Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais R. V. ir jo atstovei advokato padėjėjai D. T.,

suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei įmonei Turto bankas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais R. V., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei įmonei Turto bankas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vardas, pavardė Įnešto pajaus suma Kita informacija J. Š. 13.212 (bylos nagrinėjimo metu buvo miręs) A. V. 9303 Pareiškėjo mama B. V. 6608 (pareiškėjo tėvas, bylos nagrinėjimo metu buvo miręs) R. V. 3739 pareiškėjas J. L. 8126 bylos nagrinėjimo metu buvo miręs) S. L. 11.916 (bylos nagrinėjimo metu buvo mirusi) A. Š. 3739 A. Š. 13.146 (bylos nagrinėjimo metu buvo miręs) A. V. 2593 (bylos nagrinėjimo metu buvo miręs) O. D. 6630 (bylos nagrinėjimo metu buvo mirusi) V. M. 11.624 (bylos nagrinėjimo metu buvo miręs) Viso 90.636 buvo išdalinti įrenginiai ir pastatai: 1) grūdų sandėlis, 2) magnetinė valomoji, 3) varpinė valomoji, 4) grūdų džiovykla, 5) svarstyklės, 6) transporteris. Magnetinė valomoji, varpinė valomoji, svarstyklės ir transporteris yra įrenginiai, kurie senai nebeveikia. Nariai pasidalino įrenginius ir pastatus pagal įneštus pajus (įrenginių ir pastatų kainai 90 636, įneštų pajų sumai 90 636), tam tikromis dalimis. Tą aplinkybę įrodinėja (duomenys neskelbtini) grupės sudarymo sąrašu apie (duomenys neskelbtini) ŽŪB nariams išdalintus įrenginius ir pastatus. 2.3. Pareiškėjas tvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) pajininkai pasidalintais daiktais naudojosi apie 2-3 metus, vėliau nustojo, todėl pareiškėjas sumokėjo dalininkams jų dalis, t. y. išpirko iš jų jiems priklausančias grūdų sandėlio ir grūdų džiovyklės dalis. Tvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. grūdų sandėliu ir grūdų džiovykla naudojosi tik jis. Taip pat nurodo leidęs pareiškėjui A. B. naudotis pastato dalimi, kuriame pastarasis remontavo automobilius. 2.4. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) m. pabaigoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos buvo supažindintas apie ginčo objektų siekį pripažinti bešeimininkiais (viešojoje erdvėje esanti informacija), (duomenys neskelbtini) tokia informacija jam pateikta asmeniškai, (duomenys neskelbtini) sumokėjo už ginčo pastatų kadastrinės bylos suformavimą, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl ginčo objektų įregistravimo jo nuosavybės teise, (duomenys neskelbtini) kreipėsi regioninį valstybės archyvą dėl (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentų gavimo. 3. (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjos, laikinai atliekančios teismo pirmininko pareigas nutartimi šios bylos buvo sujungtos, paliekant pirmosios bylos numerį (e2YT-594-669/2024). 4. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas A. B. ir jo atstovas advokatas D. K. pareiškime savo išdėstytus reikalavimus palaikė. 5. Teisminio nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais R. V. ir jo atstovė advokato padėjėja D. T. prašė atmesti pareiškėjo A. B. pareiškimą ir tenkinti jų reikalavimus. 6. Valstybinė įmonė turto bankas atsiliepimuose į A. B. ir R. V. pareiškimus nurodė, kad A. B. pareiškimas negali būti tenkinamas, kadangi A. B. argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu, kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu. Sprendžiant R. V. reikalavimo pagrįstumą, siūlė vertinti įrodymų visetą ir spręsti teismo nuožiūra. 7. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ir suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimuose į A. B. ir R. V. pareiškimus, siūlė juos nagrinėti teismo nuožiūra. 8. Byloje apklausti liudytojai : 8.1. A. P. V. patvirtino, kad ji, jos sutuoktinis B. V. ir sūnus R. V. buvo vieni iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajininkų, kuriems už pajus buvo atiduoti grūdų sandėliai, jų džiovykla esantys (duomenys neskelbtini) Savo ir B. V. pajus yra atidavę sūnui, pareiškėjui R. V.. 8.2. S. A. