Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gynenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį;

2) Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. savo naudai apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau negu 2024 m. rugpjūčio 7 d., socialinio tinklo „Facebook“ grupėje ,,Nuoma prie jūros Lietuvoje ir Latvijoje“ patalpinęs skelbimą apie tariamai nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad pažado neišpildys, kadangi minėto buto neketino nuomoti, nukentėjusiajai G. P. patikėjus nuomos realumu, ir pastarajai už tariamą buto nuomą 2024 m. rugpjūčio 7 d. pervedus 200 eurų sumą į minėtame skelbime nurodytą A. D. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to jis nukentėjusiąją G. P. socialiniame tinkle užblokavo ir buto nuomos paslaugos jai nesuteikė, pinigų jai negrąžino, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimus, nukentėjusiajai G. P. priklausančius 200 eurų.

Šiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 8 d. A. D. kaltę pripažino visiškai. Banko sąskaitą, nurodytą pranešime apie įtarimą susikūrė gal likus savaitei iki įvykio, kada neprisimena. Kūrėsi užsienietišką banko sąskaitą, nes turi antstolių. Banko sąskaitą kūrėsi ne su tikslu sukčiauti. Jis neturėjo pinigų, tad jam kilo mintis (neprisimena kada) į socialinį tinklą ,,Facebook“ įkelti melagingą skelbimą apie nuomojamą butą. Buto nuotraukas rado tiesiog internete, pasinaudojęs ,,Google“ paieška. Buto adresą rado tiesiog žemėlapyje, tai nebuvo kažkieno kito nuomojamas būstas. Kada skelbimą įkėlė, jis neprisimena. Prisimena, kad įkėlė vieną skelbimą. Skelbimą dėl nuomojamo buto socialiniame tinkle „Facebook“ buvo patalpinęs jis pats, jį talpino jau žinodamas, kad nuomos paslaugos nesuteiks. Jam atrodo, „Facebooke“ jis buvo pasivadinęs ,,(duomenys neskelbtini)“. Į kokias ,,Facebook“ grupes talpino skelbimus jis neprisimena, tačiau talpino skelbimus į tris grupes. Neprisimena su kiek žmonių jis sudarė sandorį dėl nuomos, jam atrodo, kad tik su šia viena nukentėjusiąja, minima įtarime. Gavęs pinigus iš nukentėjusiosios, jis juos išleido savo reikmėms. Dėl įvykio labai gailisi, įsipareigoja nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą ir pageidauja ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusioji G. P. pareiškime pareiškė, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. 11 val. rado skelbimą FB grupėje „Nuoma prie jūros Lietuvoje ir Latvijoje“ apie nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Pardavėjui pateikus sąskaitos duomenis A. D. (duomenys neskelbtini), pervedė 200 Eur iš savo „Revolut“ sąskaitos už butą (duomenys neskelbtini). Pervedus pinigus, gavo laiptinės įėjimo kodą ir buto rakto dėžutės kodą, bei parkingo numerį. Pamačius po skelbimu komentarą žmogaus, jog tai apgavystė, iškart parašė pardavėjui, jis žadėjo kaip garantiją atsiųsti dokumentą vakare grįžęs namo, kad pateiks buto nuotraukas ir visa nuoma yra ne apgavystė. Bet nekėlė „Messengerio“, vakare jis dingo ir išsitrynė savo paskyrą. Šiuo metu nėra galimybės su juo sukontaktuoti. Prideda nuotraukas skelbimo, susirašinėjimo, bankinio pavedimo.

