Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-6784 nutarta taikyti nuteistajam S. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 1 mėnesio 19 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje buvo nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika. Įkalinimo įstaigoje stebimas teigiamas požiūris į darbą, nuteistasis labai motyvuotas, darbo pobūdžiui nėra išrankus, įkalinimo įstaigoje užsiima darbine veikla. Nuteistasis dalyvauja psichologų bei pozityvaus užimtumo specialistų organizuojamuose renginiuose bei užsiėmimuose. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės metu 14 kartų skatintas. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

S. M. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį - galutinė bausmė 11 metų 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2016 m. rugsėjo 20 d., bausmės pabaiga 2027 m. rugsėjo 20 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam S. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. M. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laiką keturiolika kartų skatintas, turi gyvenamąją vietą, kur apsigyventų lygtinio paleidimo metu, ten vyksta trumpalaikių išvykų metu, dirba, pateikęs pažymą, kad bus įdarbintas galimo lygtinio paleidimo atveju, mokami civiliniai ieškiniai, sukūręs tvirtus, glaudžius, palaikančius abipusius ryšius su darbdavės šeima, su kuria gyveno ir pas kurią dirbo iki sulaikymo bei kuri patvirtino, kad priims pas save gyventi ir dirbti įmonėje, darbdavės šeima lanko nuteistąjį įkalinimo įstaigoje, esant poreikiui nuteistąjį remia ne tik emociškai, bet ir finansiškai. Palaiko romantinius santykius su drauge. Dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose ir užsiėmimuose, pokalbiuose su psichologu, baigė AA/AN užsėmimų programą paremtą 12 žingsnių programa. Atkreiptinas dėmesys, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas namo. Teismo nuomone, S. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, drausmine tvarka baustas 3 kartus (paskutinį kartą 2023 m. rugpjūčio 29d.) ir nors galiojančių nuobaudų neturi, tačiau aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje. Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas), kurių korekcija nėra galima, ir dinaminiai gausūs kriminogeniniai veiksniai (rašymo problemos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį). Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti, tuo labiau, kad nurodyti kriminogeniniai poreikiai buvo ir yra koreguojami bausmės atlikimo metu per įsitraukimą į resocializacijos proceso įgyvendinimą. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors vertinimo metu yra nustatyti: apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (darbas įkalinimo įstaigoje; formaliai patvirtinta gyvenamoji ir darbo vietos po bausmės atlikimo; darbdavių šeimos palaikymas), tačiau šie, apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi tiek gyvenamąją vietą, tiek darbą turėjo, tiek buvo palaikomas darbdavių ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nuteistajam nesutrukdė įvykdyti labai sunkaus nusikaltimo.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną labai sunkų nusikaltimą (nužudė žmogų, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus), kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį). Nusikaltimą nuteistasis atliko vienas, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Nuteistasis teisminių nagrinėjimų metu kaltę pripažino iš dalies. Vertinimo metu savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neneigia, tačiau ją minimalizuoja, dažnai ieško pateisinančių priežasčių. Nuteistasis pripažįsta, jog nusikalstamai veikai įtakos turėjo per didelis tą dieną vartotas alkoholio kiekis bei netinkama draugų kompanija. Visa tai suponuoja nuomonę, kad laisvalaikio praleidimo būdai vartojant alkoholį sukurdavo situacijas palankias nusikalsti. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebimas nuteistojo pastangų laikytis nustatytos tvarkos trūkumas, asmuo nededa pastangų koreguoti savo elgesio struktūruotoje aplinkoje – 2020 m. vasario 25 d. buvo nubaustas už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą, po paskutinės trumpalaikės išvykos į namus įvykusios 2023 m. rugpjūčio 21-24 dienomis, įkalinimo įstaigoje, 2023 m. rugpjūčio 29 d., buvo nubaustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, dėl šio pažeidimo nuteistasis iš lengvosios grupės perkeltas laisvės atėmimo bausmę tęsti paprastosios grupės sąlygomis. Stebimas teisės pažeidėjo orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą neatsižvelgiant į teisės aktus. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis baustas 3 kartus (už nustatytos tvarkos nesilaikymą (2018 m.), už alkoholio vartojimą (2020 m.), už psichotropinių medžiagų vartojimą (2023 m.)). Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas. Pabrėžtina, jog nors nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi padengti priteistus civilinius ieškinius, kuris yra dengiamas, nuteistojo atstovo advokato pateiktuose įkalinimo įstaigai dokumentuose nurodoma, kad iš 30125,00 Eur iš nuteistajam priteisto žalos atlyginimo, šiuo metu (2024 m. liepos 17 d.) nukentėjusiesiems yra padengęs jau 17 068,81 Eur sumą, t. y., padengė gerokai daugiau nei pusę nuosprendžiu priteistos žalos. Nuteistasis finansinius įsipareigojimas dengia iš įkalinimo įstaigoje gaunamo atlyginimo, be to jo prašymu nurašoma didesnė nei privaloma suma, ką teismas vertina teigiamai, tačiau priimdamas sprendimą teismas vertina visumą aplinkybių, o ne pavienį faktą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis yra nuteistas už nužudymą, nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuteistojo požiūris į alkoholio vartojimą labilus, ankstesnio vertinimo metu nuteistasis neišsako neigiamo požiūrio į alkoholio vartojimą įkalinimo įstaigoje teigdamas „anksčiau galima buvo įkalinimo įstaigoje vartoti ir nieko“. Dabartinio vertinimo metu kalbėdamas apie nuobaudas nurodo: „dėl tiek, neskaitau gėręs“. Minėti nuteistojo žodžiai suponuoja prielaidą, kad nuteistasis pateisina ne tik alkoholio vartojimą, tačiau ir pritaria jo vartojimui įkalinimo įstaigoje. Pokalbio metu nurodo, kad problemos šiuo metu neįžvelgia, „kiek pats norėsi, tiek ir gersi“. Nuteistasis menkina alkoholio poveikį vartojančiam asmeniui, nurodo, jog įkalinimo įstaigoje buvo išgėręs labai nedaug, taip pat teigia, jog alkoholio nevartoja dėl asmeninių pastangų, nurodo: „norėčiau, galėčiau kasdien gerti“. Kita vertus, bausmės metu jas sprendė kreipdamasis į Resocializacijos skyriaus specialistus ir socialinio tyrimo duomenimis net 3 kartus baigė AA/AN užsiėmimų programą paremtą 12 žingsnių programa (2022 m. kovo 7 d., 2023 m. spalio 2 d., 2024 m. vasario 21 d.). Nepaisant baigtų AA/AN užsėmimų nuteistasis 2023 m. nubaustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, toks elgesys rodo ambivalentišką požiūrį į alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimą. Nuteistasis yra linkęs elgtis spontaniškai, neapgalvodamas savo elgesių pasekmių ar jomis nesirūpindamas. Nuteistasis gailisi dėl savo priimtų neteisingų sprendimų ar veiksmų, tačiau pripažįsta, jog dažnai kartoja tas pačias klaidas, nes jam pritrūksta valios atsispirti draugų įtakai bei alkoholio vartojimui. Nuteistasis save apibūdina, kaip ramų bei nekonfliktišką asmenį, tačiau nusikaltimo metu naudojo instrumentinę agresiją dėl ko mirė žmogus. Tikėtina, jog asmeniui esant apsvaigus nuo alkoholio jis lengviau pasiduoda provokacijoms ir gali prarasti savitvardą. Kalbėdamas apie savo problemines sritis, nuteistasis pasižymi pasyvumu, teigia neturėjęs, sunkumų nei praeityje, nei dabar. Didžiausia problema asmeniui yra laisvės atėmimo bausmė. Probleminių sričių identifikavimo, jų sprendimų įgūdžių stoka apsunkina galimybę keisti savo elgesį. Vertinimo metu nuteistasis tvirtina, jog daugiau nenusikals, kadangi suvokia bausmės atlikimo pasekmes, tačiau apie pasekmes plačiąja prasme ir aukai neužsimena. Vertinimo metu stebima, jog asmuo asmeniškai nepalankias situacijas yra linkęs pateikti iš sau naudingos pusės, jaučiamas asmeninės atsakomybės už savo veiksmus neprisiėmimas. Nuteistasis kalbėdamas apie pažeidimus įkalinimo įstaigoje, juos minimizuoja arba neigia. Vertinant teisės nuteistojo nusikalstamą elgesį stebima, jog asmeniui yra būdingas impulsyvus tam tikrų klaidų kartojimas, nepasimokant iš neigiamos patirties, pervertinant savo galimybes, neįvertinant savo rizikingo elgesio pasekmių (alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimas įkalinimo įstaigoje). Minėti neatsakingi poelgiai skatina kvestionuoti asmens problemų identifikavimo, jų sprendimo bei pasekmių suvokimo įgūdžius. Stebimas nuteistojo orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą neatsižvelgiant į teisės aktus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, galima daryti prielaidą, jog asmeniui grįžus prie senų alkoholio vartojimo įpročių, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo motyvacijos spręsti problemas susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis išlaikymas bei didinimas.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. M. neatliktos bausmės dalis (3 metai 1 mėnesis 19 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. M. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis S. M. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas. Remiantis aukščiau išdėstytu atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-23-6784.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-23-6784 taikyti nuteistajam S. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.