Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

nukentėjusiųjų D. K. , I. K. ir K. K. įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės V. K. atstovui advokatui Arvydui Laurišui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nepilnamečių nukentėjusiųjų D. K. , I. K. ir K. K. įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės V. K. , o taip pat nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009-01-29 nuosprendžio, kuriuo:

- R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR Baudžiamojo kodekso 129 str.1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, red.), 146 str. 2 dalyje, 159 str., ir nuteistas:

- pagal LR BK 129 str. 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01, red.) laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams;

- pagal LR BK 146 str. 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal LR BK 159 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1, 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. B. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 str., R. B. į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme, suėmime ir namų arešte ( vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) išbūtas laikas nuo 2005-09-27 iki 2006-09-29 įskaitytinai.

A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR Baudžiamojo kodekso 140 str.1 d., 146 str. 2 d., 159 str. ir nuteistas:

- pagal LR BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal LR BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal LR BK 159 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 146 str.1 d. ir 159 str. subendrintos apėmimo būdu, o vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d. ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 140 str.1 d., ir A. P. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 75 str., 1 d., 2 d., LR BK 67, 71 str., A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, ir pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL dydžio (2600 litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

- nukentėjusiajai E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 923 (devyni šimtai dvidešimt trys) litai turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo;

- civilinei ieškovei V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo D. K. naudai 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiųjų I. K. ir K. K. naudai po 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš R. B. ir A. P. solidariai nukentėjusiajai E. P. 1000 (vienas tūkstantis) litų advokato išlaidoms.

V. K. ieškinys dėl 42 125 litų turtinės žalos priteisimo atmestas.

Be to, nuspręsta A. P. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), saugomą Raseinių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui A. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. ir A. P. nuteisti už tai, kad 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 14 val., atvažiavę į A. K. namus, po to apie 16 valandą, pakartotinai atvažiavę į A. K. namus, A. K. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o vėliau, tos pačios dienos, apie 16 val., nuvežę A. K. į (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esantį miškelį, lauke prie miškelio, būdami apsvaigę nuo alkoholio, R. B. keršydamas A. K. už jo mobiliojo ryšio telefono bei pinigų vagystę, o A. P. keršydamas A. K. už R. B. mobilaus ryšio telefono bei pinigų vagystę, dėl minėtos vagystės kilusio konflikto su A. K. metu, sumušė A. K. , iš viso suduodami jam mažiausiai 12 smūgių į galvą ir mažiausiai 31 smūgį į kitas kūno vietas ir iš viso padarydami šiuos sužalojimus: poodines kraujosruvas dešiniajame antakyje – akies voke, kairės akies vokuose-skruoste-žande, nosyje, lūpose, ausyse, smilkiniuose, kakle, odos nubrozdinimus kairėje ausyje, smilkinyje, smakre, kakle, dešiniajame žande, kraujosruvas smilkinių, veido, viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, kairės akies obuolyje, kraujo išsiliejimą po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdijimus krūtinėje, rankose, pilve, kojose, nugaroje, sėdmenyse, juosmenyje, kraujosruvas krūtinės, juosmens raumenyse, apie inkstus, žarnų pasaituose su įtrūkimais, po pasienine krūtinplėve, kepenyse, širdyje su plyšimu priekiniame paviršiuje, kepenų, blužnies, kairiojo inksto plyšimus, per kremzlinę dalį dešinės pusės 3, kairėje vidurinėje raktikaulio linijoje 7-8-9, menčių linijose abipus 11-12 šonkaulių, stuburo juosmeninės dalies 1-2-3-4 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžimus, kraujo išsiliejimą krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje ir pilvaplėvės ertmėje.

Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sumušdami A. K. 2005 m. rugsėjo 24 d., tarp 14 val. ir 16 valandos, kaltinamieji A. P. ir R. B. padarė šias nusikalstamas veikas:

A. P. 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 14 val., A. K. name, atvažiavęs pirmą kartą ir sudavęs A. K. 2-3 smūgius kumščiu į galvą, ne mažiau kaip 3 smūgius mediniu pagaliu per kojas, po to, tos pačios dienos apie 16 val., atvažiavęs antrą kartą ir kumščiu sudavęs kelis kartus A. K. į galvą, vėliau, tos pačios dienos apie 16 val., nuvežus A. K. į miškelį ir lauke prie miškelio sudavęs grumstu ne mažiau 1 karto A. K. į galvą, dėl kūno sumušimo, lydimo daugybinių kraujosruvų, odos nubrozdinimų kūne, kraujo išsiliejimo po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, padarė A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą;

R. B. 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 14 val., A. K. name, atvažiavęs pirmą kartą ir vieną kartą keliu smogęs A. K. į pilvą, sudavęs ne mažiau kaip du smūgius į galvą, keletą kartų smogęs delno briauna per pilvą, šonus ir kitas kūno vietas, po to tos pačios dienos apie 16 val., atvažiavęs antrą kartą vėl kumščiu sudavęs A. K. nenustatytą skaičių smūgių į galvą bei kitas kūno vietas, kulnu ne mažiau kaip tris kartus smogęs į šoną bei kitas kūno vietas, vėliau, tos pačios dienos apie 16 val., nuvežus A. K. į miškelį ir lauke prie miškelio ne mažiau kaip du kartus kumščiu smogęs A. K. į galvą bei ne mažiau kaip du kartus delno briauna sudavęs į šonus bei pargriuvusiam A. K. keletą kartų įspyręs į šonus, padarė A. K. daugybines kraujosruvas, odos nubrozdinimus kūne, kraujo išsiliejimą po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau tais pačiais veiksmais, suduodamas A. K. smūgius keliu į pilvą, delno briauna, kojos kulnu ir kojomis į A. K. liemens sritį, dėl liemens kaulų (šonkaulių, stuburo slankstelių) lūžių ir juos lydinčio daugybinio vidaus organų sužalojimo - įtrūkimų žarnų pasaituose, kairio inksto plyšimo, blužnies plyšimo, kepenų plyšimo, širdies raumens priekinės sienelės dalinio plyšimo bei vidinio nukraujavimo (400 ml į krūtinplėvės ertmę ir 900 ml į pilvaplėvės ertmę, masyvios kraujosrūvos nugaros minkštuosiuose audiniuose), dėl ko įvyko trauminis šokas, R. B. padarė sunkų, pavojingą gyvybei, sveikatos sutrikdymą, nuo kurio, paliktas mušimo vietoje, A. K. mirė, taip tyčia nužudė žmogų;

Be to, R. B. ir A. P. , 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė laisvę A. K. , t.y. jėga ištempė jį iš jo gyvenamojo namo į kiemą, patalpino į ten stovėjusio A. P. priklausančio automobilio „Audi 80“ bagažinę ir nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją, kur miškelyje ant suartos dirvos išmetė iš automobilio bagažinės, ir sužalotą nukentėjusįjį paliko, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 146 str.1 d..

Be to, R. B. ir A. P. , 2005 m. rugsėjo 24 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, jėga įkišę A. K. į automobilio bagažinę, žinodami ir suprasdami, kad A. P. , gim. 1992 m. liepos 7 d., yra nepilnametis, nurodydami nuvežti A. K. automobiliu „Audi 80“ į mišką, ką A. P. ir padarė nuveždamas A. K. į (duomenys neskelbtini) kaime esantį mišką, įtraukė vaiką – A. P. į nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 146 str. 2 d. (neteisėtas laisvės atėmimas), t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 159 str.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tikslai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamas veikas, tačiau netinkamai išsprendė kardomųjų priemonių įskaitymo į paskirtą bausmę ir daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimus, o taip pat netinkamai išsprendė ir nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovės ir civilinės ieškovės V. K. civilinį ieškinį.

Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir su nuteistajam A. P. paskirta bausme, tačiau, priešingai nei nuteistajam R. B. , apelianto argumentai dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. P. iš esmės siejami su prašymu A. P. veiką perkvalifikuoti iš LR BK 140 str. 1 d. į LR BK 129 str. 1 d. ir bausmės skyrimu būtent už A. K. nužudymą. Visgi, kaip jau anksčiau minėta, byloje nustatyta, kad A. P. suduoti smūgiai A. K. neturėjo įtakos jo mirčiai, o nenustačius jokios bendros nuteistųjų tyčios atimti gyvybę A. K. , A. P. už faktiškai kilusias pasekmes (gyvybės A. K. atėmimą) neatsako, o nuteistojo A. P. nusikalstama veika suduodant smūgius A. K. į galvą ir į kojas, pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., nes A. P. smūgiai A. K. sukėlė būtent nežymų sveikatos sutrikdymą (ekspertizės aktas Nr. EKM 65(144)/08(01). Iš kitos pusės, dėl nuteistojo A. P. įvykdytų kitų nusikalstamų veikų (LR BK 146 str. 2 d., 159 str.) apeliaciniame skunde iš esmės nurodomos jau Šiaulių apygardos teismo 2009-01-29 nuosprendžiu nustatytos reikšmės bausmės skyrimui turinčios aplinkybės (LR BK 54 str. 2 d.), todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, griežtinti A. P. Šiaulių apygardos teismo 2009-01-29 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., 146 str. 2 d., 159 str. paskirtų laisvės atėmimo bausmių, o taip pat ir galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo. Atitinkamai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo ir naikinti Šiaulių apygardos teismo 2009-01-29 nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam A. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67, 71 str. 75 str. 1, 2 d.), nes A. P. nuteistas už du nesunkius bei vieną apysunkį nusikaltimus, o jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija trijų metų laisvės atėmimo, todėl teismas turi teisę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. P. įvykdytų nusikalstamų veikų sunkumą ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pagrįstai padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės A. P. tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagrįstai atidėjo. Apeliantas taip pat prašo Šiaulių apygardos teismo 2009-01-29 nuosprendžiu iš R. B. priteistas pinigų sumas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai E. P. , civilinei ieškovei ir nukentėjusiųjų D. K. , I. K. , K. K. atstovei pagal įstatymą V. K. priteisti solidariai iš A. P. ir R. B. . Visgi nustačius, kad A. P. veiksmai neturėjo įtakos nukentėjusiojo V. K. mirčiai, A. P. negali būti laikomas atsakingu už dėl gyvybės V. K. atėmimo atsiradusią žalą, todėl dėl gyvybės V. K. atėmimo atsiradusi turtinė ir neturtinė žala pagrįstai priteista atlyginti tik iš nuteistojo R. B. .

