Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2024 m. vasario 6 d. buvo iškelta civilinė byla pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui valstybės įmonei (toliau ir VĮ) Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės M. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą valdydama jo turtą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė prašymą ir prašė tenkinti, paaiškino, kad V. L. ir M. L. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) metais jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo dalį namų valdos, o (duomenys neskelbtini) metais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), turtas buvo registruotas V. L. vardu, iki M. L. mirties jie gyveno kartu, po jos mirties V. L. liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi visu turtu kaip savo, mokėjo mokesčius, tą faktą patvirtina ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno išduota pažyma, ginčo byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad pareiškėjo V. L. tėvas buvo V. L., V. L. ir M. L. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), V. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas (dalis namų valdos ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)), įgyto pirkimo pardavimo sutarčių pagrindu (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) metais, M. L. mirė (duomenys neskelbtini), būdama susituokusi, po jos mirties palikimą priėmusių palikimą, paduodant prašymą notarų biure, nėra, V. L. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties priėmė sūnus V. L., po sutuoktinės M. L. mirties V. L. liko gyventi jiems priklausiusioje sodyboje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje, esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.

Vertinant pareiškime nurodytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, pareiškėjo atstovo paaiškinimus, darytina išvada, kad V. L. po savo sutuoktinės M. L. mirties liko gyventi tame pačiame name, naudojosi tuo namu ir kitu jame turtu pagal savo nuožiūrą, rūpinasi tuo turtu kaip savo nuosavybe, išlaikė ir mokėjo mokesčius, tai yra jis savo aktyviais, viešais ir abejonių dėl jo valios išraiškos nekeliančiais veiksmais priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, pradėjo faktiškai valdyti ir tvarkė sutuoktinės palikimą savo interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių prašomą nustatyti juridinį faktą, teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu bei įrodymų pakankamumo taisykle, sprendžia, kad byloje pateikti ir ištirti įrodymai suteikia pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. priėmė savo sutuoktinės palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl galimybės priimti palikimą.

Bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą.