Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2010-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-300-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-10-13
Bylos Nr.
1A-355-300-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Irena Ivanovienė, Zigmas Kavaliauskas
Nuteistasis
T. G.
Nukentėjusysis
L. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-355-300/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1., 1.2.18.2., 1.2.29.3., 2.4.6.4.1., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,gynėjai adv. Lionei Musteikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 dalį - laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 7 (septyni) metai laisvės atėmimo ją atliekant pataisos namuose.

Priteista iš nuteistojo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 2537,00 (du tūkstančiai penki šimtai trisdešimt septyni litai) turtinės žalos atlyginimo ir 20 000,00 (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini).

Tenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys ir priteista iš nuteistojo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 74,94 Lt už nukentėjusios L. Ž. gydymą.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. buvo nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 11 d., apie 03.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, miegamajame kambaryje, L. Ž. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: tempė nukentėjusiąją L. Ž. suėmęs už rankų, stūmė iš už nugaros, sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį plaštaka per veidą stumiant į lovą, ją nurengė, praskėtė nukentėjusiosios kojas, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, dešinės šlaunies apatiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje ir viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, po ko per prievartą įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, taip prieš nukentėjusiosios L. Ž. valią su ja lytiškai santykiavo.

Be to, jis nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje, 2009 m. gruodžio 11 d., apie 04.00 val., po to, kai išžagino L. Ž., panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagrobė svetimą turtą: suėmęs rankomis už nukentėjusios kaklo, ją smaugė, padarydamas odos nubrozdinimus kakle, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, paguldęs nukentėjusiąją ant lovos, chalato diržu surišo už nugaros rankas, padarydamas kraujosruvas dešinėje rankoje, elektrinių žnyplių laidu surišo kojas, chalatu užrišo burną, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai L. Ž. priešintis, reikalavo iš nukentėjusiosios pinigų ir iš gyvenamųjų patalpų pagrobė svetimą L. Ž. priklausantį, turtą t. y. L. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), banko (duomenys neskelbtini) mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 100 Lt, (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 100 Lt, degalinės (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelę, UAB (duomenys neskelbtini) nuolaidų kortelę, 2 vnt. auksinių žiedų, kurių bendra vertė 900 Lt, auksinę apyrankę 1050 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung" 500 Lt vertės su SIM kortele (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „Samsung" 50 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia" 50 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericson W350I" 100 Lt vertės, mobilaus ryšio telefono „Sony Ericson W350I" pakrovėją 30 Lt vertės, mobilaus ryšio telefono „Samsung" pakrovėją 10 Lt vertės, mobilaus ryšio telefono „Nokia" pakrovėją 10 Lt vertės, fotoaparatą „Canon" 1300 Lt vertės, auksinį pakabuką 250 Lt vertės, raktą nuo šarvuotų durų 27 Lt vertės, raktą nuo šarvuotų durų 25 Lt vertės, raktą nuo pašto dėžutės 15 Lt vertės, padarydamas nukentėjusiajai L. Ž. 4537 litų turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 11 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini) m., L. Ž. nuomojamame gyvenamajame name, plėšimo būdu pagrobdamas L. Ž. turtą neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones - banko (duomenys neskelbtini) „Visa Elektron" mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančias L. Ž., jas laikė prie savęs.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 11 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini) m., L. Ž. nuomojamame gyvenamajame name, plėšimo būdu grobdamas L. Ž. turtą nukentėjusios vardu 2008-05-06 išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė prie savęs ir gabeno į (duomenys neskelbtini) m., kur apie 11.00 val. L. Ž. vairuotojo pažymėjimą pasiūlė įsigyti ten gyvenančiam V. T., tokiu būdu vairuotojo pažymėjimą perduodamas V. T., jį realizavo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo išnagrinėti bylos medžiagą ir jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. bei sušvelninti bausmę.

