Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant pareiškėjams K. B. ir D. B., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. B. ir D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjai prašė tenkinti jų pareiškimą. Nurodė, jog po motinos mirties tėvas P. B. buvo kreipęsis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo priimti palikimą tuo metu buvusio nepilnamečio D. B. vardu, tačiau tolimesnių veiksmų nebuvo imtasi, kadangi tėvas mirė. Po tėvo mirties į notarų biurą pareiškėjai nesikreipė, tačiau turtą pradėjo valdyti, mokėti mokesčius, prižiūrėjo butą, jį remontavo, žemę dirbo.

Teismo posėdžio metu liudytojas B. M. nurodė, jog jis gyvena su pareiškėjais kaimynystėje. Jų šeimą pažįsta seniai. Kai pareiškėjų tėvai mirė, liko jų turtas- butas su ūkiniais pastatais, žemė, kuriuo pareiškėjai valdo, t.y. gyvena, remontuoja butą, dirba žemę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš mirties liudijimo matyti, kad santuoka tarp J. B. ir P. B. sudaryta (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 9 (b.l. 34). K. B. ir D. B. yra J. B. ir P. B. vaikai (b.l. 11, 13). J. B. mirė (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 92 (b.l. 5); P. B. mirė (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 28 (b.l. 6). Santuokos metu J. B. ir P. B. įgijo nekilnojamąjį turtą: butą trijų kambarių, esantį (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais (b.l. 16-21). P. B. vardu atkurtos nuosavybės teisės į žemę 2,65 ha ploto kompensacija pinigais (b.l. 22, 23, 24-25, 37-41). Varėnos rajono savivaldybės Kaniavos seniūnijos pažymose Nr. (2016-106-PD)2 ir Nr. (2016-106-PD)-1 nurodyta, kad J. B. ir P. B. iki mirties deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 9). Pareiškėjai K. B. ir D. B. taip pat deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14, 15). Varėnos rajono 2-ojo notaro biuro 2016-02-04 raštas Nr. 89-S patvirtina, kad į notarų biurą mirus J. B. ir P. B. pareiškimo dėl palikimo priėmimo niekas nepadavė, bylos biure nevestos (b.l. 42). Iš mokėjimų nuorašų matyti, kad už butą mokami mokesčiai už elektros energijos tiekimą, už atliekų tvarkymą (b.l. 27-33).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d.). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjams teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjai (CPK 177 str. 2 d.; 178 str.).

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjai yra vieninteliai J. B. ir P. B. įpėdiniai – sūnūs. Pareiškėjai nurodo, kad nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo dėl finansinės padėties. Nepaisant to, pareiškėjai priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėję jį faktiškai valdyti. Teiginį, kad jie priėmė palikimą, atsiradusį po tėvų mirties, pradėję jį faktiškai valdyti patvirtina bylos duomenys bei liudytojo parodymai teismo posėdžio metu. Pareiškėjai po tėvų mirties prižiūrėjo ir remontavo butą, mokėjo mokesčius, nekilnojamuoju turtu rūpinosi kaip savo turtu. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, J. B. ir P. B. turtas nėra pripažintas bešeimininkiu, valstybės priimtas. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta (bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas), jog pareiškėjai K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvų J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ) ir P. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) ) mirties, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 2 d.; CPK 177, 178, 185 str. 444 str. 2 d. 8 p.; 2004-12-30 LAT Senato nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais ir CPK 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvų J. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) ) ir P. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) ) mirties, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjams K. B. ir D. B. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.