Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo K. R. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė B. T., AB SEB bankas, V. J. B., J. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjo K. R. ir J. R. atstovas advokatas M. R. 2017 m. spalio 4 d. kreipėsi į antstolę B. T. su skundu dėl antstolės B. T. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0005/17/00950, prašydamas panaikinti 2017 m. rugsėjo 22 d. antstolės patvarkymą Nr. S-17021425 dėl turto perkainojimo. Nurodė, kad antstolė B. T. paskelbė pirmąsias varžytines žemės sklypui, kurio plotas 0,15 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad pradinė pardavimo kaina 448 Eur. Paskelbtas varžytines laimėjo J. R., tačiau jai per nustatytą terminą nesumokėjus visos sumos, antstolė B. T. 2017 m. rugsėjo 22 d. priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis, bei patvarkymą dėl turto perkainojimo, kuriuo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įkainojo 1500 Eur suma. Mano, kad minėtas patvarkymas dėl turto perkainojimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Nurodė, kad antstolė pakartotines varžytines turėjo skelbti, nustatant 448 Eur pradinę išvaržomo turto kainą, be to, antstolė privalėjo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.Antstolė B. T. 2017 m. spalio 12 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė. Antstolė nurodė, kad pareiškėjui priklausantį turtą įkainojo, atsižvelgdama į vieno iš varžytynėse siūliusio asmens turto pirkimo kainą – 1 503 Eur. Mano, kad ankstesnė nustatyta turto vertė nebuvo teisinga. Teigė, kad prieštaravimų dėl naujos turto kainos vykdymo proceso dalyviai nereiškė, todėl skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę nėra teisinio pagrindo. Taip pat mano, kad minėtas ekspertizes skirti nėra pagrindo ir dėl to, kad sklypo vertė yra ženkliai mažesnė už išieškomą sumą, tokios ekspertizės atlikimo išlaidos bus labai didelės. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepaneigė jokiais įrodymais antstolės nustatytą turto kainą. Mano, kad pareiškėjo siekis – vilkinti vykdymo veiksmus. Būtent minėtu tikslu varžytynėse dalyvavo ir jas laimėjo skolininko (pareiškėjo) sutuoktinė, neketinusi minėto sklypo pirkti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-11-02 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.Teismas konstatavo, kad antstolė turėjo teisinį pagrindą perkainoti turtą, ją (kainą) nustatė motyvuotai, naujos turto kainos proceso dalyviai neskundė, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo skirti papildomą ar pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Nurodo, kad skundą teikė tik pareiškėjas K. R., tuo tarpu, J. R. skundo neteikė, ji procese dalyvauja suinteresuotu asmeniu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 681 str. 1 dalies ir 682 str. 3 dalies nuostatų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos panašiose bylose. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, jog vykdomojoje byloje atsirado privalomas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas, nes atsirado pačios antstolės B. T. abejonė dėl turto vertės. Dėl to, antstolė privalėjo savo iniciatyva skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, o už ekspertizės atlikimą sumokėti iš antstolio sąskaitos. Aplinkybė, jog pareiškėjas neteikė prieštaravimų dėl antstolės nustatytos kainos, nesudaro pagrindo spręsti, kad toks nustatymas buvo teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad CPK nenumato antstolės teisės savo nuožiūra nustatyti turto vertės. Laikosi pozicijos, kad antstolės veiksmai yra akivaizdus jai suteiktų įgalinimų (kompetencijos) pažeidimas veikiant ultra vires, ir vertintinas, kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Teigia, kad antstolei nustatant naują turto kainą, abejonių dėl jos dydžio nekilo, ji pagrįstai rėmėsi įvykusių varžytinių duomenimis, atsižvelgė į rinkos tendencijas, pareiškėjas prieštaravimų dėl naujos turto kainos neteikė, todėl skirti ekspertizės nebuvo ir nėra pagrindo. Pažymi, kad pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė nustatytos kainos, todėl jo prielaida dėl kainos neatitikimo rinkos kainų, nelaikytina pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/17/00950, kurioje skolininkas yra K. R., įkaito davėjas V. J. B.. Antstolė B. T. 2017 m. gegužės 29 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-17-5-9676 pagal notaro G. B. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 2899 dėl 14 108,24 Eur skolos ir 200,99 Eur palūkanų išieškojimo, išieškotojas yra AB SEB bankas (vykd. byl. l. 12). 2017 m. rugpjūčio 2 d. antstolė B. T. skolininkui, išieškotojui ir įkaito davėjui pateikė informaciją apie paskelbtas pirmąsias varžytynes Nr. S-17-5-14517 V. J. B. nuosavybės teise priklausančiam turtui – žemės sklypui, kurio plotas 0,1500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Pradinė turto pardavimo kaina - 448,00 Eur. varžytinių pradžia - 2017 m. rugpjūčio 2 d. 11.59 val. numatoma varžytynių pabaiga - 2017 m. rugsėjo 1 d. 11.59 val. (vykd. byl.l.63 ). 2017 m. rugsėjo 1 d. gautas e-varžytinių administratoriaus pranešimas, varžytines laimėjo J. R., už išvaržomą turtą pasiūlius maksimalią sumą – 7000 Eur. (vykd.byl. l. 104). 2017 m. rugsėjo 22 d. priimtas antstolės B. T. patvarkymas Nr. S-17-5-17427 „Dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis“, atsižvelgiant į tai, kad J. R. per nustatytą terminą nesumokėjo piniginių lėšų už išvaržomą turtą (vykd. byl. l. 116). Tuo pačiu patvarkymu išieškotojui AB SEB bankas buvos siūloma perimti varžytinėse neparduotą turtą, tačiau išieškotojas atsisakė perimti neparduotą turtą ir prašė tęsti turto pardavimą iš varžytinių (vykd. byl. l. 118). 2017 m. rugsėjo 22 d. antstolė B. T. priėmė patvarkymą Nr. S-17021425 „Dėl turto perkainojimo“, kuriuo žemės sklypo, kurio plotas 0,1500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). turto pardavimo kaina nustatė – 1 500 Eur.Bylos medžiaga patvirtina, to neneigia ir apeliantas, kad prieštaravimų dėl antstolės nustatytos turto kainos nepareikšta. Esminis apelianto atskirojo skundo motyvas – antstolė galėjo nustatyti naują turto kainą tik po turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimo, nes jei antstolė pakeitė turto kainą, reiškia jai kilo abejonių dėl tikrosios turto vertės. Antstolė, pirmosios instancijos teismas, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas laikosi pozicijos, kad ekspertizės skyrimui nebuvo būtinumo, nauja turto pardavimo kaina pagrįstai nustatyta, atsižvelgus į rinkos tendencijas bei įvykusių varžytinių duomenis. CPK 681 straipsnio 1 dalis nustato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika nurodo, kad kai įkeistas turtas nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių dėl to, kad dalyvauti jose neužsiregistravo nė vieno pirkėjo, hipotekos kreditoriui siekiant patenkinti reikalavimą pardavus įkeistą turtą, antstolis imasi teisėtų veiksmų, kai paskiria šių daiktų rinkos vertės nustatymo ekspertizę (CPK 682 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė.Nagrinėjamu atveju, turtas nebuvo parduotas iš pirmųjų varžytynių dėl to, kad jas laimėjęs asmuo nesumokėjo pasiūlytos turto kainos. Minėtų varžytynių metu buvo nustatyta, kad vienas iš potencialių turto pirkėjų (neskaitant varžytynes laimėjusio asmens, nesumokėjusio pasiūlytos turto kainos) buvo pasiūlęs aukščiausią kainą – 1 503 Eur. Įvertintina tai, kad pradinė turto pardavimo kaina minėtose varžytynėse buvo nustatyta – 448 Eur. Kadangi neįvykusios varžytynės skelbiamos naujai, t.y. iš naujo atliekama varžytynių vykdymo eiga (turto kainos nustatymas, varžytynių skelbimas ir t.t.), todėl spręstina, kad antstolės veiksmas – naujos turto pardavimo kainos nustatymas – teisėtas ir pagrįstas (CPK 681 str. 1 d.). Minėta, kad antstolė naują kainą nustatė, nusprendusi, kad pasikeitė areštuoto turto vertė. Antstolės sprendimas motyvuotas rinkos tendencijų ir varžytynėse dalyvavusio asmens aukščiausios turto kainos (neskaitant varžytynes laimėjusio ir turto kainos nesumokėjusio asmens) pasiūlymo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas turtą perkainoti (CPK 681 str. 2 d.). Pirmiausia, visuotinai skelbiama, kad šiuo metu nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje auga. Aplinkybė, kad už prieš pusę metų 560 Eur suma įvertintą turtą šiuo metu siūloma beveik trigubai didesnė suma, pagrindžia būtinybę perkainoti apelianto areštuotą turtą. Juolab, kad turto perkainojimas, pagrįstai padidinant turto kainą daugiau nei trigubai, skaičiuojant nuo pradinės turto pardavimo kainos, užtikrina tiek apelianto, tiek išieškotojo interesus, nes apeliantui esant skolingam ženkliai didesnę, nei minėtas turtas įkainotas, sumą, turto pardavimas brangiau užtikrina mažesnės skolos likutį, tuo pačiu padengiant didesnę skolos dalį išieškotojui. Sutiktina su tuo, kad apeliantas jokiais įrodymais nepaneigė antstolės naujai nustatytos kainos.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant teisėtam antstolės veiksmui – turto perkainojimui – bei esant naujai nustatytos kainos pagrindimui, nepaneigtam jokiais įrodymais, yra pagrindas išvadai, kad turto vertės nustatymo ekspertizė šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga, juolab, kad, kaip teisingai nurodė antstolė, ekspertizės atlikimas sąlygos dideles išlaidas, kurios, atsižvelgus į parduodamo turto kainą, nebus proporcingos siekiamam tikslui.Nustatytos ir įvertintos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė antstolės veiksmuose neteisėtų veiksmų, todėl pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kiti atskirojo skundo motyvais neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.