Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Šalčininkų skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir M. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

1. Bylos medžiagos, pareiškėjos paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja D. R. ir suinteresuotas asmuo M. L. yra J. J. dukros. J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis F. J. mirė (duomenys neskelbtini).

2. Byloje pateiktos J. J. 2007-03-28 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. 19 ir 20. Pagal nuomos sutartį Nr. 19 J. J. išsinuomojo 0,50 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal nuomos sutartį Nr. 20 – išsinuomojo 0,64 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sutartis žemės sklypai buvo išnuomoti dešimčiai metų. Iš 2023-06-26 testamentų registro išrašo matyti, kad po J. J. mirties niekas nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir palikimas nebuvo priimtas įstatyme nustatyta tvarka, taip pat kad ji nebuvo sudariusi oficialaus testamento.

3. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusį CK teisinį reglamentavimą, t. y. CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.

4. Aptariamu atveju pareiškėja ir suinteresuotas asmuo M. L. yra pirmos eilės įpėdiniai.

5. Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos mirties priėmė ir iki šiol valdo jos palikimą – teisę į valstybinės žemės sklypų – 0,50 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0,64 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuomą.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

7. Pareiškėja nurodo, kad ji kreipėsi į Šalčininkų rajono antrąjį notarų biurą su prašymu pradėti paveldėjimo bylą pagal įstatymą mirus jos motinai J. J., tačiau notarė 2019-12-11 nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes buvo praleistas palikimo priėmimo terminas ir išaiškino, kad ji gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji priėmė palikimą jį faktiškai valdydama. Dėl teisinių žinių neturėjimo ji į teismą nesikreipė, tačiau po motinos mirties faktiškai rūpinosi ir tvarkė visus su minėtais žemės sklypais susijusius reikalus, šienavo, prižiūrėjo juos, mokėjo mokesčius. Nors suinteresuotas asmuo M. L., kuri yra pareiškėjos sesuo, atsiliepime į pareiškimą patvirtino, kad pareiškėja rūpinosi ir tvarkė visus su Turtu susijusius reikalus, mokėjo mokesčius, vykdė nuomos sutarties įsipareigojimus, pareiškėja rašytinių įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė (pavyzdžiui, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo mokami mokesčiai ir pan.), nors pareiškime nurodytas faktines aplinkybes turi pareigą įrodyti pati pareiškėja. Pareiškėja pateikė teismui A. B. liudijimą dėl faktinių aplinkybių, kuriame nurodyta, kad D. R. 2015 m. rugsėjo ar spalio mėn. kreipėsi į jį su prašymu nurinkti akmenis nuo žemės sklypų, kad sklypai būtų prižiūrėti, sakė, kad po mamos mirties ir toliau nuomos žemės sklypus. Nuo to laiko jis jos prašymu nurenka akmenis nuo žemės sklypų.

8. Byloje pateikti 2023-09-26 Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad su mirusiąja sudarytos nuomos sutartys pasibaigė 2017-03-28 (pačiose nuomos sutartyse taip pat nurodyta, kad jos galioja dešimt metų).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.562 straipsnyje išvardinti atvejai, kada žemės nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) šalių susitarimu.

10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo „Dėl valstybinės žemės sūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ Nr. 236 (toliau – ir Nutarimas) 12 punkte numatyta, kad nepasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, bet ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šios sutarties termino pabaigos, nuomininkas, tvarkingai vykdantis pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus, gali prašyti vieną kartą pratęsti ją ne ilgesniam negu sutartyje nustatytam terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nuomojamo žemės sklypo nenumatyta panaudoti kitoms reikmėms. Valstybinės žemės nuomotojui per mėnesį nuo prašymo pratęsti žemės nuomos terminą gavimo dienos priėmus sprendimą jį pratęsti, šalių susitarimu keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis.

11. Pažymėtina, kad nuomos sutarčių galiojimo terminas buvo aiškiai nustatytas sutartyse – t. y. kad jos galioja 10 metų. Nepaisant to, pareiškėja į notarą dėl motinos palikimo priėmimo kreipėsi tik 2019 m. pabaigoje, kai valstybinės žemės nuomos sutarčių terminas jau buvo seniai pasibaigęs. Kita vertus, jei pareiškėjai būtų aktualus nuomos sutarčių pratęsimo klausimas ir būtų dėl to domėjusis, jai būtų išaiškinta, kad ji turi pateikti paveldėjimo teisės liudijimą (žr. Nutarimo 9.11 punktą) ir prašymą prieš 3 mėnesius iki šios sutarties termino pabaigos. Tai, kad pareiškėja kreipėsi į notarą tik 2019 metų pabaigoje, įrodo, kad ji tokio intereso neturėjo. Tai įrodo ir tolimesnis pareiškėjos elgesys – nors notarė 2019-12-11 nutarimu išaiškino, kad ji gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, į teismą kreipėsi tik 2023-06-16, t. y. tik tada, kai gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šalčininkų skyriaus 2023-03-28 raštą.

12. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jai juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas, nes ji nori kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo išsipirkimo. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje aptariamos valstybinės žemės nuomos sutartys pasibaigė dar 2017-03-28, todėl pareiškėja, nesiimdama teisinių priemonių šioms sutartims pratęsti, savo konkliudentiniais veiksmais (konkrečiai, neveikimu) išreiškė valią jų netęsti. Todėl susiklosčius tokiai teisiniai situacijai, nebeturi teisinės reikšmės pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad ji faktiškai priėmė po jos motinos mirties nuomos teisę pagal sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, pradėdama žemės sklypus valdyti. Šiame kontekste pažymėtina, kad pasibaigus sutarties galiojimui, pasibaigia iš šios sutarties kylančios teisės ir pareigos. Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė faktiškai valdydama ir iki šiol valdo nuomos teisę į Turtą, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties pratęsimo tvarka yra aiškiai nustatyta aukščiau aptartame Nutarime, todėl pareiškėjai neatlikus reikalingų tam veiksmų, jai nuomos teisės valdymo iki šiol fakto nustatymas prieštarautų nustatytai tvarkai.

13. Nurodytų motyvų pagrindu teismas atmeta pareiškėjos prašymą, tačiau pareiškėjai išaiškina, kad šis sprendimas neatima jai teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji priėmė kitą motinos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

netenkinti pareiškėjos D. R. pareiškimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.