- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- A2.9.-6969-784/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06377-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Pažeidėjas
- L. V.
- Nukentėjusysis
- G. V., R. V., Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos
- Advokatai
- Renata Narbutienė
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vaiko teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiajai specialistei Onai Žukauskienei
vertėjoms Irinai Pikčilingienei, Eglei Smailienei, Katerinai Chvatovai, Svetlanai Minakovai, Audronei Adomavičienei,
išnagrinėjęs L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. 2014-05-06 apie 15 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančiame namo kieme įžeidžiamai kibo prie nepilnametės R. V., griebė jai už plaukų, pasiėmė jos rankinę, stumdėsi, valėsi į nepilnametės G. V. veidą purviną ranką. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama L. V. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad į daugiabučio, kuriame ji gyvena, bendro naudojimo kiemą šalia esančios gimnazijos mokiniai ateina jau 10 metų, jie triukšmauja, geria alkoholinius gėrimus, rūko, kartais ji net švirkštų rasdavo. Tiek ji, tiek kiti kaimynai išvaro mokinius iš kiemo, kartais iškviečia policijos pareigūnus, tačiau pastarieji vis rečiau atvažiuodavo dėl namo gyventojų skundų, pasakė, kad reikia patiems tuos triukšmaujančius mokinius nufotografuoti, o po to jau jie nubaus juos. Gegužės mėnesio pradžioje ji kieme vėl išgirdo riksmus, pamatė tris merginas kieme, pabandė su jomis šnekėti lietuvių kalba, tačiau nelabai moka lietuviškai, merginos pradėjo iš jos juoktis, todėl pradėjo šnekėti rusiškai, tačiau merginos ir toliau tik juokėsi iš jos. Ji vėl paprašė merginų išeiti, tačiau jos neklausė, todėl ji išsitraukė savo telefoną, galvojo, jog merginos išsigąs, pamačiusios, kad ji ketina jas nufotografuoti. Merginos pradėjo dengtis rankomis veidus, tada viena mergina, vardu R., jai išplėšė iš rankų telefoną, ir laikė jį aukštai iškėlusi. L. V. paaiškino, kad ji stengėsi iš merginos paimti telefoną, tačiau toliau nieko nepamena. Atsimena, kad atsipeikėjo jau sėdėdama nugara į bordiūrą, o jai ant kelių sėdėjo mergina, kuri kibo jai į plaukus ir ji vėl neteko sąmonės. Kai vėl atsigavo, suprato, kad ji buvo apipilta degtine, kad atsigautų. Nors pas mergaites nebuvo degtinės butelio, buvo tik mineralinio vandens buteliukas, tačiau, kai jos ją apipylė, ji suprato, kad tai buvo degtinė. Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiama L. V. nurodė, kad merginos jai trenkė, o po to iškart išsigando, kad negali jos atgaivinti, jos ją laistė degtine, stengėsi atgaivinti, tačiau policijos iškart nekvietė. Jai iš rankos bėgo kraujas, ji nežino, kaip tas kraujas užtiško merginai ant skruosto. Vėliau pamatė, kad yra atvažiavusi jos dukra, kuri ir pasakė, kad jau yra atvažiavę policijos pareigūnai ir vienos iš tų merginų mama. Kai ji atsigavo, jai svaigo galva, bėgo kraujas, ji merginos bato nesugadino, nes net nebuvo priėjusi prie merginų. Atvykusiems policijos pareigūnams ji nesakė, kad buvo sumušta, nes prastai jautėsi, svaigo galva ir ji iš viso nesuprato, kodėl tie policijos pareigūnai buvo iškviesti, jei pačios merginos buvo kaltos toje situacijoje.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. V. teismui paaiškino, kad įvykio dieną apie 14 val. pasibaigus pamokoms, ji su draugėmis nuėjo į nuošalesnį kiemą, ten fotografavosi, šnekėjosi, bet jokio triukšmo nekėlė, nerūkė, alkoholio nevartojo. Prie jų priėjusi L. V. jas fotografavo ir liepė išeiti iš kiemo, tačiau jos nesutiko, nurodė, kad nieko bloga nedaro, netriukšmauja, o kiemas yra vieša vieta. Buvo sunku suprasti, ką šneka L. V., nes ji šnekėjo rusiškai. Maždaug po 20 minučių L. V. vėl sugrįžo, elgėsi įžūliai, prie jų veidų kišo kamerą, o kai jos pradėjo dengtis veidus, L. V. sugriebė jos ranką. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji ištraukė savo ranką, kurią buvo sugriebusi L. V., ir pradėjo dengti telefono kamerą, o tada L. V. jai trenkė į galvą, t. y. į smilkinio sritį. Atsipeikėjusi ji pamatė, kad L. V. eina greitu žingsniu link jos rankinės, todėl ir ji pradėjo eiti link rankinės, jos su L. V. susigrūmė dėl rankinės, susistumdė ir kartu su L. V. parkrito. Atsikėlusi L. V. jai stvėrė už plaukų, todėl ji, gindamasi, taip pat stvėrė L. V. už plaukų, dėl ko abi nukrito. Atsikėlusi nukentėjusioji ėjo tolyn nuo L. V., tačiau ji ėjo iš paskos ir bandė ją sugauti. Konflikto metu šalia stovėjo G. V., L. V. purviną pirštą nusivalė jai į veidą. Buvo iškviesta G. mama bei policija.
