Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-15 · Administracinė byla Nr. A-662-1213-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-15
Bylos Nr.
A-662-1213-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
T. Ž.
Kategorijos
  • 6.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A662-1213/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 6.4.3.; 15.2.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams valstybei, atstovaujamai Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos, ir Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržai dėl atsisakymo ir vilkinimo atlikti veiksmus, įpareigojimo išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmoką, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja skundu (b. l. 6 - 14) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo visą nesumokėtą ir priklausančią sumokėti 100 procentų nedarbo draudimo išmoką po aštuntos dienos nuo įregistravimo darbo biržoje, t. y. nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojant po 1 041,60 Lt per mėnesį ir taip padengti atsakovo padarytą turtinę žalą, t. y. skolą už 2009 m. gegužę, birželį ir liepą – 2553,60 Lt (įskaitant išmokėtą sumą 571,20 Lt); 2) priteisti iš atsakovo 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą sumokėti nedarbo draudimo išmoką dieną, pradedant nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo datos; 4) įpareigoti atsakovą mokėti nedarbo draudimo išmoką kiekvieną mėnesį nustatytą dieną, t. y. kiekvieno mėnesio 15 dieną, o laiku nesumokėjus nedarbo draudimo išmoką, mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą sumokėti nedarbo draudimo išmokos dieną; 5) iš atsakovo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 2018,70 Lt; 6) už įstatymų nesilaikymą, pastovų jos tyčinį teisių pažeidimą skirti atsakovui 20 000 Lt baudą.

Nurodė, kad Klaipėdos (miesto, rajono) darbo birža (toliau – ir Institucija) neteisėtai atsisakė ją registruoti darbo biržoje ir nustatytu laiku nebuvo pradėta mokėti nedarbo socialinio draudimo išmoka. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu konstatavo, jog Institucija nuo 2008 m. gruodžio 10 d. neįregistruodama darbo biržoje ir nesuteikdama bedarbio statuso, nepažeidė teisinio reguliavimo. Šį teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Paaiškino, kad 2009 m. balandžio 28 d. pakartotinai kreipėsi į Instituciją dėl bedarbio statuso suteikimo ir atsakovas tik 2009 m. gegužės 8 d. užregistravo ją Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje ir suteikė bedarbio statusą, 2009 m. gegužės 15 d. paskyrė nedarbo socialinio draudimo išmoką – 1041,60 Lt., kurią privalo išmokėti ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nurodė, kad Institucija nemoka nuo 2009 m. gegužės 15 d. jai paskirtosios nedarbo draudimo išmokos ir iki šiol nesumokėjo išmokos už 2009 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesius, taip pat nepriskaičiavo ir nesumokėjo delspinigių už kiekvieną pavėluotą sumokėti išmokas dieną. Pabrėžė, kad Institucija 2009 m. birželio 10 d. pervedė tik 571,20 Lt, o ne 1041,60 Lt nedarbo draudimo išmokos dalį. Pažymėjo, kad dėl aukščiau nurodytų Institucijos neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė neišmokėta nedarbo draudimo išmoka, ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė patirtu stipriu pažeminimu, emociniu stresu, moraliniais išgyvenimais, nepatogumais, lėmusiais santykių šeimoje pablogėjimą, sveikatos sutrikimą ir kt.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos (miesto, rajono) darbo birža atsiliepime į skundą (b. l. 44) nurodė, kad pareiškėja Institucijoje įregistruota 2009 m. gegužės 8 d., suteikiant jai bedarbio statusą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalimi, jai nuo 2009 m. gegužės 15 d. paskirta 1041,60 Lt nedarbo draudimo išmoka, kuri pagal Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintų Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 38 punktą išmokama už praėjusį mėnesį, ją mokant ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Priėjo prie išvados, kad T. Ž. nedarbo draudimo išmokos už 2009 metų gegužės, birželio, liepos mėnesius išmokėtos laikantis nustatyto teisinio reguliavimo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 2 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Kadangi ginčas dėl atsisakymo pareiškėją nuo 2008 m. gruodžio 10 d. įregistruoti darbo biržoje bei išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmoką yra išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-217-342/2009 ir joje priimtas sprendimas, kuris apskųstas apeliacine tvarka, teismas šių aplinkybių netyrė.