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) metais iš O. D. nupirko jos pajų, įneštą į (duomenys neskelbtini) rajono „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovę. Grūdų sandėlio dalimi naudojosi, kol ūkininkavo, vėliau pajų perleido broliui R. V.. Kada perleido neatsimena. Kada R. V. iš visų pajininkų supirko pajus, negali nurodyti. Jai žinoma, kad A. B. garažu, esančiu grūdų sandėlyje leido naudotis jos brolis R. V.. Datų ir laikotarpių nurodyti negali. 8.3. L. B. paaiškino, kad pareiškėjas A. B. yra buvęs jos sutuoktinis, o R. V. yra jos brolis. Patvirtino, kad už elektros sunaudojimą ginčo objekte mokėdavo ji, jos buvęs sutuoktinis, nes jos tėvas B. V. po pajų išdalijimo buvo atsakingas už elektros apmokėjimą. Jos žiniomis A. B. garažu naudojosi nuo (duomenys neskelbtini) metų. (duomenys neskelbtini) metais vykstant jos ir A. B. ištuokos bylai, A. B. tvirtino, kad garažu nebesinaudoja ir individualia veikla nebeužsiima. 8.4. L. S. paaiškino, kad gyvenanti kartu su R. V. ir galinti patvirtinti, jog jai žinoma, kad A. B. yra mokėjęs R. V. už naudojimąsi ginčo garažu, kada, kiek kartų pasakyti negali. Jai žinoma, kad R. V. ūkininkauja ir naudojasi grūdų sandėliu. Apie pajų supirkimą ji paaiškinti nieko negali. 8.5. A. Š. patvirtino, kad ji taip pat buvo viena iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pajininkų, kuriems už pajus buvo atiduoti grūdų sandėliai, jų džiovykla esantys (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad grudų sandėliu jos šeima naudojosi panašiai iki (duomenys neskelbtini) metų ir tais metais savo pajus pardavė pareiškėjui R. V.. Platesnis liudytojos parodymu aptariamas šio sprendimo 15 punkte. Pareiškėjo A. B. pareiškimas atmestinas, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais R. V. pareiškimas tenkintinas iš dalies 9. Galiojusioje 1992-10-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 759 “Dėl žemės ūkio bendrovių atsiskaitymo su pajininkais tvarkos ir sąlygų” patvirtintoje atsiskaitymo su pajininkais tvarkoje buvo numatyta, jog žemės ūkio bendrovės narys turi teisę gauti, o žemės ūkio bendrovė privalo grąžinti natūra jam priklausantį pajų, kai bendrovės įstatuose numatyta pajų grąžinti natūra. 10. Pagal turto perdavimo-priėmimo akto sudarymo laikotarpiu galiojusio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 32 str. 5 ir 6 d. patenkinus kreditorių reikalavimus, likvidatoriai užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoda bendrovės turtą, ir paskirsto likutį buvusiems pajininkams. 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad likviduojamos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos pirmininkas B. V. 1993 m. vasario 2 d. išdalino pajininkams J. Š., A. V., B. V., R. V., J. L., S. L., A. Š., A. Š., A. V., O. D. ir V. M. už pajų įrenginius ir pastatus - grūdų sandėlį, magnetinę valomąją, varpinę valomąją, grūdų džiovyklą, svarstykles, transporterį, nenurodant perduoto pajininkams turto dalių. 12. Į bylą (duomenys neskelbtini) pateikta sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini), kuri patvirtinta notaro (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria O. D. pardavė S. S. pajų sumoje 66Lt 30ct, įneštų į (duomenys neskelbtini) rajono „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovę. 13. Pareiškėjas R. V. į bylą pateikė sutikimą, kuriuo pajų savininkai sutinka parduoti grūdų džiovyklą už tūkstantį litų R. V. ir tą susitarimą tvirtina savo parašais. Sąrašas be datos. Į sąrašą sutinkantys parduoti savo pajų dalis įrašyti J. Š., A. V., B. V., pats pareiškėjas R. V., J. L., S. L., A. Š., A. Š., A. V., V. M. ir S. S., kuri, kaip paaiškinta teismo posėdžio metu, nupirkusi pajus iš O. D. (žr. sprendimo 12p). 14. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktas dokumentas įvardijamas tik sutikimu perduoti į ateitį grūdų džiovyklą, tačiau perdavimui įvardijami pajų kiekiai iš dalies sutampa su 1993 m. vasario 2 d. išdalintame pajininkams pajų kiekiu. Dalis to susitarimo pasirašyta vieno ir to paties asmens (ties J. L. ir S. L. pavarde), A. V. ir S. S. nepasirašytas. A. V. nebuvo pajininkė. Pareiškėjo paaiškinimu teismo posėdžio metu, ji buvo A. V. sutuoktinė, kuri į sąrašą buvo įtraukta vietoj mirusio A. V. Posėdžio metu apklausta S. A. paaiškino, kad ji yra pareiškėjo R. V. sesuo, iki antros santuokos sudarymo turėjusi S. pavardę ir yra perleidusi jam savo pajų dalį. 15. Byloje apklausta liudytoja A. Š. (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad savo pajų dalį pareiškėjui R. V. jį pardavė tik prieš 4-5 metus. Iki tol nurodo, kad naudojosi grūdų sandėlio patalpomis ir ten laikydavo grūdus. Iki tol grūdus laikydavo ir kiti pajininkai, bet jiems esant vyresnio amžiaus ir nebepajėgiant užsiimti augalininkyste, ji buvo likusi viena naudotoja, kol patalpų neperleido R. V.. Paaiškinti kodėl buvo pasirašiusi ant susitarimo perleisti savo pajų dalį už 41 litą, paaiškinti negalėjo, bet patvirtino, kad tada litų iš pareiškėjo nebuvo gausi, o pardavė už (duomenys neskelbtini) Eur. Su R. V. buvo surašytas raštiškas pajų pirkimas pardavimas, kurį ji pasirašiusi gražino R. V.. 16. R. V. prašo nustatyti juridinį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę į daiktus, t. y. daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (grūdų džiovyklą), daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (grūdų sandėlį), daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (grūdų sandėlį), daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (stoginė), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). 17. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. 18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. 19. Kaip jau minėta (žr. punktas 11), likviduojamos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos pirmininkas B. V. 1993 m. vasario 2 d. išdalino pajininkams J. Š., A. V., B. V., R. V., J. L., S. L., A. Š., A. Š., A. V., O. D. ir V. M. už pajų įrenginius ir pastatus - grūdų sandėlį, magnetinę valomąją, varpinę valomąją, grūdų džiovyklą, svarstykles, transporterį, nenurodant perduoto pajininkams turto dalių. Pareiškėjas R. V. į bylą pateikė sutikimą, kuriuo pajų savininkai sutinka parduoti grūdų džiovyklą už tūkstantį litų R. V. ir tą susitarimą tvirtina savo parašais. Sąrašas be datos, dalis to susitarimo pasirašyta vieno ir to paties asmens, kelių parašų nėra. Identifikuoti, ar tas susitarimas yra įgyvendintas, t. y., ar pajai iš tiesu yra supirkti, kada tai buvo teismas neturi galimybės. Liudytoja A. Š., nors ir pasirašiusi minėtą susitarimą, paaiškino, kad pajus R. V. pardavė tik (duomenys neskelbtini) metais, o tai paneigia pareiškėjo teiginius, kad pajus iš sąraše nurodytų asmenų jis supirko anksčiau nei prieš dvidešimt metų. 20. R. V. byloje įrodinėja, kad faktiškai nuo pat žemės ūkio bendrovės likvidavimo, t. y. (duomenys neskelbtini) m., jis grudų sandėlį bei džiovyklą teisėtai, atvirtai ir nepertraukiamai valdo daugiau kaip 10 metų, faktiškai nuo (duomenys neskelbtini) metų yra įgiję daiktines teises į ginčo pastatus, todėl niekas neturi ir neturėjo daugiau teisių už jį į valdomus daiktus. 21. Tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. V. iki kreipimosi pareiškimu į teismą dienos nebuvo įsigijęs visų pajų iš kitų pajininkų, t. y. iš A. Š. pajus įsigijo tik (duomenys neskelbtini) metais (žr. sprendimo 15 p.). 22. R. V. neįrodžius, kad jam visi pajininkai yra perdavę visus pajus, neturi reikšmės pajų įsigijimo laikas iš kitų pajininkų. Nagrinėtinu atveju sąžiningas, teisėtas, atviras, nepertraukiamas ir kaip savo valdymas ginčo daikto ne mažiau kaip dešimt metų nebuvimas, nesudaro įgyjamajai senačiai atsirasti taikomų sąlygų visumos. Todėl teismas plačiau kitų pareiškėjo R. V. reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo nebetikrina bei dėl to plačiau nepasisako. 