo sesuo. Čia atsisakė prieglobsčio nagrinėjimo ir 2007 m. grįžo atgal į (duomenys neskelbtini)

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime (b. l. 8-9) ir teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjo skundas pareiškėjo prašymas akivaizdžiai nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimų. Pareiškėjas prieglobsčio prašyme ir pirminės apklausos protokole nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys - sveikatos problemos bei nesutarimas su giminaičiais, yra asmeninio pobūdžio ir neatitinka persekiojimo ir smurto apibrėžimų. Pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą bandydamas sudaryti įspūdį, jog yra tam tikrų lemiamų aplinkybių, į kurias tiesiog nebuvo atsižvelgta, nors iš tikrųjų visa informacija, kurią užsienietis norėjo atskleisti Lietuvos Respublikos pareigūnams, buvo pateikta bei užfiksuota tinkamai. Pareiškėjas jokios naujos informacijos nepateikė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 15).

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Šio ginčo esmė – Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) Federacijos piliečiui K. D. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Federaciją", teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ar buvo teisinis pagrindas pareiškėjui nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86, 87 straipsnių nuostatas.

Prieglobsčio prašytojo byloje (duomenys neskelbtini) (toliau – prieglobsčio byla) esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-04-11 apie 3.10 val. pareiškėjas su kitais keturiais asmenimis buvo sulaikytas Lavoriškių užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaimo prieigose, pasienio ruože. Sulaikius paaiškėjo, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini) Federacijos pilietis, K. D., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautybės, neturintis Šengeno vizos bei atvykimą patvirtinančių spaudų, o turėjo tik (duomenys neskelbtini) Federacijos piliečio užsienio pasą Nr.(duomenys neskelbtini), išduotą (duomensy enskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini). Kadangi užsienietis nepateikė jokių buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą dokumentų, jis buvo sulaikytas bei pristatytas į Vilniaus rinktinę. (prieglobsčio byla b. l. 37- 40).

Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo 2012-04-11 Vilniaus rinktinės ikiteisminio skyriaus pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 05-1- 6075-12 pagal LR BK 291 str. 1 d. (prieglobsčio byla b. l. 12).

2012-04-13 Migracijos departamentui jis pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Tą pačią dieną buvo atlikta pareiškėjo apklausa, užpildytas prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokolas. Kaip priežastis, dėl kurių buvo priverstas išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jį persekiojo giminaičiai, turėjo problemų su tėvu, dėde, su jais kildavo konfliktų. Taip pat nurodė, kad turi sveikatos problemų ir negauna tinkamo gydymo (prieglobsčio byla, b. l. 22-26). Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas iki (duomenys neskelbtini) (prieglobsčio byla, b. l. 21).

(duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), Lietuvos Respublikoje, kadangi jo pateiktame prašyme dėl prieglobsčio suteikimo akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo; įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir nesant priežastims, dėl kurių remiantis Įstatymo 128 straipsnio 128 str. 2 d., sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Federaciją; uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą siekiant uždrausti jam atvykti pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (prieglobsčio byla, b. l. 37-40, 41-43).

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2004-04-29 įstatymas Nr. IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Pagal Įstatymo 86 straipsnį, galimos trys prieglobsčio Lietuvos Respublikoje formos: pabėgėlio statusas, papildoma apsauga ir laikinoji apsauga. Pagal Įstatymo 76 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad nė viena Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra priežasčių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnyje, priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas. Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Toks prieglobsčio prašytojas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunčiamas. Pagal Įstatymo 83 str. 1 d., kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jei prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (83 str. 2 d.). Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų negali arba bijo naudotis tos valstybės, kurios pilietis jis yra, gynyba ir dėl išvardintų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį, (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas gali tikėtis papildomos apsaugos suteikimo tik tais atvejais, kurie apibrėžti Įstatymo 87 straipsnio 1-3 punktuose. Pagal minėtas įstatymines nuostatas baimė dėl galimo kankinimo, žiauraus nežmoniško elgesio, grėsmės prieglobsčio prašytojo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, grėsmės jo gyvybei ir sveikatai, saugumui ar laisvei, turi būti visiškai pagrįsta. Turi būti nustatyti tokie faktiniai duomenys, kurie leistų teigti esant pagrindo imtis priemonių prieglobsčio prašytojo apsaugai.