Apeliaciniuose skunduose nepilnamečių nukentėjusiųjų D. K. , I. K. ir K. K. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė V. K. , o taip pat nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. P. nurodo, kad A. P. veika dėl smurto vartojimo A. K. atžvilgiu nepagrįstai perkvalifikuota į LR BK 140 str. 1 d. Apeliantės mano, kad tarp nuteistųjų R. B. ir A. P. buvo susitarimas vartoti smurtą prieš A. K. ir jie abu bendrininkaudami siekė vieno tikslo, o atskirti kiekvieno iš nuteistųjų pavartoto smurto apimties, esant prieštaringiems bylos duomenims, yra neįmanoma. Be to, nukentėjusioji E. P. pažymi, kad tais atvejais, kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai ir nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, o pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Tai, kad tarp nuteistųjų buvo susitarimas vartoti smurtą A. K. atžvilgiu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, akivaizdu tiek ir pačių nuteistųjų, tiek iš liudytojų A. P. ir K. K. parodymų. Visgi susitarimo vartoti smurtą negalima savaime prilyginti tikslui atimti gyvybę kitam asmeniui, o sprendžiant apie susitarimo turinį konkrečiu atveju privaloma atsižvelgti į smurto naudojimo tikslą ir konkrečius kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Atitinkamai iš pačių nuteistųjų, o taip pat liudytojų A. P. ir K. K. parodymų aišku, kad pirmą kartą nuteistieji vartojo smurtą A. K. atžvilgiu siekdami atgauti iš R. B. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus, o antrą kartą – siekdami atgauti pinigus, o to nepavykus padaryti – sužaloti ir pažeminti dėl turto iš R. B. pagrobimo. Iš nuteistųjų ir anksčiau minėtų liudytojų parodymų taip pat aišku, kad R. B. , siekdamas atgauti iš jo pagrobtą turtą, taip pat buvo gerokai aktyvesnis vartojant smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir į įvairias kūno vietas R. B. sudavė tiek rankomis, tiek ir gulinčiam nukentėjusiajam kojomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti nuteistojo R. B. parodymais, nes savo paties veiksmus ir kaltę atimant gyvybę A. K. nuteistasis iš esmės (tiek, kiek prisiminė) visiškai pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Visgi net pats R. B. parodė, kad tikslo nužudyti nukentėjusįjį neturėjo, o siekė nuvežti nukentėjusįjį kur toliau, o supjaustė rūbus tam, kad A. K. būtų gėda pareiti. Be to, R. B. parodė, kad žiedą nuo A. K. piršto paėmė ne kaip pastarajam nereikalingą, o dėl nukentėjusiojo negrąžintų pinigų ir abejoti šiais R. B. parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, iš liudytojo A. P. parodymų aišku, kad nuteistasis R. B. turėjo iš A. K. atimtą peilį, tačiau juo nukentėjusiojo nežalojo, o tik supjaustė drabužius ir paliko gyvą bei sąmoningą, o tai tik patvirtina nuteistojo R. B. parodymus, kad jis siekė ne nužudyti, o sužaloti bei siekė, jog nukentėjusiajam būtų gėda grįžti namo. Atitinkamai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis R. B. , nors ir suprato savo veika keliantis pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė galintis atimti gyvybę, tačiau tokių pasekmių nenorėjo ir visgi nedarė nieko, kad tokios pasekmės nekiltų (sąmoningai leido pasekmėms kilti), t. y. veikė netiesiogine tyčia. Atitinkamai, atsižvelgiant į visus anksčiau išdėstytus įrodymus, nėra jokio pagrindo teigti, kad atimti gyvybę A. K. siekė daug mažiau smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį A. K. atlikęs nuteistasis A. P. , todėl, esant netiesioginei tyčiai pasekmių atžvilgiu, kiekvienas nuteistasis privalo atsakyti už savo paties veiksmais nukentėjusiajam sukeltus kūno sužalojimus. Tiesa, jeigu būtų nustatyta ne tik tai, kad smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo keli asmenys, bet ir tai, kad nukentėjusysis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai už gyvybės atėmimą turėtų atsakyti visi sužalojimus padarę asmenys, tačiau konkrečiu atveju ekspertizės aktu Nr. EKM 65( 144)/08(01), kurio išvadas teisme išsamiai paaiškino ekspertas R. R. , nustatyta, kad galvos ir kojų sužalojimai (pačių nuteistųjų, o taip pat iš dalies ir liudytojų A. P. , K. K. parodymais nustatyta, kad nuteistasis A. P. sudavė smūgius A. K. tik į galvą ir kojas, o duomenų apie smūgius į kitas kūno vietas iš esmės nėra) neturėjo jokios lemiamos įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Taigi, nenustačius nei priežastinio ryšio tarp A. P. naudoto smurto A. K. atžvilgiu ir kilusių pasekmių (gyvybės atėmimo), o taip pat nesant nuteistojo A. P. tiesioginės tyčios pasekmių (gyvybės atėmimo) atžvilgiu, nuteistasis A. P. privalo atsakyti tik už dėl jo veiksmų kilusias pasekmes. Tuo tarpu iš ekspertizės akto Nr. EKM 65(144)/08(01) bei jį patvirtinančių eksperto R. R. paaiškinimų teisme aišku, kad galvos ir kojų sužalojimai (specialisto išvadoje Nr. M 234/05(10 konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje – akies voke, kairės akies vokuose – skruoste – žande, nosyje lūpose, ausyse, smilkiniuose, kakle, kojose odos nubrozdinimai kairėje ausyje, smilkinyje, smakre, kakle, dešiniame žande, kraujosruvos smilkinių, veido, viršugalvio minkštuose audiniuose, kairės akies obuolyje) vertinant A. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir šia išvada abejoti teisėjų kolegija neturi pagrindo, o nuteistojo A. P. veika tokiu būdu pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d. Tiesa, nepilnamečių nukentėjusiųjų įstatyminė atstovė V. K. mano, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistasis A. P. turėjo pakankamą informaciją apie A. K. mirties priežastis ir prie jų derino savo parodymus. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokiai išvadai nėra pagrindo, nes, nors ir siekdamas gerokai sumenkinti savo vaidmenį, nuteistasis A. P. parodė sudavęs keletą smūgių A. K. į galvą ir į kojas, o pagal specialisto išvadą Nr. M 234/05(10) daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne, o taip pat kraujo išsiliejimas po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir juose kartu su kitais A. K. nustatytais sužalojimais turėjo įtakos nukentėjusiojo mirčiai. Tuo tarpu tik vėliau, atlikus naują komisijinę teismo medicinos ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. EKM 65(144)/08(01) bei apklausus vieną iš ją atlikusių ekspertų, buvo nustatyta, kad galvos ir kojų sužalojimai neturėjo įtakos A. K. mirčiai.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą V. K. ir nukentėjusioji E. P. apeliaciniais skundais taip pat prašo nusikalstamą veiką dėl A. K. nužudymo perkvalifikuoti iš LR BK 129 str. 1 d. į LR BK 129 str. 2 d. 6 p., t. y. kaip nužudymą kankinant ar kitaip itin žiauriai, o tai rodo smurto vartojimas kelis kartus, sužalojimų gausa bei tai, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusysis iš karto nemirė, o kankinosi. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad tiek nuteistajam R. B. , tiek ir nuteistajam A. P. buvo pateiktas kaltinimas įvykdžius LR BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, o rašytinio prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, teisme LR BPK 256 str. numatyta tvarka nieks nepateikė. Iš kitos pusės, nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 129 str. 2 d. būtina nustatyti, kad kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą, t. y. siekė atimti gyvybę nukentėjusiajam (tiesioginė tyčia faktiškai kilusių pasekmių atžvilgiu) ir ne bet kaip, o kankinant ar kitaip itin žiauriai. Tuo tarpu, kaip jau anksčiau nustatyta, tiek A. P. , tiek ir R. B. , vartodami smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, siekė ne nužudyti A. K. , o atgauti pagrobtus iš R. B. daiktus (mobilųjį telefoną ir pinigus), o nepavykus atgauti pinigų – pažeminti nukentėjusįjį. Tokiu būdu nustatyta, kad net ir R. B. , kuris padarė lemiamos įtakos A. K. mirčiai turėjusius sužalojimus, A. K. mirties nesiekė, o veikė netiesiogine tyčia pasekmių atžvilgiu. Atitinkamai nustačius, kad, nors nukentėjusiajam ir buvo padaryta pakankamai daug sužalojimų, tačiau R. B. nesiekė atimti gyvybės A. K. (nors sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti), nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis siekė atimti gyvybę A. K. kankinant ar kitaip itin žiauriai. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo R. B. nusikalstama veika atimant gyvybę A. K. , visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d. Tiesa, apeliantės taip pat nesutinka ir su R. B. paskirta laisvės atėmimo bausme, kuri neva yra aiškiai per švelni, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, iš Šiaulių apygardos teismo 2009-01-29 nuosprendžio aišku, kad skirdamas bausmę pagal LR BK 129 str. 1 d. teismas tinkamai atsižvelgė į visas LR BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmės bausmės skyrimui turinčias aplinkybes. Be to, nors nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą V. K. nurodo, kad nužudytasis buvo trijų vaikų tėvas, tačiau iš byloje esančių duomenų aišku, kad A. K. vaikai kartu su tėvu negyveno. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, R. B. paskirta tik nežymiai mažesnė už LR BK 129 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968) sankcijoje numatytos bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per švelni ir jos griežtinti nėra pagrindo.