Nurodo, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 str. 1 d. nepadarė, kadangi, pasak apelianto, lytiniai santykiai buvo abipusiu sutarimu. Taip pat nurodo, kad į televiziją nusiuntė SMS pranešimą su tekstu:“ vaikinas laukia moters pasimylėti...“, o į šį skelbimą jam atsakė nukentėjusioji, kuri jį pasikvietė į savo namus. Taipogi nurodo, kad pas nukentėjusiąją atvyko blaivus ir atsivežė butelį brendžio, kurį begeriant jis pasiūlė nukentėjusiajai pasimylėti, o ji, pasak nuteistojo, sutiko ir nusivedė jį į savo kambarį, kur abu nusirengė ir kur be jokios prievartos įvyko lytinis aktas, po ko, nukentėjusioji nuėjo praustis. Nurodo, kad po pirmo lytinio akto grįžo į virtuvę ir pabaigė gerti brendį, tada dar kartą pasimylėjo. Po to atsigėrė arbatos, parūkė ir atsigulė į lovą, tada nuteistasis supyko, kad ji užmigo, po ko, jis, kol nukentėjusioji miegojo, numovė jai auksinius dirbinius, iš kito kambario paėmė telefonus, pakrovėjus, fotoaparatą, vairuotojo pažymėjimą, tada apsirengė ir išėjo iš jos. Teigia, kad banko kortelių neėmė bei nurodo, kad nukentėjusioji jį apkalba tiek dėl kortelių, tiek dėl prievartavimo ir smurto panaudojimo. Nurodo, kad jis neplėšė nuo jos rūbų, kadangi ant rūbų nėra jokių įplišimų. Taipogi nurodo, kad nukentėjusioji nepateikė suplėšytų pėdkelnių bei teigia, kad tiek ant viršutinių, tiek ant apatinių rūbų, ekspertizė nieko neaptiko, taigi teigia, kad jei jis būtų vartojęs prievartą ir nuplėšęs nukentėjusiosios rūbus, būtų išlikę pažeidimai. Taip pat nurodo, kad jeigu jie būtų santykiavę prieš nukentėjusiosios valią, tai ji eidama praustis po lytinio akto būtų galėjusi šauktis pagalbą, kadangi, pasak apelianto, ji buvo pasiėmusi telefoną. Taipogi nurodo, kad nukentėjusioji galėjo šauktis pagalbos, nes už sienos gyvena V. K., tačiau nukentėjusioji, pasak nuteistojo, to nedarė, nes, apelianto nuomone, tam nebuvo pagrindo. Nurodo, kad pirminiuose parodymuose nukentėjusioji sakė, kad net nebandė šauktis pagalbos, o teisme jau teigė, kad šaukėsi pagalbos. Taip pat nurodo, kad V. K. girdėjo kaip spintos durys darinėjasi, tačiau, pasak apelianto, negirdėjo kaip nukentėjusioji šaukėsi pagalbos. Teigia, jog liudytojos teigimu, nukentėjusiosios burna buvo užrišta rankšluosčiu, o pati nukentėjusioji teigia, kad chalatu. Nurodo, kad pirminės pagalbos daktarų nėra nurodyta, kad prieš nukentėjusiąją būtų buvęs pavartotas smurtas ar būtų kažkokie nubrozdinimai, o specialisto išvada padaryta tik po 3 dienų ir joje nurodyta, kad sužalojimai galėjo gautis nurodytu laiku, dėl ko jis su specialisto išvada nesutinka. Nurodo, jog sužalojimai galėjo būti padaryti dar iki jam su ja susitinkant, nes įvykio dieną, pasak nuteistojo, nukentėjusioji jau buvo gėrusi alkoholio. Be kita ko apeliantas nurodo, kad viso tyrimo metu tyrėjai buvo nukentėjusiosios pusėje, jog byla sufabrikuota. Taip pat nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė, kadangi jau pirminėje apklausoje jis prisipažino, kad paėmė nukentėjusiosios daiktus.

Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nuosprendis dalyje dėl T. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 punktas).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo T. G. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nuosprendis dalyje dėl T. G. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi kolegija daro išvadą, jog baudžiamojoje byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių T. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.