Nustatė, kad Institucija T. Ž. nedarbo draudimo išmokas yra išmokėjusi laikydamasi Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, Nuostatų 38, 39 punktų, todėl laikė nepagrįstais pareiškėjos teiginius, jog atsakovas sumažino jai priklausančios nedarbo draudimo išmokos dydį už 2009 m. gegužės mėnesį ir jos laiku neišmokėjo, bei netenkino pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovo visą nesumokėtą ir priklausantį sumokėti 100 procentų nedarbo draudimo išmoką po aštuntos dienos nuo įregistravimo darbo biržoje, t. y. nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojant po 1 041,60 Lt per mėnesį, ir taip padengti atsakovo padarytą turtinę žalą, t. y. skolą už 2009 m. gegužę, birželį ir liepą – 2553,60 Lt. (įskaitant išmokėtą sumą 571,20 Lt). Taip pat laikė teisiškai neargumentuotą ir nepagrįstą pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą mokėti nedarbo draudimo išmoką kiekvieną mėnesį nustatytą dieną, t. y. kiekvieno mėnesio 15 dieną, o laiku nesumokėjus nedarbo draudimo išmoką, mokėti 0.05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą sumokėti nedarbo draudimo išmokos dieną. Pabrėžė, kad Nuostatų 38 punkte numatyta, jog nedarbo draudimo išmoka mokama už praėjusį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį, todėl teismas neturėjo nei teisinio pagrindo, nei įgalinimų keisti teisinį reglamentavimą ir nustatyti kitokią nei Nuostatų 38 punkte numatytoji nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarka.

Kadangi Institucija nepažeidė teisinio reguliavimo, pervesdama į pareiškėjos sąskaitą nedarbo draudimo išmoką sumokant už praėjusį mėnesį (už gegužę sumokant birželį ir t. t.), teismas konstatavo, kad jai nekyla pareiga mokėti nei delspinigių, nei palūkanų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nedarbo draudimo išmokų mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, jog turi būti kompensuojami tokio pobūdžio nuostoliai. Nurodė Įstatymo 2 straipsnį ir konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas kildinamas iš valstybės socialinių įsipareigojimų vykdymo tam tikrai socialinei grupei. Nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1 straipsnio 1 dalį, 1.136 straipsnio 1 dalį, 6.37 straipsnį ir pažymėjo, kad atsakovas, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybės įsipareigojimus socialinėje srityje, ir pareiškėja nėra prievoliniuose teisiniuose santykiuose, todėl pastarosios reikalavimai dėl palūkanų, netesybų ir baudos priteisimo nepagrįsti.

Nurodė CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalis, 6. 246 – 6.249 straipsnius, nenustatė, kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo būtų atsiradusi turtinė ar neturtinė žala, todėl pareiškėjos reikalavimą dėl netesybų, palūkanų priteisimo, šį reikalavimą kildinant net ir iš žalos atlyginimo instituto, teismas laikė nepagrįstu ir netenkino.

Pareiškėjos reikalavimą už įstatymų nesilaikymą, pastovų jos tyčinį teisių pažeidimą skirti atsakovui 20 000 Lt baudą teismas laikė nepagrįstu ne tik aukščiau išdėstytais argumentais, bet ir dėl to, kad jis nepatenka į teismo kompetencijos ribas.

