- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-2088-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15674-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25941-475/2018 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo. Ieškovas prašė pripažinti, jog Susitarimu „Dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo pagal 2015 m. lapkričio 18 d. Paskolos sutartį Nr. 1-6999” įtvirtintas atsakovo E. P. skolinis įsipareigojimas ieškovo V. K. atžvilgiu ir priteisti iš atsakovo E. P. 30 000 Eur pinigines lėšas 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų ribose areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini) Kaune.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – iki sprendimo priėmimo dienos taikė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo E. P. vardu registruotam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą prašydamas areštuoti E. P. turimo sklypo (11 vnt. sklypų) 1/10 dalį, adresu (duomenys neskelbtini) g. 21A, 21B, 21C, 21D, 21E, 23A, 23B, 23C, 23D, 23E ir servitutinio kelio 1/10 dalį, Kaune, atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, taip pat įpareigoti antstolį surasti ir areštuoti lėšas, esančias skolininko sąskaitose 11 129,00 Eur sumai. Ieškovo teigimu, realiai viešajame registre uždėto apribojimo pardavimui (duomenys neskelbtini) g.23A, Kaune, žemės sklypo vertė remiantis pirkimo –pardavimo sandorio duomenimis yra neaiški, nes pirkimo – pardavimo sandorio verte 210 000 Eur: 111,28arai x 1/10dalis =18871,3156 Eur, todėl papildomai prašo taikyti apribojimus atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo aukščiau išvardintiems 11 vnt. sklypų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 1 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones 1/10 daliai žemės sklypo, nenurodo jo konkretaus adreso ir unikalaus numerio.
4.2. Ieškovas nekilnojamojo turto vertės apskaičiavimą grindžia 2016 m. birželio 8 d. žemės sklypo – pirkimo pardavimo sutartimi. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 23A, Kaune, Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 35 400 Eur. Nuo 2016 m. birželio 8 d. žemės sklypo – pirkimo pardavimo sutarties sudarymo praėjo dveji metai, todėl tikėtina, kad žemės sklypo vertė padidėjo, žemės sklypas buvo padalintas, pakeistas naudojimosi būdas (iš daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos į vienbučių į dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją). Nesant byloje įrodymų dėl mažesnės sklypo vertės nei nurodyta nekilnojamojo turto registre, ieškovo ieškinio dydį bei pobūdį, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Nutartis pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus. Nutartis priimta neįvertinus įrodymų, visų objektyvių aplinkybių, todėl turi būti pakeista.
5.2. Teismas nevertino, jog minėtas žemės sklypas buvo dalijamas į 10 žemės sklypų, kurie parduodami. Jokio kito likvidaus nekilnojamojo, kito registruotino turto ar lėšų sąskaitose atsakovas neturi. Kartu su pakartotinu prašymu buvo teikti duomenys apie vieno žemės sklypo suskirstymą į atskirus žemės sklypus ir prašymas taikyti įrašą viešajame registre visiems žemės sklypams, kurie anksčiau buvo kaip vienas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) g. 23a, Kaune. Yra pateikti duomenys apie kiekvieno žemės sklypo adresą ir numerius.
5.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 23a, Kaune pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo žemės sklypo vertė nepakilo. Žemės sklypo skaidymas į mažesnius žemės sklypus neduoda pagrindo vienareikšmiam teigimui, jog žemės sklypo kaina pakilo.