Visgi nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą V. K. apeliaciniame skunde pagrįstai pažymėjo, kad baudžiamasis įstatymas nenumato namų arešto įskaitymo į paskirtos bausmės laiką, o pirmosios instancijos teismas, įskaitydamas namų arešto laiką į bausmės laiką, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad areštas, kurio viena para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai (LR BK 35 str. 1 d. 1 p. a.) ir kuris yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje (LR BK 49 str. 2 d.) neturi nieko bendra su LR BPK 132 str. numatyta kardomąja priemone – namų areštu, kurio įskaitymas į paskirtą bausmę iš viso nenumatytas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas į paskirtą bausmę įskaityti kardomąją priemonę – namų areštą, paskirtą Raseinių rajono apylinkės teismo 2006-03-28 nutartimi ir panaikintą Raseinių rajono apylinkės prokuratūros 2006-09-29 nutarimu, neturėjo jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai iš byloje esančių dokumentų aišku, kad R. B. buvo sulaikytas 2005-09-27, Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-09-29 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurio terminas vėliau buvo pratęsiamas to paties teismo nutartimis, kol Raseinių rajono apylinkės prokuratūros 2006-03-28 nutarimu R. B. paleistas pasibaigus kardomosios priemonės - suėmimo terminui, todėl būtent sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005-09-27 iki 2006-03-28 įskaitytinas į Šiaulių apygardos teismo 2009-01-29 nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką (LR BK 66 str.).