Atsižvelgęs į pažymose esančią informaciją apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje bei pareiškėjo bylos faktinę medžiagą, atsakovas nustatė, kad jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) bei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo motyvai yra asmeniniai (pareiškėjas nesutaria su giminaičiais, turi sveikatos problemų), o tai neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

(duomenys neskelbtini) apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. jis prašėsi (duomenys neskelbtini) nesulaukęs sprendimo išvyko į (duomenys neskelbtini) ir šioje šalyje taip pat prašėsi prieglobsčio. Išbuvęs šioje šalyje 3 metus, atsisakė prieglobsčio savo noru ir 2007 metais grįžo į (duomenys neskelbtini) 2009 m. pareiškėjas išvyko į Europą ((duomenys neskelbtini)), kadangi turėjo sveikatos problemų ir čia negavo tinkamo gydymo. Nurodė, kad gydėsi (duomenys neskelbtini), gydymas pareiškėjui nepadėjo. Jį nuolat persekiodavo giminaičiai, kurie norėjo, kad pareiškėjas išvyktų iš (duomenys neskelbtini), jam išvykstant skambindavo į miliciją ir prašydavo pareiškėją grąžinti namo. Lenkijoje gyveno 3 metus, tačiau prieglobsčio negavo. 2012 m. balandžio mėnesį buvo deportuotas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Pateikti pareiškėjo paaiškinimai vertintini kritiškai, pateikta informacija prieštaringa. Remiantis atsakovo surinkta informacija, nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto ar žmogaus teisių pažeidimų. Prašyme ir pirminės apklausos metu protokole nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys – sveikatos problemos bei nesutarimas su giminaičiais, yra asmeninio pobūdžio ir neatitinka persekiojimo ir smurto apibrėžimo. Taigi, pareiškėjo išvykimas iš kilmės valstybės (duomenys neskelbtini) susijęs su asmeninėmis priežastimis, o ne su pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijais. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir pareiškėjo pateiktą informaciją, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, sąlygoję jo išvykimą iš kilmės valstybės, nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo.

Pagal Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovą, kad asmuo būtų pripažintas pabėgėliu pagal Konvenciją, turi būti įvykdytos visos Konvencijoje minimos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, t. y. asmuo, siekiantis gauti pabėgėlio statusą, turi ne dalinai atitikti minėtą pabėgėlio statuso apibrėžimą, visos jame numatytos sąlygos turi būti įvykdytos in corpore, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų, t. y. asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo, persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežąsčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų ir jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pateiktas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo bei šio prašymo motyvai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos (JTVPK) „Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo“ 62 punkte apibrėžta, kad „migrantas – tai asmuo, dėl kitų, nei nurodyta apibrėžime (pabėgėlio), priežasčių savanoriškai išvykstantis iš savo šalies turėdamas tikslą apsigyventi kitur. Tam jį gali paskatinti permainų ar nuotykių troškimas, šeimyninės ar kitos asmeninės priežastys. Pagal pareiškėjo byloje nustatytas aplinkybes ir surinkus duomenis apie padėtį jo kilmės valstybėje, galima daryti išvadą, kad pagrindiniai motyvai paskatinę pareiškėją pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje yra asmeniniai, todėl atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai vertino, kad pareiškėjo išvykimas iš kilmės valstybės asmeninio pobūdžio ir neatitinka persekiojimo ir smurto apibrėžimo.

Skunde teismui pareiškėjas nenurodė papildomų, jo prašymo nagrinėjimo metu nenurodytų išvykimo iš kilmės valstybės ir jo persekiojimo priežasčių. Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, jo atstovė taip pat nenurodė teismui jokių papildomų aplinkybių ar argumentų. Atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimų jo sulaikymo ir prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu visumą, tai, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymo metu buvo supažindintas su visomis jo pareigomis ir teisėmis (prieglobsčio byla, b. l. 3, 22), bei nebuvo jokių kliūčių jas įgyvendinti, nurodant visas galimo persekiojimo priežastis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo išvykimo priežastys nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes neatitinka nei persekiojimo, nei smurto, nei diskriminacijos apibrėžimų, nustatytų Lietuvos Respublikos bei tarptautiniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose prieglobsčio suteikimą.

Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties “ 2 str. 1 d., prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl šių priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra laikomas akivaizdžiai nepagristu. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Įstatymo 77 str. 2 d., ir nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, bei atsisakė suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką, ir sprendimus priėmė remdamasis motyvuota Prieglobsčio reikalų skyriaus (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (prieglobsčio prašytojo byla (duomenys neskelbtini), b. l. 37), kurioje pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nurodytas ir įstatyminis sprendimo pagrindas.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą, pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Atsisakius pareiškėjui suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą bei papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, jis prarado teisę būti Lietuvos Respublikoje. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Federaciją, nes priežasčių, dėl kurių jam nebūtų galima grįžti į savo kilmės valstybę nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) Federacijos ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Federaciją“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais. Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą nagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo K. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.