Dėl T. G. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalis nustato, kad išžaginimas - tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Skiriamasis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais - pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais - verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d., įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas T. G. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2009 m. gruodžio 10 d. vakare, televizijoje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą su tekstu „Ieškau moters", nurodė savo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji jam paskambino. Ji pati pasiūlė pas ją atvažiuoti, nes sakė, kad paskambino sūnui ir jis sakė, kad negrįš. Pas nukentėjusiąją namuose abu gėrė brendį. Kadangi skelbimą buvo įdėjęs dėl pasimylėjimo, tai išgėrę pusę butelio nuėjo pasimylėti. Pirmą kartą pasimylėti jis pasiūlė užuolankomis. Pasakė, kad jie tuo tikslu ir susitiko. Nukentėjusi nieko neatsakė. Ji nusivedė į savo kambarį, pravesdama pro kitus kambarius. Paklojo lovą, apvilko pagalvę. Jie abu nusirenginėjo. Santykiavo abipusiu sutikimu. Po santykiavimo ji ėjo praustis, apsivilko chalatą. Nukentėjusioji išėjo iš vonios, virtuvėje rūkė, gėrė brendį. Virtuvėje degė žvakė. Iki antro lytinio akto pabaigė gerti brendį. Abu nusiprausė duše, baigė gerti butelį tada vėl pasimylėjo. Po to vėl nusiprausė ir gėrė arbatą. Atsigėrę arbatos, nuėjo atsigulti. Kadangi nukentėjusioji užmigo, jį suėmė pyktis, todėl jis paėmė kai kuriuos jos daiktus. Nukentėjusi jam pati buvo sakiusi, kad yra truputį išgėrusi, o jis atvyko visiškai blaivas (3 t., b. l. 36-38).

Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji L. Ž. parodė, kad 2009 m. gruodžio 10 d. vakare parašė žinutę į skelbime nurodytą telefono numerį, su kaltinamuoju taip pat kalbėjo telefonu. Ji kaltinamąjį pasikvietė pas save į namus. Kaltinamasis atvyko apie 23.30 val., su juo virtuvėje gėrė brendį. Atvykus kaltinamajam, ji skambino sūnui, jis iš pokalbio suprato, kad sūnus negrįš. Kaltinamasis jai nepatiko, kadangi iš jo kalbų susidarė nuomonę, kad jis dažnai rašo moterims ir važiuoja pas jas. Nugėrus pusę butelio, kaltinamasis pradėjo atvirai siūlyti eiti pasimylėti. Ji pajuto pavojų, tačiau bandė iš situacijos išsisukti, bandydama jį kalbinti, kad nebūtina lytinius santykius turėti iš karto. Tačiau kaltinamasis ją suėmė už rankų, tempė ir stūmė per kambarius, nuplėšė drabužius. Iš pradžių kaltinamasis ją traukė už rankų į save, po to stūmė iš nugaros. Drabužiai nebuvo sudraskyti, pėdkelnių nepateikė policijai, jas išmetė lauk, nes buvo suplėšytos. Prieš parversdamas ant lovos, sudavė ranka į veidą, kadangi ji šaukė, kad paliktų ją ramybėje. Suprato, kad kitaip nebus, susitaikė su ta mintimi, tikėdamasi, kad jis po lytinio akto išeis. Lytinis aktas buvo atliktas iki galo ir buvo tik vienas. Po lytinio akto ji nuėjo į dušą, kai iš jo išėjo, kambaryje sutikusi kaltinamąjį liepė jam išeiti. Tada jis griebė už kaklo ir smaugdamas klausė, kur pinigai (3 t., b. l. 38-42).

Taigi, analizuojant surinktus byloje įrodymus, objektyviai nustatyta tik tai, kad nagrinėjamo įvykio metu nuteistasis T. G. ir nukentėjusioji L. Ž., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, miegamajame kambaryje lytiškai santykiavo. Nuteistasis T. G. tai, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo prievartiniai lytiniai santykiai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme ir nagrinėjant ją, kategoriškai neigia. Gi, nukentėjusioji L. Ž. tvirtina priešingai. Tačiau, analizuojant pastarosios parodymus, stebimas nenuoseklumas, nurodant vis kitas, tame tarpe ir naujas nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad byloje nėra neginčijamų duomenų, kad lytinis aktas vyko prieš nukentėjusiosios valią, kartu pažymėtina ir tai, kad visos byloje esančios abejonės yra vertinamos nuteistojo naudai.

