- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-19
- Bylos Nr.
- e2-3213-1102/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34263-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- L. M., R. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovui R. S. dėl tėvystės nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovams L. M. ir R. S., prašydama pripažinti, kad atsakovas jos sutuoktinis L. M. nėra jos vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vaikas), tėvas ir panaikinti vaiko gimimo įraše esančius duomenis apie tai, kad vaiko tėvas yra L. M.; nustatyti vaiko tėvystę bei pripažinti vaiko biologiniu tėvu atsakovą R. S.; suteikti vaikui jo biologinio tėvo pavardę „S.“. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu L. M. santuokoje gyveno nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d., tačiau palaipsniui išryškėjus nesutarimams šalys nebegalėjo gyventi kartu, todėl ji paliko šeimos būstą ir kartu su poros sūnumi išsikėlė gyventi kitur. Nuo 2019 m. kovo 21 d. su atsakovu L. M. negyvena kaip šeima, nebeveda bendro ūkio, tarp jų nėra intymių santykių, tačiau santuoka nėra nutraukta, nes sutuoktiniai negali sutarti dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Nurodė, kad gyvenant atskirai ieškovė sutiko artimą žmogų R. S., su kuriuo de fakto tapo šeima, kartu rūpinasi buitimi, gyvena kaip sutuoktiniai. Nenuraukus santuokos jai (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. L. M. negali būti vaiko tėvu, kadangi su juo nebegyveno ir neturėjo intymių santykių, ieškovė gyvena su R. S., kuris rūpinasi ieškove ir biologiniu sūnumi, yra atidus ir mylintis tėvas, tarp jo ir vaiko nuo pat gimimo formuojasi socialinis ir emocinis ryšys. Vaiko tėvu įregistruotas ieškovės sutuoktinis, todėl šie duomenys turi būti panaikinti. Ieškovės duomenimis, atsakovai sutinka, kad vaikas būtų registruotas kaip biologinio tėvo vaikas, tačiau bendru pareiškimu šalys to negali padaryti dėl galiojančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.141 straipsnio 2 punkto nuostatų.
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka visa apimtimi bei prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuo 2019 m. birželio mėn. gyvena su ieškove kaip šeima, kartu gyveno ieškovei laukiantis, dalyvavo gimdyme, nuo pat pirmos dienos rūpinasi gimusiu sūnumi. Jo žiniomis, ieškovė su buvusiu sutuoktiniu jokių santykių nepalaiko, išskyrus santuokos nutraukimo klausimų sprendimą. Pažymėjo, kad yra pasirengęs rūpintis vaiku, suteikti jam pavardę (2021 m. sausio 15 d. DOK-10175). Teikė papildomus dokumentus (2021 m. vasario 19 d. DOK-34162).
Atsakovas L. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog iš esmės sutinka su ieškinio reikalavimais. Tačiau nesutinka su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, susijusiomis su jų nepilnamečiu vaiku O. M.. Nurodė, kad nuo 2018 metų vidurio sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nes ieškovė pradėjo gyventi atskirai, savo gyvenimą planavo be sutuoktinio ir sūnaus, dažnai išvykdavo iš gyvenamosios vietos kelioms paroms, pradėjo keliauti be šeimos ir atskirai atostogauti užsienyje. 2018 m. pabaigoje sutuoktinė išsikraustė iš šeimos namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame L. M. liko gyventi su sūnumi O. M.. Teigė, kad ieškovė šio sūnaus auklėjime dalyvavo epizodiškai ir tik kartais iš namų pasiimdavo sūnų su savimi. Pažymėjo, jog santuoka su ieškove yra pasibaigusi ir praktiškai iširusi, abu sutuoktiniai siekia juridiškai įforminti santuokos nutraukimą, tačiau iki šiol nėra išsprendę šalių sūnaus auklėjimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo klausimų. Ieškovė jam pranešė apie savo nėštumą ir vaiko gimimą. Pažymėjo, kad negali būti naujagimio tėvu, nes su ieškove nuo 2018 metų gruodžio mėnesio negyvena kartu. Sutinka, kad vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys yra neatitinkantys tikrovės. Patvirtino, kad atsakovas sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo (2021 m. sausio 28 d. DOK-19451).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą „Dėl nepilnamečio A. M.“, 2021 m. sausio 18 d. aktus Nr. 1TSD-229, Nr. 1TSD-236, Nr. 1TSD-230. Dokumentuose nurodė, kad su šalimis buvo bendrauta telefonu. Ieškovė Tarnybos atstovui nurodė, kad jos ir L. M. santuoka nėra nutraukta, tačiau jie gyvena skyriumi ir bendro ūkio nebeveda; ji su vaikais A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su vaiko A. M. biologiniu tėvu R. S. 5 kambarių, apie 260 kv. m įrengtame name prie miško. Moters teigimu, būstas nuosavybės teise priklauso atsakovui R. S.. Atsakovas R. S. Tarnybos atstovei nurodė, jog yra nepilnamečio A. M. biologinis tėvas, su ieškove kartu gyvena, veda bendrą ūkį nuo 2019 metų pradžios, patvirtino, jog dalyvavo vaiko gimdyme, berniuką prižiūri, išlaiko, juo rūpinasi. Atsakovas L. M. Tarnybos atstovui nurodė, jog su ieškove santuokos nėra nutraukęs, tačiau gyvena atskirai, bendro ūkio neveda nuo 2018 metų pabaigos. Pažymėjo, jog nepilnametis A. M. nėra jo biologinis sūnus ir su ieškove jis turi tik vieną bendrą vaiką O. M.. Tarnybos išvadoje pažymėta, kad ši šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų Tarnybai nėra žinoma. Daroma išvada, kad I. M. ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo bei tėvystės nustatymo yra pareikštas nepilnamečio interesais, siekiant užtikrinti jo teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Nustačius, kad nepilnamečio biologinis tėvas yra atsakovas R. S., Tarnybos vertinimu, reikalavimas dėl pavardės „S.“ suteikimo vaikui neprieštarauja vaiko interesams, kadangi vaikas dar yra kūdikis ir negali savęs identifikuoti kaip „M.“ (2021 m. sausio 19 d. DOK-11556).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Atsakovams pripažinus ieškinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Teismas šiame sprendime nepasisako dėl aplinkybių, kurios tiesiogiai nėra susijusios su tėvystės nuginčijimo, nustatymo, vaiko pavardės pakeitimo klausimais.
Iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus A. M., kurio tėvu yra įregistruotas atsakovės sutuoktinis – atsakovas L. M. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) padarytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad ieškovė I. M. (pavardė iki santuokos – B.) ir atsakovas L. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Liškiavos RKB bei (duomenys neskelbtini) įregistravo Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių patvirtinimu, ieškovės ir atsakovo L. M. santuoka nenutraukta.
CK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.
Remdamasis šalių rašytiniais parodymais teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra įrodyta, kad ieškovė su atsakovui sutuoktiniu L. M. negyveno kartu ir neturėjo artimų santykių daugiau kaip 1,5 metų iki gimstant vaikui A. M., taigi L. M. negali būti biologiniu vaiko tėvu. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp ieškovės ir atsakovų nėra. L. M. aiškiai išreiškė sutikimą, kad būtų nuginčyta jo tėvystė vaiko A. M. atžvilgiu, patvirtino, kad neaugina vaiko, taigi nėra susiformavusi ir socialinė tėvystė. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms vertintina, kad nėra DNR ekspertizės atlikimo būtinybės. Spręstina, kad L. M. tėvystė nuginčytina ir šis nuginčijimas – atsižvelgiant į tai, kad sprendimu yra ir nustatoma vaiko tėvystė – nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.).
Atsakovo R. S. pateikti rašytiniai paaiškinimai ir kiti dokumentai, t. y. nuotraukos, liudijančios jo artimą santykį su gimusius vaiku, patvirtina, kad tarp atsakovo ir nepilnamečio A. M. formuojasi socialinė tėvystė. Šalių parodymais, atsakovas R. S. yra vienintelis tikėtinas vaiko biologinis tėvas. R. S. patvirtino savo ketinimą prisiimti tėvystės santykiu sukuriamas teises ir pareigas. Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.
Pažymėtina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo R. S. tėvystę nepilnamečio A. M. (po šio sprendimo įsiteisėjimo – A. S.) atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.
CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. CPK 376 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę šeimos bylose, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinant jų daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimant sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Ieškovė prašė suteikti nepilnamečiam vaikui atsakovo pavardę „S.“, atsakovas R. S. sutinka su šiuo reikalavimu, atsakovas L. M. tam neprieštaravo. Teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių prašymus, neprieštaravimus, į Tarnybos išvadą, kad kūdikio pavardės keitimas nepažeis vaiko interesų, ieškovės prašymą dėl pavardės vaikui suteikimo tenkina.
Vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais spręstina, kad sprendimas nukreiptinas vykdyti skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kreipdamasis į teismą su ieškiniu sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį už reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Duomenų apie kitas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose neprašė priteisti iš atsakovų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl atsižvelgiant į ieškovės išdėstytus reikalavimus bei atsakovų procesinį elgesį (atsakovai pateikė atsiliepimus, nevilkino bylos nagrinėjimo), teismas nepriteisia iš atsakovų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio sumos).
Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, su vėlesniais pakeitimais, nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), nurodyta suma iš šalių nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Nustatyti, kad atsakovas R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.
Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Pakeisti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant jam tėvo pavardę „S.“.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją vaiko gimimą įregistravusiam Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.