23. Nagrinėjamu atvejų R. V. įgyjamosios senaties faktą įrodo tik dėl savo pajų ir dėl jo šeimos narių jam perleistos pajų dalies. Nors šalys negalėjo tiksliai įvardinti savo turimų pajų perleidimo R. V. datos, tačiau labiau tikėtina nei netikėtina apie tokio fakto egzistavimą, nes tas aplinkybes patvirtino patys pajų turėtojai – A. V., S. A., kad R. V. jų ir mirusiojo tėvo B. V. pajų perėmė daugiau kaip prieš dešimt metų. 24. Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). 25. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti pripažintas sąžiningu reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jam nuosavybės teisę į visus pastatus, neišlaikęs įgyjamosios senaties instituto taikymui keliamų terminų. Teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti visa apimtimi, nes tokio pareiškimo tenkinimas neatitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytos vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – valdymo nepertraukiamumo termino išlaukimo. Terminas reikalavimui dėl visų ginčo pastatų įgyjamosios senaties pagrindu reikšti sueitu tik (duomenys neskelbtini) metais. 26. Teismas įvertinęs liudytojų parodymus, pareiškėjo R. V. giminystės santykį su B. V., A. V. ir S. A., daro išvadą, kad jis įgijo nuosavybės teisę į 2899/1000 dalis daiktų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (grūdų džiovyklą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (grūdų sandėlį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (grūdų sandėlį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (stoginė), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjo A. B. pareiškimo (ne)pagrįstumo 27. Byloje nustatyta, kad ginčo objektai - grudų sandėliai, jų džiovykla, adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybinėje žemėje, nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nėra įtrauktos į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės buhalterinę apskaitą. Į šiuos objektus pagal (duomenys neskelbtini) B. V. sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį yra tiekiama elektros energija. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad sąskaitas už elektros energiją apmokėdavo pareiškėjas. R. V. iniciatyva, (duomenys neskelbtini) suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Pažymėtina, kad pagal dokumentą „Duomenys apie (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės nariams išdalintus įrenginius ir pastatus“ yra nurodyti vienas grūdų sandėlis ir viena grūdų džiovykla, o pagal (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra grūdų džiovykla, daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra grūdų sandėlis, daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra grūdų sandėlis, daiktas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra stoginė. Taigi, atliekant (duomenys neskelbtini) m. kadastrinius matavimus 2 grūdų sandėliai padaryti iš vieno buvusio grūdų sandėlio, o buvusi grūdų džiovykla pagal naujus kadastrinius matavimus yra kartu su stogine. 28. Pareiškėjas A. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais B. V., kuris tuo metu buvo A. B. sutuoktinės tėvas, informavo pareiškėją, jog yra niekam nepriklausančios bei apleistos patalpos, adresu (duomenys neskelbtini)., kurias jis gali perleisti A. B.. Tais pačiais metais, t. y. (duomenys neskelbtini) metais, žodiniu susitarimu B. V. perdavė A. B. pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). A. B. teigimu, jis minėtus pastatus (duomenys neskelbtini) metais savo jėgomis bei lėšomis sutvarkė – išvežė šiukšles, sudėjo langus, remontavo stogą, duris, betonavo grindis, dažė sienas, įvedė elektrą ir kt. Nuo (duomenys neskelbtini) metų patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini)., A. B. vykdo transporto priemonių remonto veiklą. 