Protokole – pareiškime nukentėjusiojo L. Ž. parodė, kad išgėrus apie pusę butelio brendžio T. G. pradėjo sakyti, kad eitų į kitą kambarį, duodamas suprasti, kad eitų pasimylėti. Ji atsisakė, tada nuteistasis ją nusitempė į kambarį ir nustūmė į lovą, tada nuplėšė ant jos buvusius rūbus ir pradėjo santykiauti prieš jos valią. Po akto ji nuėjo į dušą nusiprausti, T. G. liko gulėti lovoje, jai grįžus T. G. puolė ją smaugti (1 t., b. l. 1-2).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. Ž. parodė, kad nugėrus apie pusę butelio, T. G. pasiūlė eiti į kitą kambarį, į lovą, ji atsakė, kad nori susipažinti, pasikalbėti, po to nuteistasis ją pradėjo kelti, vesti į gretimą kambarį, tempė suėmęs už rankų, stūmė už nugaros, ji jam pasakė, kad neis su juo į lovą, o jis vis tiek ją nustūmė į miegamąjį kambarį, kur jo pastumta nukentėjusioji nukrito į lovą. Per keletą kartų vis bandė stotis, o nuteistasis ją vis nustumdavo, o kai jis ją stumtelėjo trečią kartą, tai jis sudavė smūgį dešine ranka kita plaštakos puse. Pataikė jai į lūpas, smūgis buvo ganėtinai stiprus, kadangi jai sutrenkė viršutinius dantis. Tada jai gulint lovoje nuteistasis nuplėšė nuo jos rūbus, praskėtė kojas ir atliko lytinį aktą. Nešaukė, nes bijojo. Kai T. G. baigė lytinį aktą ji pašoko iš lovos ir pasiėmė chalatą ir nuteistajam pareikalavus duoti ką nors apsišluostyti, ji jam davė rankšluostuką, kuriuo jis apsivalė. Tuo tarpu ji nuėjo į vonios kambarį ir nusiprausė (1 t., b. l. 41-43, 60-61).