Nurodė CK 6.245-6.249, 6. 271 straipsnius, Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, įvertino faktines bylos aplinkybes ir konstatavo, kad atsakovo veiksmuose nėra CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti, o nesant bent vieno iš civilinės atsakomybės elemento – atsakovo neteisėtos veikos, civilinė atsakomybė negalima. Pažymėjo, kad sisteminė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio l dalies 3 punkto, 19 straipsnio 2 dalies 3 punkto analizė leidžia daryti išvadą, jog neturtinė žala pagal CK nustatytą tvarką atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu viešojo administravimo srityje. Konstatavus, kad Institucija veikė nepažeisdama teisės aktuose reglamentuotos tvarkos, priėjo prie išvados, kad neturtinė žala pareiškėjai nebuvo padaryta, todėl nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Kadangi nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir netenkintini, teismas priėjo prie išvados, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti pripažįstama, jog sprendimas yra priimtas pareiškėjos naudai ir ji negali pretenduoti į patirtų išlaidų atlyginimą. Atkreipė dėmesį į Civilinio proceso kodekso 98 straipsnį, teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo ir konstatavo, kad procesinių dokumentų surašymo, teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų atlyginimas pagal aukščiau nurodytą tvarką yra priteisiamas, kai teisinę pagalbą teikia advokatai, o ne pats asmuo parengia procesinius dokumentus ir savo interesus atstovauja teisme.

III.

Pareiškėja T. Ž. apeliaciniu skundu (b. l. 74 - 79) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti.

Paaiškina, kad Institucija 2009 m. gegužės 9 d. sutiko pareiškėjai suteikti bedarbio statusą, tačiau tyčia atsisakė nustatyti tikslią išmokos dieną. Atsakovo savivaliavimas, diskriminavimas, vėlavimas atsiskaityti, delspinigių nemokėjimas, verčia pareiškėją ir jos nepilnametį vaiką patirti badą, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, kitus neigiamus išgyvenimus. Pažymi, kad teismas neįvertino įrodymų, atsisakė sušaukti parengiamąjį teismo posėdį, išreikalauti pareiškėjos bei teismo iniciatyva papildomai prašomų įrodymų, nepagrįstai atleido atsakovą nuo dalyvavimo teismo posėdyje be pateisinamų priežasčių, neskyrė jam baudos už piktnaudžiavimą savo teisėmis, nepagarbą teismui, nedalyvavimą teismo posėdyje. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d. nutarimą ir pabrėžia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį, nes atsisakė ginti jos pažeistą teisę į laiku mokamą socialinę išmoką. Mano, kad teismas turėjo konstatuoti, jog atsakovas netinkamai vykdo savo prievolę ir pastoviai pažeidinėja pareiškėjos teisę gauti jai priklausančią išmoką laiku. Nurodo, kad teismas netikrino, ar Institucija galėjo piktnaudžiauti savo teisėmis, nemokėti išmokos ir nenurodyti konkrečios mokėjimo dienos. Pažymi, kad teismas neišreikalavo iš Institucijos Finansų skyriaus bedarbiams nedarbo išmokų mokėjimo plano (tvarkaraščio), todėl negalėjo spręsti klausimo dėl bedarbių diskriminacijos ir mokėjimo eiliškumo principo. Mano, kad Institucija kiekvienam bedarbiui turi nustatyti konkrečią mokėjimo datą, tačiau to iki šiol nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė, jog Institucija savo neteisėtais veiksmais keršijo už pareiškėjos pirmą skundą teismui. Paaiškina, kad Ieškančio darbo asmens kortelė (forma 3-BK) nuo 2008 m. gruodžio 10 d. buvo pateikta atsakovui 2008 m. gruodžio 15 d. kartu su kitais reikalingais dokumentais. Teigia, kad nėra atsakinga, jei Institucija neužregistravo dokumentų. Mano, kad Institucija nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 1, 2, 8, 11 straipsnių reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos (miesto, rajono) darbo birža atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 83 - 85) nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais. Paaiškina, kad pareiškėja į Instituciją kreipėsi 2008 m. lapkričio 10 d., tačiau neturėjo visų reikiamų dokumentų. Jai atvykus pakartotinai, trūko Pažymos apie darbą įmonėje (įstaigoje), todėl Institucija paprašė T. Ž. parašyti Prašymą dėl registracijos darbo biržoje be pažymos iš paskutinės darbovietės ir bedarbio statuso suteikimo. Nurodo, kad pareiškėja tokio prašymo nepateikė. Pažymi, kad 2008 m. gruodžio 12 d. ir 2009 m. sausio 8 d. T. Ž. kreipėsi į Instituciją su skundais, į kuriuos buvo atsakyta atitinkamai 2008 m. gruodžio 23 d. ir 2009 m. sausio 9 d. T. Ž. į Instituciją atvyko 2009 m. balandžio 28 d. ir pateikė trūkstamą prašymą, tačiau darbo biržoje nesiregistravo. 2009 m. balandžio 29 d. raštu Institucija atsakė į T. Ž. pateiktą trūkstamą prašymą. 2009 m. gegužės 8 d. pareiškėjai atvykus į Instituciją, jai buvo suteiktas bedarbio statusas. 2009 m. gegužės 15 d., vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, T. Ž. buvo paskirta 1041,60 Lt dydžio per mėnesį nedarbo socialinio draudimo išmoka. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, 2009 m. rugpjūčio 15 d. nedarbo išmokos dydis keitėsi į 847,63 Lt per mėnesį. Pažymi, kad, vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, nedarbo draudimo išmoka pareiškėjai mokama 7 mėnesius. Atkreipia dėmesį į Nuostatų 38 punktą ir prieina prie išvados, kad T. Ž. priklausančios išmokos už 2009 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius buvo suformuotos, priskaičiuotos ir išmokėtos. Tai pažymima 2009 m. spalio 30 d. pažymoje Nr. 9301 ir sąskaitos išrašuose. Atkreipia dėmesį, kad T. Ž. nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo metu tris kartus keitė AB „Seb bankas“ sąskaitas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nedarbo socialinio draudimo teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu, kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (aktuali redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtinti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (aktuali redakcija nuo 2008 m. balandžio 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 22 d.). Ieškančių darbo asmenų registravimo ir apskaitos teritorinėse darbo biržose sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-207 patvirtintas Ieškančių darbo asmenų registravimo ir apskaitos teritorinėse darbo biržose sąlygų ir tvarkos aprašas (aktuali redakcija nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2009 m. rugpjūčio 8 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja atsakovui pateikė 2009 m. balandžio 28 d. prašymą „Dėl registracijos darbo biržoje be pažymos iš paskutinės darbovietės ir bedarbio statuso suteikimo“ (b. l. 92). Atsakovas, atsakydamas į šį prašymą, pareiškėjai pateikė 2009 m. balandžio 29 d. raštą „Dėl registracijos darbo biržoje ir bedarbio statuso suteikimo“ Nr. SR-1021(3.20), kuriame nurodė, kad pareiškėja, siekdama įsiregistruoti darbo biržoje, turi atvykti į Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos Registracijos ir informavimo skyrių su Aprašo 7 punkte nurodytais dokumentais, išskyrus pažymą apie darbą įmonėje (įstaigoje), kurios pareiškėja negali pateikti. Pažymėjo, kad pareiškėjai bedarbio statusas bus suteiktas tą dieną, kai ji užsiregistruos darbo biržoje (b. l. 93). Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėja Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje įregistruota 2009 m. gegužės 8 d. ir tą pačią dieną jai suteiktas bedarbio statusas (b. l. 16, 17, 19, 50).

