- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-05-31
- Bylos Nr.
- e1-934-903/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16155-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- E. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus, veikdamas Kauno apylinkės teismo vardu (vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 4 dalimi), išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Kėdainiai) prokurorės Ingos Balkūnės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, teistas: 1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022-04-05 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022-08-03 nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022-08-26 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine su ankstesniu 2022-04-05 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2022-08-03 nutartimi pakeista arešto bausme subendrinta 90 parų arešto bausme; 3) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022-08-30 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022-10-11 nutartimi, subendrinus Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022-08-26 ir 2022-08-30 nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2023-01-23 paleistas lygtinai, neatlikęs 1 mėnesio 5 dienų bausmės, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024-04-29, apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ramentu du kartus sudavė savo šeimos narei – sugyventinei K. Ž. į galvą, du kartus į nugarą, du kartus į dešinę ranką ir du kartus į dešinę koją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. R. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, parodė, kad K. Ž. yra jo sugyventinė, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 10 metų. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso sugyventinei, jame gyvena tik dviese, bendrų vaikų neturi. 2024-04-29 nuo pačio ryto kartu su K. Ž. vartojo alkoholį, gėrė alų, kiek jo išgėrė, neatsimena. Vakare, tikslaus laiko negali pasakyti, gali būti kaip nurodyta įtarime, jis paprašė K. 2 Eur, kadangi norėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas savo brolį. K. Ž. užpyko, kad jis nori išeiti ir ją palikti vieną ir pradėjo spjaudytis. Jis dėl tokio sugyventinės elgesio supyko, nesusivaldė, paėmė K. Ž. ramentą ir kelis kartus jai sudavė, kiek kartų ir kur pataikė, nežino, gali būti kaip nurodyta įtarime. Po kurio laiko į butą įėjo policijos pareigūnai, kadangi K. Ž. išsiuntė pranešimą policijai, kad ją sumušė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. R. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Iš nukentėjusiosios K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad E. R. yra jos sugyventinis, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 4 metus, bendrų vaikų neturi, abu gyvena jai priklausančiame bute. E. R. yra ir anksčiau prieš ją smurtavęs, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jis atsiprašydavo ir jie susitaikydavo. 2024-04-29 nuo pačio ryto kartu su E. R. vartojo alkoholį, išgėrė tris butelius 1 litro talpos alaus, kuris buvo 6 procentų stiprumo. Apie 16.00 val. su E. R. nusipirko dar 4 butelius 1 litro talpos alaus, kurį toliau gėrė namuose. Vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, gali būti apie 20.00 val., pabaigus gerti savo turėtą alų, E. R. paprašė jos 2 Eur, kadangi dar norėjo nusipirkti alaus. Ji pinigų nedavė, todėl jis pradėjo ant žemės mėtyti įvairius daiktus. Ji prašė nusiraminti, tačiau sugyventinis į jos prašymus nereagavo. Sugyventinis pagriebė ramentą, kuris gulėjo ant kitos lovos, ir pradėjo juo ją mušti, kiek smūgių buvo suduota, neskaičiavo, tačiau jai suduota ne mačiau šešis kartus į įvairias kūno vietas, tai yra į galvą, į nugarą, į dešinę ranką, į dešinę koją, kuri yra operuota, į krūtinę. Kai sugyventinis ją mušė, ji jautė fizinį skausmą. Ji išsiuntė numeriu 112 pranešimą, kad ją muša, taip pat parašė adresą. Numeriu 112 neskambino, nes nenorėjo, kad sugyventinis išgirstų. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir sugyventinį išvarė iš buto. Teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta, civilinio ieškinio neteiks. Savo sugyventiniui atleido, jam jokių pretenzijų neturi. Pas teismo medicinos ekspertą nevyks.
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fiksuotų įvykių matyti, kad 2024-04-30 patikrinus Policijos registruojamų įvykių registre duomenis nuo 2019-01-01 iki 2024-04-30, (duomenys neskelbtini), yra fiksuoti 9 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, iš kurių pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai. 2024-04-29 20.16 val. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo gautas SMS pranešimas „Prašau iškviest policija į (duomenys neskelbtini). Mane sumušė“. Dėl minėto įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16155-24.
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-04-29, apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas tarp neblaivių sugyventinių K. Ž. ir E. R.. Konflikto metu E. R. ramentu sudavė savo sugyventinei du kartus per galvą, du kartus per nugarą, du kartus per dešinės rankos dilbį ir du kartus į dešinės kojos blauzdą. Taip K. Ž. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad K. Ž. galvos srityje, pakaušyje, matomas patinimas, ant dešinės rankos įdrėskimas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei foto lentelės matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas ramentas.
Iš tarnybinio pranešimo dėl atlikto darbo matyti, kad 2024-04-29 Kauno AVPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. K. Ž. apžiūrėjo GMP darbuotojai, po apžiūros palikta gydytis namuose. E. R. apsistojo pas mamą, iš įvykio vietos paimtas ramentas.
Iš specialisto išvados Nr. G900/2024(02) matyti, kad K. Ž. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota.
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso registracijos žurnalo matyti, kad 2024-04-29 20.44 val. E. R. nustatytas 1,71 promilės girtumas.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos veikų padarymui, bei būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis E. R. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę, anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, realiai atlikinėjo net laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, nedirba. Kita vertus, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama viena iš griežčiausių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas, nustatant maksimalų jo dydį, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu.
Vėlgi atsižvelgiant į paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į tai, kad E. R. ne pirmą kartą padaro smurtinę nusikalstamą veiką, todėl jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant vieną programų ciklą per 6 mėnesius.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. R. paskirti galutinę 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant vieną programų ciklą per 6 mėnesius.
E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti E. R., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas). Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Išaiškinti E. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.