Iš paminėto matyti, kad nukentėjusioji L. Ž. protokole – pareiškime parodė, kad T. G. nusitempė ją į kambarį ir nustūmė į lovą, tada nuplėšė ant jos buvusius rūbus ir pradėjo santykiauti prieš jos valią, tačiau ji neparodė, kaip išreiškė savo nenorą mylėtis bei nenurodė jokių aktyvių veiksmų, kuriais ji būtų priešinusi nuteistajam. Be to, nukentėjusioji neparodė ir to, jog prieš ją būtų vartojamas smurtas, kad jai būtų sudavęs nuteistasis. Tuo tarpu apklausos metu nukentėjusioji jau parodė, kad nuteistasis ją nustūmė į miegamąjį ir nustūmė į lovą, o jai bandant keltis T. G. sudavė jai smūgį dešine ranka kita plaštakos puse, pataikė jai į lūpas, smūgis buvo ganėtinai stiprus, kadangi jai sutrenkė viršutinius dantis. Tačiau tokie nukentėjusiosios L. Ž. parodymai prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios turinio matyti, kad ant nukentėjusiosios viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse ir dantenose kraujosruvų nėra (1. t., b.1. 89). Taipogi paminėtina ir tai, kad apylinkės teismo metu nukentėjusioji parodė, jog – „šaukti nenorėjau, nes tikėjausi, kad viskas išsispręs geruoju“ bei tai, kad – „paėmė už rankų, geruoju tempė, stūmė per kambarius“ (3 t., b. l. 40), kas vėlgi rodo nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą ir dalinę kaitą nuteistojo atliktų veiksmų apimtyje. Taip pat aukštesnės instancijos teismo nuomone, tai, kad lytinis aktas vyko prieš nukentėjusiosios valią paneigia visa to vakaro įvykių seka, o būtent: nukentėjusioji būdama viena namuose atsakė į nuteistojo žinutę su tiesioginiu apelianto pasiūlymu pasimylėti, ką patvirtina byloje esanti 2010-02-02 UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) SMS daugiatarifio apmokestinimo paslaugų sistemoje buvo siųstos SMS žinutės iš mobilaus ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini)– KTV (duomenys neskelbtini)vaikinas laukia moters pasimylėti aistringai tik rimtu sms laukiu, galima parama tik i si nr rašyti (duomenys neskelbtini) 2009-12-10 22:45“; (duomenys neskelbtini) KTV vaikinas ieško moters uz parama, amžius nesvarbu, laukiu rimtu, (duomenys neskelbtini), ar bus kuri neatsisakys, nenuvils manęs (duomenys neskelbtini) 2009-12-10 22:32“. (2 t., b. 1. 2). Po to, nukentėjusioji pabendrauja su nuteistuoju telefonu ir pasikviečią jį į savo namus. Nuteistajam jau esant pas ją namuose, paskambina sūnui ir įsitikina ir jis negrįš nakvoti į namus. Po to nukentėjusioji kartu su apeliantu vartoja alkoholinius gėrimus. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusios versiją, kad su ja buvo santykiaujama prieš jos valią paneigia ir tai, kad nukentėjusiosios rūbai nebuvo suplėšyti ar sudraskyti nors, pasak nukentėjusiosios, T. G. rūbus nuo jos nuplėšė, o kojinės, kurios nukentėjusiosios teigimu buvo suplėšytos, ji išmetė. Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų nuteistojo versiją, kad santykiaujama buvo abipusiu sutarimu, kadangi nuteistasis T. G. nuo pat pirmos apklausos iki bylą nagrinėjant teisme savo kaltę neigė. Taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nustatyta, jog po lytinio akto nukentėjusioji ėjo praustis į dušą, iš ko seka, kad nukentėjusioji turėjo galimybę pabėgti, tačiau to nedarė, o tiesiog nusiprausė ir grįžo atgal į kambarį pas nuteistąjį, t. y. nukentėjusioji net nesistengė pabėgti ar šauktis pagalbos, t. y. ji šiais savo tolimesniais veiksmais po lytinio akto neparodė, kad lytinis aktas buvo atliktas prieš jos valią.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų bei tendencingai juos vertino.

Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad T. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., todėl nuteistojo T. G. apeliacinis skundas tenkintinas ir nuosprendis šioje dalyje naikintinas.

Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog kol nukentėjusioji miegojo, numovė jai auksinius dirbinius, iš kito kambario paėmė telefonus, pakrovėjus, fotoaparatą, vairuotojo pažymėjimą, tada apsirengė ir išėjo iš jos, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tokią nuteistojo versiją paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o būtent nukentėjusiosios L. Ž., liudytojos V. K. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, specialisto išvada. Kaip matyti iš bylos duomenų liudytoja V. K. parodė, kad pabudo apie 6 val. ir išgirdo šaukiant – „atriškit, padėkit“, įėjusi pas kaimynę (L. Ž.) pamatė, kad nukentėjusioji stovi nuoga užrišta burna ir surištomis rankomis bei kojomis (3 t., b. l. 42-43). Minėtos aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad T. G. pradėjo ją smaugti ir reikalauti pinigų, chalatu užrišo burną, chalato diržu rankas, kojas. Po to nuteistasis ją tąsė už plaukų po namus ir reikalavo pasakyti, kur pinigai. Tada nuo nukentėjusiosios rankų numovė auksinius žiedus, grandinėlę nuo rankos ir susirinkęs įvairius daiktus pasišalino iš nukentėjusiosios namų. Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad L. Ž. odos nubrozdinimai kakle padaryti kietais bukabriauniais daiktais, poodinė kraujosruva dešinėje rankoje padaryta kieto buko daikto, turinčio ribotą plokščią paviršiaus plotą, ir, kad minėti sužalojimai galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku (1 t., b. l. 89). Taigi minėtos aplinkybės visiškai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis T. G. panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis – surišęs ją, pagrobė nukentėjusiosios L. Ž. turtą.