Apeliaciniu skundu nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą V. K. prašo jos civiliniu ieškiniu prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą priteisti ir nuteistųjų A. P. ir R. B. . Tačiau nustačius, kad A. K. mirė būtent nuo R. B. nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, dėl A. K. mirties atsiradusi turtinė ir neturtinė žala pagrįstai priteista tik iš nuteistojo R. B. . Be to, nors apeliantė prašo priteisti po 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) kiekvienam vaikui (D. K. , I. K. ir K. K. ), tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ne tik sumažino kiekvienam vaikui priteistinos neturtinės žalos dydžius, bet ir juos diferencijavo atsižvelgiant į tėvo ir vaikų santykius. LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atitinkamai pažymėtina, kad visi trys nepilnamečiai A. K. vaikai prarado tėvą ir tokiu būdu jie kartu prarado bendravimo su artimu žmogumi galimybę, todėl visi nepilnamečiai nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Visgi vertinant A. K. vaikų dėl tėvo mirties patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą atsižvelgtina į tai, kad tėvo mirties metu D. K. buvo vienintelis nužudytojo vaikas, kuris pagal savo amžių (13 metų) galėjo visiškai suvokti įvykusią tragediją, D. K. iki mirusiojo ištuokos (1999-01-18) su V. K. gyveno kartu, o jo santykiai su tėvu buvo pakankamai artimi, todėl D. K. pagrįstai priteista didžiausia pinigų suma neturtinės žalos atlyginimui. Tuo tarpu I. K. gimė (1999-01-04) vos pora savaičių iki mirusiojo A. K. ir V. K. ištuokos, o K. K. – po V. K. santuokos su A. K. nutraukimo, t. y. gimė 2000-09-03, o išsituokus vaikai gyveno atskirai nuo tėvo. Be to, iš byloje esančių duomenų matoma, kad mirusysis A. K. buvo suimtas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę nuo 2002-06-18 iki 2005-05-31, o buvo nužudytas praėjus vos keliems mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos namų. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, nužudytojo santykiai su savo dukromis, augusiomis kartu su motina, negalėjo būti labai artimi, o atitinkamai jos nepatyrė ypač didelių dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, todėl nepilnametėms nukentėjusiosioms I. K. ir K. K. visiškai pagrįstai priteista mažesnė pinigų suma negu D. K. neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad pagal LR CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, tačiau ir į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atitinkamai priteisiant pinigų sumas nepilnamečių nukentėjusiųjų D. K. , I. K. ir K. K. naudai atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas įvykdytas netiesiogine tyčia, o smurto panaudojimui prieš nukentėjusįjį neabejotinos įtakos turėjo paties A. K. neteisėti veiksmai, neturtinės žalos atlyginimo reikalauja net keturi nukentėjusieji (trys vaikai ir sesuo), o šiuo metu nuteistasis jokio areštuotino turto neturi, tačiau nuteistasis yra jauno amžiaus ir pagal galimybes privalo atlyginti žalą nukentėjusiesiems ateityje. Visgi priteisiama žala turi būti realiai įmanoma išieškoti. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nukentėjusiajam D. K. priteistinos 10000 Lt (dešimties tūkstančių litų), I. K. ir K. K. – po 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) pinigų sumos atitinka sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus, o didinti minėtų pinigų sumų nepilnamečių nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo. Visgi pažymėtina, kad pagal LR BPK 54 str. atstovas pagal įstatymą turi padėti pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis atstovaujamiems asmenims būtent jų pačių, o ne savo kaip atstovo naudai. Atitinkamai LR CK 3.161 str. d. įtvirtintas vaikų turto neliečiamumo principas ir tėvų turto atribojimas nuo vaikų turto o LR CK 3.185 str. 1 d. nurodyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tuo tarpu, nors Šaulių apygardos teismas 2009-01-29 nuosprendyje nurodė, kad pinigines kompensacijas neturtinei žalai atlyginti priteisia nepilnamečių nukentėjusiųjų D. K. , I. K. ir K. K. naudai, tačiau šias pinigų sumas visiškai nepagrįstai priteisė nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą V. K. ir tuo pažeidė LR BPK 44 str. 10 d. įtvirtintą teisę patiems nukentėjusiesiems gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Taigi Šiaulių apygardos teismo 2009-01-29 nuosprendis keistinas pinigines kompensacijas nepilnamečių nukentėjusiųjų D. K. , I. K. ir K. K. neturtinei žalai atlyginti priteisiant patiems nukentėjusiesiems.

Civilinė ieškovė V. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį dėl 42125 Lt (keturiasdešimt dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių litų) turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo. LR CK 6.249 str. nurodyta, kad Žala taip pat yra ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. LR CK 6.284 str. taip pat numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai). Atitinkamai Šilalės rajono apylinkės teismo 1999-05-28 nutarimu nutarta išieškoti V. K. naudai sūnaus D. K. , gim. 1992-06-19, ir dukters I. K. , gim. 1999-01-04, išlaikymui 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1999-05-18 iki D. pilnametystės, po to iki I. pilnametystės 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau negu vienas minimalus gyvenimo lygis kas mėnesį. Be to, Šilalės rajono apylinkės teismo 2004-05-12 sprendimu iš A. K. priteista dukros K. K. , gim. 2000-09-03, išlaikymui kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 1 MGL – 125 (šimtą dvidešimt penkis) litus iš darbo užmokesčio ir visų kitų jo gaunamų pajamų rūšių nuo 2004-03-29 iki dukros K. pilnametystės V. K. naudai. Taigi nužudytojo A. K. vaikai D. K. , I. K. ir K. K. nukentėjusiojo A. K. mirties dieną (2005-09-24) turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą, o piniginės lėšos vaikų išlaikymui priteistinos jų motinai ir civilinei ieškovei V. K. iš dėl A. K. gyvybės atėmimo kalto nuteistojo R. B. . Visgi civiliniu ieškiniu V. K. nepagrįstai prašo priteisti ir nužudytojo įsiskolinimą (19328 Lt D. K. ir I. K. išlaikymui, o taip pat 2133,33 Lt K. K. išlaikymui), nes ši skola susidarė mirusiajam A. K. esant gyvam, o dėl A. K. gyvybės atėmimo kaltas asmuo negali būti už jas atsakingas. Visgi V. K. pajamos, kurias ji turėjo teisę gauti iš A. K. vaikų D. K. , I. K. ir K. K. išlaikymui (Šilalės rajono apylinkės teismo 1999-05-28 nutarimas ir to paties teismo 2004-05-12 sprendimas) ir kurias prarado dėl A. K. mirties, V. K. turi teisę gauti iš dėl A. K. gyvybės atėmimo kalto R. B. (LR CKI 6.284 str. 1 d.), o tai, kad nužudytasis iki mirties išlaikymo nemokėjo, negali turėti įtakos prievolėms ateityje (A. K. nužudymo metu (2005-09-24) buvo praėję vos keli mėnesiai po nukentėjusiojo paleidimo iš pataisos namų (2005-05-31)), o kartu ir nuteistojo padėties gerinimui. Iš kitos pusės, turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, įskaitant ir negautas pajamas, o tuo atveju, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius (LR CK 6.249 str. 6 d.). Tuo tarpu iš byloje esančių dokumentų apie V. K. pajamas aišku, kad nuo 2005 m. rugsėjo 25 d. V. K. yra paskirta ir mokama šalpos našlaičių pensija už vaikus: D. K. , gim. 1992-06-19, I. K. , gim. 199-01-04, ir K. K. , gim. 2000-09-03, o šalpos našlaičių pensija 2006 m. liepos – 2006 m. rugsėjo mėnesiais už visus tris vaikus sudarė 345 Lt per mėnesį (T. 2, b. l. 73-74; T. 3, b. l. 134), tačiau šiuo metu šalpos našlaičių pensijos dydis yra pakitęs, todėl siekiant tiksliai apskaičiuoti priteistinos turtinės žalos (negautų pajamų) dydį (įvertinus žalos ir naudos santykį), būtina gauti duomenis iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus apie civilinei ieškovei V. K. paskirtos ir mokamos našlaičių pensijos už mirusiojo A. K. vaikus D. K. , I. K. ir K. K. dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu baudžiamojoje byloje esančius duomenis V. K. priteistinos civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos priteisimo negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, civilinei ieškovei V. K. pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

