- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- e1-1061-814/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00709-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00709-21,
kurioje R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), teistas užsienio valstybėse,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. 2021 m. sausio 7 d. apie 01.10 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo O. Z. – L. vardu registruotą motorinę transporto priemonę - automobilį „R. R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0320“, patikros protokolo registracijos Nr. 1378018, 2021 m. sausio 7 d. 01:18 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas).
Kaltinamasis R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad O. Z. – L. yra jo draugė, jie bendrauja, tačiau kartu negyvena. 2021 m. sausio 6 d. apie pietus, blaivus, atėjo pas draugę į namus. Apie 22.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji liepė jam išeiti iš buto, o pati nuėjo į vonios kambarį. Jis supykęs išeidamas pagriebė draugės automobilio „R. R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir jai apie tai nieko nesakęs išėjo iš buto. Buvo nusprendęs pasėdėti jos automobilyje, nurimti, po to sugrįžti ir susitaikyti. Būdamas draugės automobilyje, prisiminė, kad bagažinėje kažkada buvo palikęs butelį degtinės, todėl jis sėdėdamas automobilyje vartojo alkoholį, skambino telefonu draugei, tačiau pastaroji neatsiliepė. Po to atėjęs prie jos buto durų, beldėsi, tačiau ji jo neįsileido ir liepė jam netriukšmauti laiptinėje. Jis išėjo, kas vyko toliau detaliai papasakoti negali, nes nepamena dėl girtumo. Pamena, kad 2021 m. sausio 7 d. apie 01.00 val., neblaivus vairavo draugės automobilį „R. R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jis nėra įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones. Kodėl vairavo neturėdamas tam teisės ir neblaivus draugės automobilį paaiškinti negali, tačiau dėl to nuoširdžiai gailisi. Prašo grąžinti draugei automobilį, nes jis priklauso jai ir jis be jos žinios juo išvažiavo. Neprieštarauja, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 114-117, 128-130)
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę, be jo visiško prisipažinimo, įrodo bylos rašytinė medžiaga:
liudytoja O. Z. – L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. G. yra jos draugas, artimai bendrauja, tačiau bendro ūkio neveda. Ji yra davusi nuo buto raktus jam, kad jis galėtų pas ją atvykti pasisvečiuoti, tačiau jis gyvena pas savo senelius, (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 6 d. dienos metu pas ją svečiavosi R. G.. Jis atvyko blaivus. Apie 21.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, todėl ji paprašiusi R. G. išeiti, nuėjo į vonios kambarį. Kada išėjo R. G. negirdėjo. Po kurio laiko R. G. atėjęs mėgino atsirakinti jos buto duris, garsiai triukšmavo laiptinėje. Kad jis išeidamas pasiėmė jos automobilio raktelius pastebėjo tik pažiūrėjusi per langą ir pamačiusi, kad R. G. bando užvesti jos automobilį, todėl norėdama pastarąjį kažkokiu būdu sulaikyti, skambindama bendruoju pagalbos telefonu pasakė, kad R. G. jos atžvilgiu smurtauja. Teigia, kad taip pasielgė norėdama, kad pareigūnai greičiau sureaguotų į įvykį ir greičiau atvyktų ir taip R. G. sutrukdytų išvažiuoti. Ji tuo metu iš buto išeiti negalėjo, nes namuose miegojo vaikas. Suprasdama, kad pareigūnai nespės atvykti ir sulaikyti R. G., ji paskambino savo draugei M. K. ir paprašė, kad pastaroji automobiliu užblokuotų R. G. kelią ir tokiu būdų jį sustabdytų. Po kurio laiko paskambinusi draugė jai pranešė, kad ji pastebėjo mieste važiuojantį R. G., tačiau jo sustabdyti negali, nes jis greitai važiuoja, todėl ji draugės paprašė apie tai pranešti policijos pareigūnams ir nurodyti jiems R. G. važiavimo maršrutą. Jai žinoma, kad draugė susisiekusi su policijos pareigūnais jiems nurodė R. G. važiavimo maršrutą ir jis buvo sustabdytas. Automobilį