Taip pat nepagrįstas apelianto skunde nurodytas teiginys, kad jis banko kortelių neėmė bei tai, jog nukentėjusioji jį apkalba. Iš bylos medžiagos, iš nukentėjusiosios L. Ž. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 1-2, 41-43, 82), tiek bylos nagrinėjimo teisme metu (3 t., b. l. 39) matyti, kad nukentėjusioji aiškiai ir nuosekliai aiškina, kad banko kortelės iki T. G. atėjimo buvo jos piniginėje ir puspalčio kišenėje, o po T. G. išėjimo jų nebebuvo, kitų asmenų, išskyrus nuteistąjį, pas ją nebuvo. Be to, liudytojas V. T. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu parodė, kad T. G. turėjo su savimi banko kortelių, vairuotojo pažymėjimą Ž. vardu (3 t., b. l. 65). Minėti duomenys paneigia nuteistojo kaltės neigimą, kadangi netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi joki pagrindo, nes jie siejasi su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – su liudytojo V. T. parodymais.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog liudytojos teigimu, nukentėjusiosios burna buvo užrišta rankšluosčiu, o pati nukentėjusioji teigia, kad chalatu, nepaneigia, kad nukentėjusios atžvilgiu buvo vartojamas smurtas ir, kad jos burna buvo užrišta. O ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios burna buvo užrišta rankšluosčiu ar chalatu nėra esminė sprendžiant apie nuteistojo atliktus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu.

Šalies argumentai

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad pirminės pagalbos daktarų nėra nurodyta, kad prieš nukentėjusiąją būtų buvęs pavartotas smurtas ar būtų kažkokie nubrozdinimai, o specialisto išvada padaryta tik po 3 dienų ir joje nurodyta, kad sužalojimai galėjo gautis nurodytu laiku, dėl ko jis su specialisto išvada nesutinka bei tai, kad sužalojimai galėjo būti padaryti dar iki jam su ja susitinkant, nes įvykio dieną, pasak nuteistojo, nukentėjusioji jau buvo gėrusi alkoholio, atmestini. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad nors specialisto išvadoje ir nurodyta, kad sužalojimai galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, t. y. specialistas padarė ne kategorišką, o tikėtiną išvadą, tačiau pažymėtina tai, kad teismas vertindamas byloje esančius įrodymus nesirėmė vien tikėtina išvada, tačiau vertino visus bylos duomenis visumoje. Pažymėtina ir tai, kad minėta specialisto išvada atitinka nukentėjusiosios L. Ž. parodymus ir taip susieja viską į vieną bendrą grandinę, aplinkybių visetą ir papildo vienas kitą.

Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad viso tyrimo metu tyrėjai buvo nukentėjusiosios pusėje, jog byla sufabrikuota – deklaratyvus teiginys, kurio nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga.

Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.

Šalies argumentai

Nors nuteistasis T. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad T. G. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės – už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymą laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams – savo dydžiu yra tik nežymiai didesnė negu Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., padarymą laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams – savo dydžiu yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmės vidurkiai (šių bausmių vidurkiai – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), dėl ko jos nėra aiškiai per griežtos.

Paskirdamas nuteistajam T. G. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – trys tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, apelianto asmenybę, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant T. G. asmenybę – teistas 3 kartus, teistumas neišnykęs, padarė 3 tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos rūšies bausmės, nei terminuoto laisvės atėmimo už nusikalstamas veikas paskyrimas, nepakeis T. G. nusikalstamų polinkių. Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta T. G. už padarytus nusikaltimus tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgusi į visas minėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes, todėl švelninti jas nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nuosprendį dalyje dėl T. G. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

T. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Irena IvanovienėZigmas Kavaliauskas