LR BK 72 str. 2 p. 2 p. nurodyta, kad teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Atitinkamai nukentėjusioji E. P. apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodo, kad A. P. priklausantis automobilis, į kurio bagažinę nuteistieji R. B. ir A. P. jėga patalpino A. K. , turėjo būti konfiskuotas (LR BK 72 str. 2 d. 2 p.). Byloje nustatyta, kad R. B. ir A. P. vykdant nusikaltimą, numatytą LR BK 146 str. 2 d. (neteisėtas laisvės atėmimas panaudojant smurtą), buvo panaudotas nuteistajam A. P. priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo LR BK 146 str. 2 d. numatyto nusikaltimo įvykdymo priemonė, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtas automobilis negali būti grąžintas jo teisėtam savininkui, o konfiskuotinas (LR BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 1 p, 115 str. 2 d., 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. p., 328 str. 1, 4 p.,

nusprendžia:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. B. , vadovaujantis BK 65, 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme, suėmime ir namų arešte (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) išbūtas laikas nuo 2005-09-27 iki 2006-09-29 įskaitytinai..

Vadovaujantis LR BK 66 str., į R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2005-09-27 iki 2006-03-28 įskaitytinai.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinei ieškovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista nukentėjusiojo D. K. naudai 10000 (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiųjų I. K. ir K. K. naudai po 5000 (penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo,

Priteisti nukentėjusiajam D. K. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų), o nukentėjusiosioms I. K. ir K. K. – po 5000 (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K. ieškinys dėl 42125 litų turtinės žalos priteisimo atmestas.

Pripažinti civilinei ieškovei V. K. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta A. P. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), saugomą Raseinių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui A. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

A. P. automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), saugomą Raseinių rajono PK, konfiskuoti.