5.4. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti visiškai negalimas, kadangi skolininkas vengia atsiskaityti ir, siekiant vilkinti atsiskaitymą, lėšas, esančias sąskaitoje gali panaudoti kitiems tikslams bei turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti ar kitu būdu apsunkinti disponavimą turtu. Vienintelis atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra parduodamas. Tai patvirtina ir atsakovo informacija, išdėstyta el. paštu atsiųstame pranešime.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų - ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad atsakovas būtų skolingas ieškovui 30 000 Eur sumą. Priešingai, ieškovo pateikti dokumentai suponuoja, kad buvo sudarytas susitarimas, kuriuo atsakovas sutiko sumokėti 30 000 Eur sumą trečiajam asmeniui už ieškovą (o ne ieškovui). Ieškovas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ne užtikrinti ieškinio dėl skolos vykdymą, o apriboti atsakovo teises į konkretų turtą ((duomenys neskelbtini) g., Kaune,). Kartu su šiuo atskiruoju skundu atsakovas teikia duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, kad jam nuosavybės teise priklauso net 4 skirtingi nekilnojamojo turto objektai. Atsakovo gaunamos pajamos (darbo užmokestis), yra vidutiniškai 3 000 Eur per mėn. (jau atskaičius mokesčius), todėl akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama tam, kad net ir ieškinio tenkinimo atveju atsakovas galėtų visiškai įvykdyti sprendimą nedelsiant. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas pardavė dalį savo turėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) g., Kaune, nėra priežastis išvadai apie atsakovo nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta padidinti byloje jau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 30 000 Eur sumą. Byloje 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: iki teismo sprendimo priėmimo dienos padarytas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovo E. P. vardu registruotam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) g. 23A, Kaune. Ieškovas, manydamas, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis suvaržyto turto vertė nėra pakankama ieškinio reikalavimams užtikrinti, prašė taikyti areštą papildomai kitiems atsakovui nuosavybės teise priklausantiems sklypams. Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones atmetė nurodydamas, kad pritaikyti suvaržymai yra pakankamai ieškinio reikalavimams užtikrinti, su kuo nesutinka ieškovas, skųsdamas teismo nutartį dėl procesinės teisės normų pažeidimų – netinkamo faktinių aplinkybių ir pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vertinimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
6. Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė naujus rašytinius įrodymus – duomenis apie savo turimą nekilnojamąjį turtą ir pajamas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti duomenys yra susiję su klausimo tinkamu išsprendimu, jų pateikimo būtinybė iškilo jau po klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme, todėl teismas juos priima ir vertina (CPK 180 straipsnis, 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų
11. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Iš pareikšto ieškinio pagrindo – jame išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių ir reiškiamo ieškinio reikalavimo matyti, kad ieškovas ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovo skolą. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo sprendžiama ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, o tik dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo.
14. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą, 2018 m. spalio 26 d. nutartimi pasinaikino 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė iš naujo prašymą atmesdamas. Teismas konstatavo, kad atsakovui pateikus įrodymus apie savo turimą kitą turtą ir gaunamas pajamas nėra galimybės vertinti, kad yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Be to, pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė pakartotinį ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tokį savo procesinį sprendimą grįsdamas analogiškais argumentais – byloje nenustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ir nors nėra duomenų apie šių teismo nutarčių įsiteisėjimą, konstatuotina, kad byloje ieškovas nors ir laikytinas preliminariai įrodžiusiu ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (toks ieškinys, kaip dėl skolos išieškojimo, gali būti reiškiamas ir nagrinėjamas teisme), tačiau neįrodė antrosios laikinąsias apsaugos priemones taikyti, būtinos sąlygos – jog galimas teismo sprendimo įvykdymas dėl atsakovo veiksmų gali būti neįvykdomas ar jo vykdymas apsunkintas.
15. Nurodytina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Tai be kita ko, reiškia, kad tik esant duomenų, jog atsakovė atlieka/ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, ši aplinkybė, kartu su faktu, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovui yra didelė, neabejotinai padidintų teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo galėtų būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų skolininko pajamų.
16. Byloje pateikus duomenis apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį bei duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, patvirtinančius atsakovo finansines galimybes įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, ir nesant įrodymų apie tai, kad atsakovas nesąžiningai ketina išvengti prievolės vykdymo, laikytina, kad nėra grėsmės, jog galimas teismo sprendimo įvykdymas dėl atsakovo veiksmų gali būti neįvykdomas ar jo vykdymas apsunkintas. Reiškiamo ieškinio suma apskritai negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o šiuo atveju ieškinio suma (30 000 Eur) atsižvelgiant į atsakovo turtą ir gaunamas pajamas, šioje byloje netgi nelaikytina didele. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nesislapsto, aktyviai dalyvauja ginčo sprendime, todėl nesant įtikinamų įrodymų dėl jo galimo nesąžiningumo, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis neketina vykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas. Vien tai, kad atsakovas pardavė dalį savo turėto nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini) g., Kaune, nėra priežastis išvadai dėl atsakovo nesąžiningumo, kadangi pateikti papildomi įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi ir daugiau turto, tačiau visas jo turtas nėra parduodamas.
17. Nurodyti argumentai, kartu įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisme jau yra priimtas procesinis sprendimas pasinaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo ir prašymą atmesti, patvirtina, kad byloje taikyti ir didinti taikytų laikinųjų apsaugos mastą, nėra tikslinga.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.