- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-10
- Bylos Nr.
- T-XX-52-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00069-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- Vyriausybės
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. T-231 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės kino teatro „Romuva“ akcijų pirkimo“ 1, 3 ir 4 punktus, kuriais nuspręsta už 350 000 Lt pirkti iš R. Š. 17 787 prastųjų vardinių 5 Lt nominaliosios vertės UAB kino teatro „Romuva“ akcijų, įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių numatyti 2012 metų savivaldybės biudžete ir 2013 metų savivaldybės biudžeto projekte lėšų 17 787 paprastųjų vardinių UAB kino teatro „Romuva“ akcijų pirkimui ir įgalioti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių pasirašyti 17 787 paprastųjų vardinių UAB kino teatro „Romuva“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.
Pareiškėjas nurodė, kad savivaldybių turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, kurio 19 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuoti galimi savivaldybių turto investavimo atvejai, tačiau šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas imperatyviai nurodė, jog valstybės ar savivaldybių turtas negali būti investuojamas įmonei ar vertybiniams popieriams įsigyti iš fizinių ir privačių juridinių asmenų, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Pažymėjo, kad teisės aktais yra nustatyti atvejai, kai valstybės turtas gali būti investuojamas akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti, tačiau nenustatyti atvejai, kad akcijoms iš fizinių asmenų įsigyti galėtų būti investuojamas savivaldybių turtas. Teigė, kad atsakovo sprendimas pirkti UAB „Romuva“ akcijų iš fizinio asmens nepatenka į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus.
Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą turėtų būti vertinamas civilinius teisinius santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo normų taikymo teisėtumas ir tikslingumas, todėl ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai ir todėl keliamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Nors akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra civilinis sandoris, tačiau prieš tokį sandorį sudarant, yra atliekama specialių teisės aktų reglamentuota viešojo administravimo procedūra, kurios metu viešojo administravimo subjektas nustato, ar egzistuoja teisės aktuose numatyti kriterijai ir sąlygos savivaldybės turto investavimui, parengia reikiamus dokumentus, taip pat atlieka kitus būtinus veiksmus. Pareiškėjas, ginčydamas atsakovo sprendimą, civilinių teisinių argumentų nenurodo, keliamą ginčą sieja su viešojo administravimo procedūrų vykdymu. Nagrinėjant šią bylą turės būti sprendžiami ne civilinio teisinio pobūdžio klausimai, bet turės būti vertinama, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos prielaidos savivaldybės turto investavimui, o tai yra administracinio pobūdžio klausimas.
Taigi šiuo atveju keliamame ginče iš esmės dominuoja administraciniai teisiniai aspektai, jis turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 2 dalis; Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje pareiškimą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti pareiškimo priėmimo klausimą.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys