Kauno apygardos teismo nutartis

2012-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-410-238/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-14
Bylos Nr.
1S-410-238/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
J. Ž.
Kategorijos
1S-410-238/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo J. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl J. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2006-03-31 nuosprendžiu J. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2008-03-28 nutartimi 2006-03-31 nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams. J. Ž. bausmę atlieka nuo 2008-04-24, bausmės pabaiga – 2015-04-22.

Šalies argumentai

Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo J. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-01-17 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Teismas nurodė, jog nors Bausmių vykdymo kodeksas ir numato galimybę lygtinai paleisti asmenis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, tačiau tai nėra būtinybė. Pažymėjo, jog spręsdamas, ar lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliąsias įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes, tai yra nuteistojo asmenybę, elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį ir kitas aplinkybes. Teismas atsižvelgė, jog J. Ž. anksčiau neteistas, bausmės atlikimo metu režimo nepažeidė, 10 kartų buvo paskatintas, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai, tačiau įvertinęs tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, teismas laikė, kad atlikta bausmės dalis yra neadekvati padaryto nusikaltimo sunkumui. Atsižvelgdamas į bausmių vykdymo individualizavimo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principus (BVK 8 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnis) bei vertindamas J. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, teismas sprendė, kad esant didelei – 3 metų 3 mėnesių 5 dienų - neatliktos bausmės daliai, dar negalima nuteistojo lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Nuteistasis J. Ž. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, jog teismo nutartis nemotyvuota, paremta vien formalia išvada, jog nebus pasiekti bausmės tikslai. Neatsižvelgta į teigiamą pataisos įstaigos nuomonę dėl nuteistojo resocializacijos, neizoliuoto nuo visuomenės, bet prižiūrimo, į tai, kad skundo autorius bausmės atlikimo metu dirbo ir atlygino dalį priteistos žalos, į gerą jo elgesį, į tai, kad laisvėje jis turėtų darbą, o vadovavosi tik reabilitacijoje tiesiogiai nedalyvavusio prokuroro nuomone.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. Ž. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Nuteistasis J. Ž. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą 1/2 dalį paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tai yra teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau neteistas, bausmės atlikimo metu režimo nepažeidė, skatintas 10 kartų, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau teismas taip pat įvertino nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą ir pobūdį (labai sunkus), neatliktos bausmės dydį, bausmės tikslus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.

Teismo išvada, jog šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, padaryta įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes, kiekvienos jų reikšmę bei jų visumą, todėl skundo argumentas, jog teismas rėmėsi vien formalia išvada dėl bausmės tikslų, nepagrįsta.

Ta aplinkybė, kad nuteistasis buvo skatintas, dirbo ir atlygino dalį priteistos žalos, nėra padaręs režimo pažeidimų, buvo ne kartą skatintas, atliko nustatytą bausmės dalį, dar nereiškia, kad yra privalu taikyti lygtinį paleidimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog J. Ž. atlieka bausmę už nusikaltimo, dėl kurio padarymo yra atsiradusios negrįžtamosios pasekmės, padarymą, o neatlikta bausmės dalis yra didelė, konstatuoja, jog teismo išvada, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, bausmių vykdymo individualizavimo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, pagrįsta ir motyvuota.

BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata, kas yra bausmė, ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas vertino BK 41 straipsnio nuostatas, medžiagos duomenis ir pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teismo išvada, jog taikant lygtinį paleidimą J. Ž., nebūtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai ar būtų pažeisti bausmių vykdymo individualizavimo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, pagrįsta.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam J. Ž. nėra pagrindo taikyti BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos.

Teismo išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo. Todėl nuteistojo J. Ž. skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo J. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Valdas VitunskasGytis Večerskas