R. G. paėmė be jos žinios ir leidimo, todėl ji ir informavo policijos pareigūnus tam, kad pastarasis būtų sulaikytas ir nušalintas nuo vairavimo. R. G. tikrai neketino pagrobti šio automobilio, o taip pasielgė neblaivus spontaniškai, po įvykusio tarp jų konflikto. Automobilis „L. R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, ji automobilį įsigijo pasiskolinusi iš R. G. pinigų ir automobilį registravo savo vardu. Ji yra teisėta šio automobilio savininkė ir valdytoja. R. G. yra paėmęs paskolą ir paskolinęs jai pinigų automobilio įsigijimui. Prašo nekonfiskuoti šio automobilio ir jį jai grąžinti, nes ji ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad nušalinti nuo vairavimo neblaivų R. G. (b. l. 59-62; 68-71);
liudytoja M. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad O. Z. – L. yra jos draugė. R. G. pažįsta, yra su juo bendravusi kelis kartus. Jis yra O. Z. – L.s draugas, tačiau pastarieji kartu negyvena. Jai žinoma, kad draugė neseniai įsigijo automobilį „L. R.“, tamsios spalvos. 2021 m. sausio 7 d., nakties metu, tikslios valandos nepamena, jai paskambinusi draugė pasakė, kad neblaivus jos draugas važiuoja jos automobiliu ir paprašė jį pastebėti bei pranešti policijos pareigūnams jo važiavimo maršrutą. Ji pastebėjusi važiuojantį draugės automobilį L. R., suprato, kad juo važiuoja R. G. ir apie tai informavo telefonu policijos pareigūnus apie neblaivų vairuotoją. Viso pokalbio su pareigūnais metu ji jiems nurodė R. G. važiavimo maršrutą. Policijos pareigūnai R. G. vairuojamą „L. R.“ sustabdė prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Kuomet pareigūnai sustabdė R. G. vairuojamą automobilį ji taip pat privažiavo prie jų. R. G. jau buvo išlipęs iš automobilio. Apie tai, kad R. G. sustabdė policijos pareigūnai ji telefonu pranešė draugei. Prie kokių aplinkybių R. G. pasiėmė draugės automobilį jai nėra žinoma. Ar R. G. draugės atžvilgiu konflikto metu naudojo fizinį smurtą, ji negali pasakyti, apie tai jai nieko nėra žinoma. Draugė jai apie tai nieko nėra sakiusi (b. l. 90-93).
2021 m. sausio 7 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2021 m. sausio 7 d. apie 01.10 val. aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis „R. R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonės, pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu nustatytas 2,29 promilių neblaivumas. Automobilis nutransportuotas į saugomą automobilių aikštelę, esančia Darbininkų g. 4, Jonava (b. l. 1).
2021 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta, adresu, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „R. R. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu fotografuota (b. l. 12-19).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2021 m. sausio 7 d. 01:02 val. gautas pranešimas, pranešėja M. K., kad automobilio „L. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neblaivus, pavojingai manevruoja. Pokalbio metu, pasuko į Parko gatvę, pranešėja važiuoja iš paskos. Pranešėja sujungta su Kauno apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Kauno apskrities VPK) (b. l. 20-23).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėti vaizdo - garso įrašai užfiksuoti į įvykį reagavusių ir vykusių policijos pareigūnų prie tarnybinių uniformų tvirtinamomis vaizdo kameromis (b. l. 28-31).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėti vaizdo - garso įrašai užfiksuoti į įvykio vietą (į butą) atvykusių policijos pareigūnų prie tarnybinių uniformų tvirtinamomis vaizdo kameromis (b. l. 84-87).
Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2021 m. sausio 29 d. raštu Nr. 41D(K)-142 nustatyta, kad 2021 m. sausio 7 d. 00: 58 val. gautas pranešimas. Pateiktas skambučio skaitmeninis garso įrašas (b. l. 96).
Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad išklaustas pranešimo garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro (dėl neblaivaus vairuotojo). Sudaryta pokalbių stenograma (b. l. 97-102).
Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad R. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Atlikus tikrinimą prietaisu alkotesteriu „Alcotest 7510Nr. ARKN-0320“ pirmuoju tikrinimu 01:18 val. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, antruoju 01:39 val. - 2,29 promilių neblaivumas (b. l. 103; 106-108).
2021 m. sausio 7 d. Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu nustatyta, kad automobilis „R. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas saugojimui į saugojimo aikštelę, adresu Darbininkų g. 4, Jonava (b. l. 32).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „L. R. R. R. S.“ vidutinė rinkos vertė yra 11670 eurų su PVM (b. l. 40).
VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio „L. R.“ modelis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra O. Z.- L. (b. l. 35; 45-46).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 p., kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, todėl kaltinime turi būti nurodyta tik mažiausia (kas reiškia, jog ir palankesnė kaltinamajam) asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. lA-646-658/2019). Taigi, aplinkybė, jog R. G. alkoholio matavimo prietaisu antruoju tikrinimu, 01:39 val. nustatyta iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija nustatytas 2,29 promilės neblaivumas, šalinama iš kaltinimo. Veikos kvalifikavimo ši aplinkybė nekeičia.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. G. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Už R. G. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis R. G. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 148-151).
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis R. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 145), Jonavos PSPC PSC gyd. psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė, dirbantis (duomenys neskelbtini).
Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, anksčiau neteistas, dirbantis, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. G. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmės rūšis – areštas, nustatant jos dydį didesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis (49 straipsnio 3 dalis).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju R. G. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra darbingo amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą trumpą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti R. G. taikant artimą vidurkiui - 6 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.
Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val.
BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, įvertinęs R. G. padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui (BK 68 straipsnis).
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo konfiskuoti automobilio „L. R. R. R. S.“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 670 eurus.
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nustačius, kad transporto priemonė buvo R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas.
Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonės - automobilio „L. R. R. R. S.“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra O. Z.- L. (b. l. 35; 45-46). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog transporto priemonės savininkė, pamačiusi jog jos transporto priemonę savavališkai naudojasi R. G., ėmėsi visų priemonių, jog užkirstų kelią galimam nusikaltimui. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio L. R. R. R. S. vertė su PVM - 11 670 Eur. Taigi, įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo principą, todėl teismas konstatuoja, kad nesant tikslo konfiskuoti transporto priemonės – automobilio „L. R. R. R. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė ir trečiojo asmens nuosavybė, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, iš kaltinamojo R. G. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma - 11 670 Eur.
2021 m. sausio 11 d. prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „L. R. R. R. S.“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinas.
R. G. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus automobilis „L. R. R. R. S.“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio dokumentus: registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelė Nr. 200-0895444, draudimo „Compensa“ sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini teisėtam automobilio savininkui - O. Z.- L..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su užfiksuotų vaizdo - garso įrašu iš įvykio vietos kur sustabdytas automobilis L. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vokas, kuriame elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su užfiksuotų vaizdo-garso įrašu atvykus į butą, vokas, kuriame elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su pranešimo garso įrašu iš BPC, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. G. (R. G.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. G. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 8 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies pagrindu, išieškoti valstybės naudai iš R. G. konfiskuotino automobilio „L. R. R. R. S.“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 670 Eur (vienuolika tūkstančių šešis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės 2021 m. sausio 11 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „L. R. R. R. S.“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.
R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus automobilį „L. R. R. R. S.“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio dokumentus: registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo „Compensa“ sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) lapus, grąžinti teisėtam automobilio savininkui - O. Z. - Liaudanskienei.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su užfiksuotų vaizdo - garso įrašu iš įvykio vietos kur sustabdytas automobilis L. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) voką, kuriame elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su užfiksuotų vaizdo-garso įrašu atvykus į butą, voką, kuriame elektroninė laikmena (CD kompaktinis diskas) su pranešimo garso įrašu iš BPC, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti R. G., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:
1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;
2. laikytis nustatytos dienotvarkės;
3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;
4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;
5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;
6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;
7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.