2024 m. rugpjūčio 14 d. nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. socialiniame tinkle „Facebook“ grupėje pavadinimu „Nuoma prie jūros Lietuvoje ir Latvijoje“ rado asmens vardu A. D. skelbimą apie nuomojamą butą (duomenys neskelbtini) už 200 eurų. Ji parašė minėtam asmeniui per susirašinėjimo programėlę „Messenger“, susitarė dėl buto nuomos. A. D. nurodė vardą pavardę A. D. ir atsiuntė vokišką banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), į kurią ji turėjo pervesti 200 eurų. Susirašinėjimo metu minėtas asmuo atsakinėjo tinkamai į jos užduodamus klausimus, asmens „Facebook“ profilyje buvo nurodyta, kad jis gyvena Vokietijoje todėl, kad čia gali būti sukčiavimas, įtarimų nekilo. Tą pačią dieną apie 11 valandą atliko pavedimą į minėtą banko sąskaitą. Išsiuntus pinigus, minėtas asmuo atsiuntė jai laiptinės, durų dėžutės ir automobilio stovėjimo aikštelės rezervacijos numerio nuotraukas. Taip pat minėtas asmuo parašė, kad artėjant atvykimo terminui dar susirašys. Praėjus laikui jai kilo įtarimas, nutarė nueiti vėl į A. D. skelbimą grupėje pavadinimu „Nuoma prie jūros Lietuvoje ir Latvijoje“ ir po skelbimu rado žmogaus komentarą, kuriame buvo rašoma, kad neapsigaukite, tai sukčiavimas ir parodė kito buto iš „Booking“ nuotraukas, kurios buvo lygiai tokios pačios kaip A. D. skelbime. Gavus tokią informaciją, parašė A. D. norint gauti įrodymų, kad tikrai viskas gerai. Minėtas asmuo nurodė, kad 21 valandą pateiks įrodymų, tačiau atėjus tam laikui, buvo užblokuota. Vėliau gavo buto, adresu (duomenys neskelbtini) tikrosios savininkės kontaktus, buvo išsiaiškinta su savininke, kad jokio buto nenuomoja, pati tuo adresu gyvena. Taip pat 2024 m. rugpjūčio 9 d. jos draugas taip pat bandė pagal tą patį skelbimą iš minėto asmens išnuomoti minėtą butą, minėtas asmuo jau buvo nurodęs Didžiosios Britanijos banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), nurodė taip pat A. D. vardą. Iki šios dienos jai niekas 200 eurų negrąžino, buvo apgauta, patyrė 200 eurų žalą.

2024 m. rugpjūčio 26 d. G. P., AB „Revolut bank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas G. P., AB „Revolut bank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d.. Apžiūrėjus sąskaitos išrašą matoma, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. iš G. P. banko sąskaitos buvo atliktas 200 Eur pavedimas į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso A. D..

2024 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime Nr. EK/10382/079/LT/24 nurodyta, kad vokiška banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidaryta 2024 m. sausio 19 d., banke „N26 Bank“, A. D., gimusio (duomenys neskelbtini) m., vardu. Sąskaitos atidarymo metu nurodytas šio asmens adresas yra (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 21 d. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo uždaryta.

2024 m. spalio 8 d. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime Nr. Nr. EK/10382/079/LT/24 nurodyta, kad A. D., gimęs (duomenys neskelbtini) m., yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Jis buvo teistas už vagystę ir vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

2025 m. gegužės 6 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kur nurodyta, kad patalpa/butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso M. M. ir N. M.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. D. savo naudai apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau negu 2024 m. rugpjūčio 7 d., socialinio tinklo „Facebook“ grupėje ,,Nuoma prie jūros Lietuvoje ir Latvijoje“ patalpinęs skelbimą apie tariamai nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad pažado neišpildys, kadangi minėto buto neketino nuomoti, nukentėjusiajai G. P. patikėjus nuomos realumu, ir pastarajai už tariamą buto nuomą 2024 m. rugpjūčio 7 d. pervedus 200 eurų sumą į minėtame skelbime nurodytą A. D. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po to jis nukentėjusiąją G. P. socialiniame tinkle užblokavo ir buto nuomos paslaugos jai nesuteikė, pinigų jai negrąžino, ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimus, nukentėjusiajai G. P. priklausančius 200 eurų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (nukentėjusiosios pareiškimas ir apklausos protokolas, nukentėjusiosios banko sąskaitos apžiūros protokolas, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešimas, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas), bei kita bylos rašytinė medžiaga. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas inkriminuotą veiksmą, suprato, kad apgaule įgija svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

A. D. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusioji G. P. buvo informuota apie prokuroro sprendimą baigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Sprendimo neskundė, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

BK 182 straipsnio 4 dalis numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmes.

A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas A. D. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis prisipažino ir gailisi, konstatuota viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia, jog A. D. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą, yra teistas už analogiškas veikas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam A. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 39 parų arešto bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje G. P. pareiškė 200 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir 2025 m. rugsėjo 8 d. raštu įsipareigojo žalą atlyginti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. skirti galutinę 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. D. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

G. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. D. priteisti G. P. naudai 200 eurų (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti ir įpareigoti A. D. iki 2025 m. gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiajai G. P. padarytą šią turtinę žalą.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., telefonas +370 346 56442 atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.