29. Bylos duomenimis, ginčo objektams adresas buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-09-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl numerių adresų objektams (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime suteikimo“. Minėto įsakymo priede „Duomenys apie numerių adresų objektams suteikimą“ ties (duomenys neskelbtini) Sandėliu nurodytas A. B.. 30. Byloje ginčo, kad pareiškėjas A. B. naudojosi patalpa – garažu (dirbtuvėmis) adresu (duomenys neskelbtini)., nėra. Tarp pareiškėjo A. B. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais R. V. keliamas ginčas nuo kada ir kas leido A. B. naudotis ginčo objekto dalimi – įrengtu garažu, asmeniniam naudojimui ar individualiai veiklai vykdyti ir ar šalys turi valdymo ar nuosavybės teisę į ginčo pastatus. 31. Sprendimo 11-26 punktuose aptarti ir įvertinti suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais R. V. reikalavimai ir teisinis jų vertinimas. 32. Taigi, pareiškėjas A. B. taip pat prašo nustatyti įgyjamosios senaties faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Jis nurodo, kad: 32.1. jis nuo (duomenys neskelbtini) metų yra sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, nes B. V. žodiniu susitarimu jį atidavė, dovanojo ginčo pastatus; 32.2. visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, jis to neslėpė, priešingai deklaravo valdymą iškabindamas ant pastato durų iškabą su informacija apie transporto priemonių remontą, vėliau iškaba tik su asmeninio telefono numerio paviešinimu, (duomenys neskelbtini) metais įvykus iš patalpų vagystei, (duomenys neskelbtini) nutarimu sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), jame jis įvardintas kaip valdantis patalpas asmuo; 32.3. visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 32.4. daiktas valdomas nepertraukiamai; 32.5. visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas nurodė, jog elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 32.6. valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų. 33. CK 4.47 straipsnio 1 punktas numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. Daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo (CK 4.49 str. 1, 2 d.). 34. Kaip buvo minėta, bylos duomenimis, likviduojamos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos pirmininkas B. V. 1993 m. vasario 2 d. išdalino pajininkams J. Š., A. V., B. V., R. V., J. L., S. L., A. Š., A. Š., A. V., O. D. ir V. M. už pajų įrenginius ir pastatus - grūdų sandėlį, magnetinę valomąją, varpinę valomąją, grūdų džiovyklą, svarstykles, transporterį, nenurodant perduoto pajininkams turto dalių. B. V. atiteko turto už 6608 įnešto pajaus sumą iš bendros 90.636 įneštos pajų sumos. Turto dalys, naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. 35. Pasikartotina, kad atsižvelgiant įstatyme numatytą reglamentavimą išskiriamos tokios nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi būtinos sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K 7 67/2011). Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas gali būti konstatuojamas tik nustačius nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos egzistavimą. 36. Kaip byloje nustatyta, vienas iš pareiškėjų, kuris pretenduoja į ginčo objektą, R. V. iki kreipimosi pareiškimu į teismą dienos, nebuvo įsigijęs visų pajų iš kitų pajininkų, t. y. iš A. Š. pajus įsigijo tik (duomenys neskelbtini) metais (žr. sprendimo 16 p.). Tai patvirtina, kad ir pareiškėjo A. B. pareiškimas negali būti tenkinamas. Nagrinėtinu atveju sąžiningas, teisėtas, atviras, nepertraukiamas ir kaip savo valdymas ginčo daikto ne mažiau kaip dešimt metų nebuvimas, nesudaro įgyjamajai senačiai atsirasti taikomų sąlygų visumos, o nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas gali būti konstatuojamas tik nustačius nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumos egzistavimą (sprendimo 34 p. sąlygos). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenimis A. B. naudojosi tik dalimi pastato, kuriame tvarkė, remontavo automobilius, tačiau pretenduoja į visą pastatų kompleksą, kurį sudaro atskiri nekilnojamieji objektai - grūdų džiovyklą - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , grūdų sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grūdų sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei stoginę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paties A. B. paaiškinimu, jo naudota patalpa buvo izoliuota nuo statinio masyvo, todėl darytina prielaida, kad pastarasis ir negalėjo matyti asmenų, kurie naudojosi už pajus gautu turtu. 37. Nesant visumos reikšmingų aplinkybių juridinio fakto nustatymui, pareiškėjo A. B. pareiškimas netenkintinas. Teismas plačiau kitų pareiškėjo A. B. reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo nebetikrina bei dėl to plačiau nepasisako. Dėl pajininkų neįtraukimo suinteresuotais asmenims. 38. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tame tarpe dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXV skyrius, XXVI skyrius, CPK 444 straipsnis). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės; šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką aiškindamas, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotais asmenimis įtraukiami tik tie asmenys, kurie turi teisinį interesą dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Tuo atveju, jeigu priimtas teismo sprendimas neturės įtakos atitinkamo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, toks asmuo (fizinis ar juridinis), net kai yra pareiškėjo prašymas jį įtraukti, neįtraukiamas dalyvauti suinteresuotu asmeniu byloje (Lietuvos Aukščiausiojo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009). 40. Pareiškėjai reikšdami prašymus teismui suinteresuotų asmenų nenurodė ir jų į procesą neįtraukė. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis CPK 532 straipsnio 1 dalimi, apie bylos nagrinėjimą (duomenys neskelbtini) specialiame internetiniame tinklalapyje paskelbė pranešimą apie bylos nagrinėjimą, siūlydamas suinteresuotiems asmenims kreiptis pareiškimu į teismą. Atsižvelgiant į tai, teismas viešai pranešė apie nagrinėjamą bylą ir asmenys turintys suinteresuotumą šia byla turėjo teisę pateikti teismui pareiškimą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir išreikšti nuomonę dėl pareiškėjų reikalavimo, daroma išvada, kad nesant suinteresuotų asmenų reikalavimui juos įtraukti į bylą, toks visų pajininkų įtraukimas į bylą suinteresuotais asmenimis būtų buvęs perteklinis, būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas ir neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Dėl bylinėjimosi išlaidų 41. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.

42. CPK 443 str. 6 d. pasakyta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

43. Nagrinėjamu atveju, šalys neturi galimybės kitokia, nei teismine tvarka nusistatyti prašomų faktų, todėl net jei ir nebūtų tarp šalių ginčo, atstovavimo išlaidas jie vis tiek patirs, todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje šalys paliekami su savo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. B. pareiškimo netenkinti.

Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais R. V. pareiškimą tenkinti iš dalies ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę į 2899/1000 dalis daiktų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (grūdų džiovyklos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (grūdų sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (grūdų sandėlio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (stoginės), kurie yra adresu (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje R. V. pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.