Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo D. V. ieškinio atsakovei G. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui (fiziniam ir juridiniam), kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias privalo aiškintis gavęs ieškinį teismas ex officio. Ieškinio priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Ieškinio priėmimo metu teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidos, tarp jų, ar pareiškėjas turi civilinį procesinį teisnumą (CK 2.1 str.), ar ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, priklauso teismo kompetencijai, ar egzistuoja kitos CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos. Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį turi būti įgyvendinta nustatyta procesine tvarka, t. y. kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą privalo laikytis įstatymo numatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų, tarp jų kreiptis į teismą pagal teismingumo taisykles (CPK 137 str. 2 d.).

Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šios bylos nagrinėjamos ieškinio teisenos tvarka, kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptariamos kategorijos bylose asmuo kreipiasi į teismą dėl ginčijamos teisės gyventi kartu su vaiku gynybos, kartu ginant ir įstatymo saugomą viešą interesą – vaiko teises ir interesus. Ieškinio pareiškimui, paduotam aptariamos kategorijos bylose, įstatymai nenumato specialių reikalavimų ar teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą. Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis, nustatantis bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, numato, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinyje atsakovės G. P. gyvenamoji vieta nurodyta adresu – (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovo D. V. ieškinys atsakovei G. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teismingas Šiaulių miesto apylinkės teismui, o ne Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo D. V. ieškinys atsakovei G. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakytina priimti, kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Ieškovui išaiškintina jo teisė su tuo pačiu ieškiniu kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d., 4 d., 5 d., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo D. V. ieškinį atsakovei G. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovui, kad jis su tuo pačiu ieškiniu gali kreiptis į Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.