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama nuo aštuntos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nedarbo draudimo išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nuostatų 38 punkte numatyta, kad nedarbo draudimo išmoka mokama už praėjusį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nuostatų 39 punkte nustatyta, kad nedarbo draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymas ir Nuostatai, reglamentuojantys nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką, nenumato konkrečios mėnesio dienos, iki kurios turi būti išmokėta nedarbo draudimo išmoka, o tik nurodo, kad išmoka mokama už praėjusį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Darytina išvada, kad išmoka už praėjusį mėnesį turi būti sumokėta iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje įregistruota ir jai suteiktas bedarbio statusas 2009 m. gegužės 8 d.. Iš Ieškančio darbo asmens kortelės duomenų matyti, kad pareiškėjai nuo 2009 m. gegužės 15 d., t.y. nuo 8 dienos po įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje, paskirta mėnesinė 1041,60 Lt nedarbo socialinio draudimo išmoka (b. l. 51). Dėl šio nustatyto išmokos dydžio ginčo byloje nėra. Atsakovo pateikta pažyma (b. l. 45) patvirtina, kad pareiškėjai 571,20 Lt nedarbo draudimo išmoka už 2009 metų gegužės mėnesį, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. gegužės 31 d., t. y. proporcingai už 17 kalendorinių dienų nuo bendros mėnesinės 1041,60 Lt sumos. Atsakovo pateiktas žiniaraštis sąskaitai (b. l. 46) ir sąskaitos išrašai (b. l. 47 – 49) patvirtina, kad nedarbo draudimo išmoka už 2009 m. gegužės mėnesį pervesta į pareiškėjos sąskaitą banke 2009 m. birželio 10 d., už 2009 m. birželio mėnesį paskirta 1041,60 Lt išmoka pervesta 2009 m. liepos 21 d., už 2009 m. liepos mėnesį paskirta 1041,60 Lt išmoka pervesta 2009 m. rugpjūčio 17 d.. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pareiškėjai nedarbo draudimo išmokas išmokėjo, laikydamasis aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, o pareiškėjos teiginiai, kad atsakovas sumažino jai priklausančios nedarbo draudimo išmokos dydį už 2009 m. gegužės mėnesį ir išmokų už 2009 m. gegužę, birželį ir liepą laiku neišmokėjo, yra nepagrįsti.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo visą nesumokėtą ir priklausantį sumokėti 100 proc. nedarbo draudimo išmoką po aštuntos dienos nuo įregistravimo darbo biržoje, t.y. nuo 2009 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojant po 1041,60 Lt per mėnesį ir taip padengti atsakovo padarytą turtinę žalą, t.y. skolą už tris mėnesius (2009 m. gegužę, birželį ir liepą) – 2553,60 Lt (įskaitant išmokėtą sumą 571,20 Lt), yra nepagrįstas ir netenkintinas. Pripažinus pirmąjį pareiškėjos reikalavimą nepagrįstu, darytina išvadą, kad ir kiti pareiškėjos reikalavimai (dėl priteisimo iš atsakovo delspinigių, metinių palūkanų, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bei baudos skyrimo atsakovui), kurie tiesiogiai susiję su pirmuoju, yra nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta teisinga ir išsamiai argumentuota pozicija dėl šių reikalavimų nepagrįstumo, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo taip pat teisiškai neargumentuotu ir nepagrįstu laikytinas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą mokėti nedarbo draudimo išmoką kiekvieną mėnesį nustatytą dieną, t.y. kiekvieno mėnesio 15 dieną, o laiku nesumokėjus nedarbo draudimo išmoką, mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą sumokėti nedarbo draudimo išmokos dieną. Kaip jau buvo minėta, Nuostatų 38 punkte numatyta, kad nedarbo draudimo išmoka mokama už praėjusį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kaip byloje nustatyta, šios tvarkos atsakovas nepažeidė. Teismas neturi jokio teisinio pagrindo pareiškėjos atžvilgiu nustatyti kitokią nei Nuostatų 38 punkte numatyta nedarbo draudimo išmokos mokėjimo tvarka.

Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja aplinkybes, susijusias su atsakovo nepagrįstu atsisakymu ją registruoti darbo biržoje nuo 2008 m. gruodžio 10 d.. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas dėl atsakovo atsisakymo pareiškėją nuo 2008 m. gruodžio 10 d. įregistruoti darbo biržoje yra išnagrinėtas neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-581/2010, kurioje konstatuota, jog atsakovo pareiškėjos atžvilgiu atlikti veiksmai atitiko teisės normas. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl šių pareiškėjos nurodytų aplinkybių tyrimas ir nagrinėjimas negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAudrius BakaveckasLaimė Baltrūnaitė