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji G. V. teismui paaiškino, kad ji su draugėmis įvykio dieną apie 14 val. atėjo į (duomenys neskelbtini), esančio namo kiemą, ten šnekėjosi ir fotografavosi, netriukšmavo, ramiai sėdėjo tolėliau nuo minėto daugiabučio. Prie jų priėjo L. V., kuri bandė jas išvaryti iš kiemo, sakydama, kad jos kelia triukšmą, nuolat ateina į kiemą ir trikdo ramybę, nors jos į minėtą kiemą buvo atėjusios pirmą kartą. Moteris su jomis kalbėjo rusiškai, tačiau ji pati rusų kalbos nelabai supranta, pradėjo moterį fotografuoti, palinkėjo jai geros dienos ir moteris išėjo. Jos su L. V. elgėsi draugiškai. Maždaug po 20 minučių, moteris sugrįžo, pradėjo piktai su jomis kalbėti, fotografavo jas, prikišdama kamerą prie jų veidų, dėl ko jos pradėjo dengtis savo veidus. Tuomet moteris patraukė jos draugės R. rankas nuo veido ir smogė pastarajai į veidą. Po smūgio, R. bandė atsitraukti, tačiau moteris pačiupo jos rankinę. Moteris su R. susigrūmė dėl rankinės, moteris parkrito, atsikėlė ir sugriebė R. už plaukų, po ko jos abi nukrito ant žemės. Nukentėjusioji parodė, kad L. V. bandė paimti ir jos rankinę, tačiau ji spėjo ją pasiimti pirmiau nei priėjo L. V.. Tuomet L. V. jai į veidą nusivalė savo purviną pirštą. Nukentėjusioji nurodė, kad tuomet iškvietė policijos pareigūnus bei savo mamą. Policijos pareigūnams paaiškino, kad jos nieko blogo kieme nedarė.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. teismui nurodė, kad įvykio dieną ji matė, kad kieme stovi trys mergaitės bei jos motina ir kažką aptarinėja. Ji pasistatė automobilį ir nuėjo namo, po kurio laiko jai motina pasakė, kad įvyko konfliktas, bet daugiau nieko neaiškino, liepė jai nueiti į kiemą ir nufotografuoti mergaites. Ji nuėjo prie mergaičių, paklausė, kas čia nutiko, o pastarosios pasakė, kad išvietė policijos pareigūnus, todėl ji grįžo pas savo motiną ir pasiūlė jai taip pat nueiti į kiemą išsiaiškinti su policijos pareigūnais. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji su vienu policijos pareigūnu žiūrėjo video įrašą, kuris buvo darytas vienos iš merginų telefonu, įraše buvo matyti, kad merginos spyrė jos motinai. Policijos pareigūnas siūlė važiuoti į policiją ir duoti pareiškimus.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. D., policijos pareigūnas, nurodė, kad įvykio nepamena, tačiau visos aplinkybės išdėstytos byloje esančiame jo tarnybiniame pranešime. Jis apžiūrėjo įvykio vietą, pamena, kad buvo iškilęs konfliktas, žiūrėjo video įrašus, tačiau juose nieko konkretaus nepamatė, iš vaizdo įrašo nebuvo matyti muštynių.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. N., policijos pareigūnas, teismui paaiškino, kad buvo gautas pranešimas apie konfliktą, atvykus į įvykio vietą, pamatė, kad salėje sėdinti ponia (L. V.) konfliktuoja su mergaitėmis. Paties konflikto jis nematė, išklausius abi puses, buvo pasiūlyta kreiptis į komisariatą. Tiek merginos, tiek minėta ponia rodė savo telefonus.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. V. teismui paaiškino, kad gegužės 6 d., apie 14.30 val. jos dukra jai paskambino ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini). kieme įvyko konfliktas. Paties konflikto ji nematė. Atėjusi į minėtą kiemą, ten rado tris merginas: R. V., G. P. ir G. V.. Merginos buvo išsigandusios, pasakė, kad prie jų buvo priėjusi rusakalbė moteris, ir liepė joms kalbėti lietuviškai, liepė joms išeiti iš kiemo, dėl ko kilo konfliktas. Taip pat merginos nurodė, kad minėta moteris V. tampė už plaukų, o jos dukrai G. į veidą nusivalė nešvarų pirštą. Ji pati nematė, kad kur nors būtų nurodyta, jog tas kiemas būtų privati teritorija ir jos dukra su draugėmis nebūtų galėjusios ten būti. Įvykio vietoje nei butelių, nei nuorūkų ji nerado. Po kurio laiko prie jos priėjo L. V., ji mandagiai bandė su ja išsiaiškinti, kas įvyko, tačiau pastaroji nemandagiai, arogantiškai, su nacionalistiniu užsidegimu pasakė, kad ji lietuviškai nešnekės, šnekės tik rusiškai, nurodė, kad merginos yra alkoholikės ir narkomanės ir trikdo ramybę. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, jiems paaiškintos aplinkybės. Ji pati matė, kad R. V. sportbatis buvo suplėšytas, buvo matyti, kad bate padaryta skylė moteriško batelio kulnu. Liudytoja nurodė, kad tuo metu, kai ji atėjo į konflikto vietą ir prie jos priėjo R. V., pastaroji jai neatrodė panaši į neseniai praradusį sąmonę žmogų.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. V., nukentėjusiosios R. V. motina, paaiškino, kad ji konflikto nematė, apie konfliktą jai papasakojo jos dukra, kuri paskambino jai telefonu, buvo šoko būsenoje. Liudytoja nurodė, kad jos dukra buvo užgauta tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Taip pat buvo suplėšytas jos dukrai priklausantis batas.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. P. teismui nurodė, kad ji įvykio dieną su savo draugėmis G. ir R. nuėjo į netoli mokyklos esantį daugiabučio namo kiemelį, ten šnekėjosi, fotografavosi, prie jų priėjo L. V. ir agresyviai, piktai rusiškai kalbėjo. Liudytoja paaiškino, kad ji pradėjo filmuoti situaciją tam, kad, jei kažkas įvyktų, liktų įrodymai, kad ji su draugėmis nieko blogo nedarė. Tuomet L. V. išėjo namo ir vėl prie jų priėjo po kokių 20 minučių. Antrą kartą priėjusi prie jų, L. V. elgėsi agresyviau, pradėjo jas filmuoti, dėl ko jos dengėsi rankomis veidus, po to L. V. V. trenkė į veidą, pagriebė jos rankinę, dėl ko tarp R. ir L. V. įvyko susistumdymas, nes Rūta bandė atimti rankinę. Besigrumdamos dėl rankinės jos abi nukrito ant žemės. Liudytoja nurodė ir tai, kad po susistumdymo, L. V. tampė R. V. už plaukų, o į G. V. veidą nusivalė savo ranką ir nuėjo nuo jų. Jos buvo išsigandusios, todėl paskambino netoli dirbusiai Gabrielės mamai, taip pat buvo iškviesti policijos pareigūnai. Liudytoja paaiškino, kad ji filmavo tik tuomet, kai L. V. buvo priėjusi prie jų pirmąjį kartą, o kai ji sugrįžo antrą kartą prie jų, ji nebefilmavo, nes ji pati buvo šoko būsenoje, ji serga astma, todėl tuo metu, kai filmavo pati L. V., nebefilmavo, nes rankinėje ieškojo vaistų. Dar ji nufilmavo, kai vyko grumtynės tarp R. ir L. V., filmuotą medžiagą pateikė policijos tyrėjai.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. J., policijos pareigūnė, teismui paaiškino, kad priimant sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kadangi jie tuo metu atostogavo, o ji privalėjo per 10 dienų priimti sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Liudytoja taip pat nurodė, kad toje teritorijoje, kur įvyko konfliktas, ji dirba jau šešerius metus, L. V. policijos pareigūnams skambindavo, turėdavo nusiskundimų, skųsdavosi dėl moksleivių, kurie renkasi kieme. Buvo bendrauta ir su moksleiviais. L. V. buvo aiškinta, kad dėl minėtų nusiskundimų galima turėti nuotrauką kaip įrodymą. Liudytoja nurodė, kad vaizdo įraše buvo matyti, kad L. V. į mergaitės veidą nusivalė purviną ranką, tačiau įrodymų apie tai, kad mergaitės keikėsi, rūkė byloje nėra.
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio L. V. paaiškinimo matyti, kad ji savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, nurodė, kad 2014-05-06 konflikto metu, kuris įvyko J. (duomenys neskelbtini), jai buvo padaryti kūno sužalojimai, ji savo kraujuotą pirštą nusivalė į vienos iš merginų veidą, nes norėjo, kad jos kraujas liktų ant merginos veido ir degintų, kad ji jaustų gėdą, jog taip pasielgė, ji neprisimena, kad būtų galėjusi merginai kulnu pradurti batą, jai buvo šokas, jokių rankinių iš merginų neatiminėjo, nesistumdė.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje ištirtus įrodymus teismas prieina prie išvados, kad nepaisant to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - L. V. kalta neprisipažino, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina jos kaltę dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymo.
ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo esmė yra atitinkamas asmens elgesys (necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ir kiti panašūs veiksmai), pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šie veiksmai paprastai padaromi be aiškios priežasties arba dėl menkavertės dingsties, dėl chuliganiškų paskatų.
Byloje ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 2014 m. gegužės 6 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), esančiame namo kieme, L. V. priėjo prie trijų merginų - G. V., R. V. ir G. P. ir paprašė šių merginų išeiti iš kiemo, bei, L. V. teigimu, netriukšmauti. Tačiau teismas neturi jokio pagrindo teigti, t. y. byloje nėra jokių patikimų įrodymų, išskyrus pačios L. V. parodymus, apie tai, kad minėtos merginos minėtame kieme būtų besielgę priešingai įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms. Minėtas daugiabučio namo kiemas yra vieša vieta, o ne privati L. V. nuosavybė. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, L. V. neturėjo teisės jai pašalinių, svetimų asmenų atžvilgiu duoti nurodymų, kaip tiems asmenims reikia elgtis. Tai reiškia, kad konfliktinę situaciją iš esmės be jokios priežasties, besiremdama tik jokiais objektyviais duomenimis neparemta ir loginės argumentacijos neatlaikančia savo pačios subjektyvia prielaida, kad merginos vartojo alkoholinius gėrimus, iniciavo pati L. V.. Ji pati negalėjo tiksliai apibūdinti tolesnės konflikto eigos, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais, logiškais ir vienas kitą papildančiais G. V., R. V. ir G. P. parodymais apie pačios L. V. elgesį. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog minėtos merginos nesupranta rusų kalbos, kurią joms išsakė priekaištus L. V., tačiau tai neteikia pagrindo pastarosios veiksmus įvertinti kaip sąlygotus tam tikro tarpusavio nesusipratimo (pati L. V. moka rusų kalbą, bet nemoka lietuvių kalbos), o ne padarytus sąmoningai. L. V. atliktų veiksmų pobūdis – griebimas nepilnametei R. V. už plaukų, stumdymasis, nepilnametės G. V. veido lietimas purvina ranka rodo ne tik tai, kad šie veiksmai buvo atlikti tyčia, bet ir tai, kad toks L. V. elgesys pavojingumo aspektu balansuoja ties baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 straipsnio 2 dalyje, riba. L. V. kaltę dėl nedidelio chuliganizmo patvirtina taip pat nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą argumentai bei išvados, administracinio teisės pažeidimo protokolas, rašytiniai paaiškinimai, kiti byloje esantys faktiniai duomenys. Teismui nekyla abejonių, kad L. V. veiksmuose nustatyti visi būtini ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo požymiai.
Iš kitos pusės, byloje nėra konkrečių duomenų apie tai, kad L. V. tyčiniais veiksmais būtų sugadinusi R. V. sportinį batelį. ATPK 50³ straipsnis numato administracinę atsakomybę už tyčinį turto sugadinimą, nepadariusiam nukentėjusiajam žymios žalos. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad L. V. be jokios priežasties pradėjo priekaištauti nepilnametėms merginoms, stumdėsi, griebė R. V. už plaukų, lietė purvina ranka G. V. veidą. Visi šie jos veiksmai yra tyčiniai. Vienok, neabejotinų įrodymų apie tai, kad ir nukentėjusiosios R. V. batą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sugadino tyčia, byloje nėra. R. V. batas buvo sugadintas grumtynių su R. V. metu. Tačiau ne kiekvienas grumtynių metu padaromas veiksmas yra tyčinis. Tyrimo metu R. V. nurodė, kad moteris, su kuria grūmėsi, užmynė ant kojos ir smailiu kulniuku pradūrė bate skylę. Patikimai teigti, kad toks R. V. veiksmas buvo tyčinis, teismas negali. Todėl administracinės bylos teisena L. V. pagal ATPK 50³ straipsnį nutrauktina, neįrodžius būtinojo šio pažeidimo sudėties požymio – tyčinės kaltės (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
L. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta, neteista), kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad L. V. skirtina nuobauda įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijos, ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 50³ straipsniu, 174 straipsniu, 250 straipsniu, 187 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas,
nutaria:
L. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, skirti 100 Lt (vieno šimto litų), t. y. 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų), baudą.
Išaiškinti, kad pagal ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.
L. V. administracinę bylą pagal ATPK 50³ straipsnį nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto apylinkės teismą.