Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-12-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-907-1133/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-09
Bylos Nr.
II-907-1133/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01236-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. B.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Nuorašas
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-907-1133/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01236-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.6; 1.5.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą pateikusiam asmeniui A. B. (toliau ­ir – pareiškėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos (toliau ir – Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. spalio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-692-2022 (ROIK: 22179450766), pakeitimo arba nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos vyriausiojo tyrėjo 2022 m. spalio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-692-2022 A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M. M. “ vadovu įdarbino (duomenys neskelbtini) piliečius, kuriems nacionalinės vizos buvo išduotos Lietuvos Respublikos įstatymo IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 17 straipsnyje numatytais pagrindais, kviečiant kitai įmonei:

1.1. S. K., gim. (duomenys neskelbtini), sprendimas išduoti nacionalinę vizą. kviečiant UAB „G. T.“ buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 2 d., išduota nacionalinė viza, įklijos Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. rugsėjo 4 d.; viza panaikinta 2021 m. spalio 6 d., nes užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kilo pagristų abejonių, dėl jo pareiškimų patikimumo (UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Užsienietis, Sodros duomenimis, UAB „M. M. “ dirbo nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d.

1.2. J. N., gim. (duomenys neskelbtini) sprendimas išduoti nacionalinę vizą. kviečiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimtas 2020 m. liepos 30 d., išduota nacionalinė viza, įklijos Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. Viza panaikinta 2021 m. spalio 27 d., nes užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kilo pagrįstų abejonių, dėl jo pareiškimų patikimumo (UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Užsienietis, Sodros duomenimis, UAB „M. M. “ dirbo nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d.

1.3. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), sprendimas išduoti nacionalinę vizą, kviečiant UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimtas 2020 m. gegužės 27 d. Išduota nacionalinė viza, įklijos Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Viza buvo panaikinta 2021 m. spalio 26 d., nes užsienietis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kilo pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (UTPĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Užsienietis, Sodros duomenimis, UAB „M. M. “ dirbo nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. 2021 m. gruodžio 17 d. priimtas sprendimas asmenį grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. sausio 6 d. Užsienietis neišvyko, Sodros duomenimis, UAB „M. M. “ dirbo nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d.

1.4. Nutarime nurodyta, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl nepakankamo A. B. leisdamas dirbti užsieniečiams negavus privalomų leidimų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui, savo veiksmais pažeidė imperatyvias UTPĮ 62 straipsnio 1 (1) dalies nuostatas, kur numatyta, jog šio įstatymo 11 straipsnio 2-5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 7-13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas; Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 punkto nuostatas, leisdamas nelegaliai dirbti, trečiosios šalies piliečiams, kurie įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų. reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda (b. l. 4-5).

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas A. B., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė skundą. Jis prašo, kad administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu būtų nutraukta, arba sumažinta jam paskirta nuobauda.

2.1. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2021 m. gruodžio 6 d. jo vadovaujamoje įmonėje UAB ,,M. M. “ pradėjo dirbti du (duomenys neskelbtini) piliečiai – J. N. ir A. S. Nuo 2021 m. gruodžio 16 d. darbą įmonėje pradėjo trečiasis darbuotojas iš (duomenys neskelbtini) – S. K.. Su jais visais buvo sudarytos darbo sutartys, apie jų įdarbinimą buvo pranešta ,,Sodrai“. Taip pat buvo atlikti visi kiti su darbuotojų įdarbinimu reikalingi atlikti veiksmai. Visą užsieniečių darbo laiką jiems buvo mokamas sulygtas darbo užmokestis, o valstybei mokesčiai, t. y. ,,Sodros“, privalomas sveikatos draudimas ir kitos privalomos įmokos. Visų užsieniečių pasuose buvo nacionalinių vizijų įklijos. Pagal vizų įklijas J. N. ir A. S. nacionalinės vizos galiojo iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio, S. K. – iki 2022 m. rugsėjo mėnesio. Nelegaliu įdarbinimu yra kaltinamas tik todėl, nes paaiškėjo, kad užsieniečiai neturėjo pagrindo būti Lietuvos Respublikoje, nes buvo pasibaigęs jų turėtų nacionalinių vizų galiojimas. Pareiškėjas apie vizų galiojimo pasibaigimą prieš terminą nežinojo.

2.2. Taip pat nurodo, kad apie vizų panaikinimą elektoriniu paštu buvo informuoti tik patys užsieniečiai ir asmuo, kuris tarpininkavo jiems gaunant vizas. Nutarime nurodoma, kad darbdavys, būdamas pakankamai rūpestingu, turėjo išsireikalauti iš užsieniečio visus dokumentus, susijusius su turima nacionalinę viza, arba kreiptis į Migracijos departamentą ir gauti informaciją apie užsieniečio turimos vizos galiojimą. Tačiau teisės aktai tokių pareigų darbdaviui nenustato, o jis neturėjo pagrindo nepasitikėti oficialiu dokumentu, esančiu įdarbinamų užsieniečiu pasuose, t. y. vizų įklijomis. Valstybė, panaikinusi išduotų nacionalinių vizų galiojimą ir elgdamasi rūpestingai bei atidžiai, taip pat turėjo pasirūpinti, kad šios įklijos būtų panaikintos ir turėjo nedelsiant apie tai informuoti UAB ,,M. M. “. Nori atkreipti dėmesį, kad minėtame nutarime Institucija yra patvirtinusi, kad pažeidimo padarymą lėmė neaiškus teisinis reguliavimas.

Atsiliepimas

3. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius teismui pateikė 2022 m. lapkričio 16 d. atsiliepimą, kuriame nurodo, jog naikinti 2022 m. spalio 4 d. Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-692-2022 ir tenkinti pareiškėjo skundą nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

3.1. Pasak Institucijos, atsakovas negalėjo nepamatyti vizose įrašytų išdavimo pagrindų ir jų nesuprasti, t. y. negalėjo nežinoti, kad minėtos nacionalinės vizos išduotos užsieniečiams įdarbinimui ir darbui pas kitus darbdaviui ir nesuteikia užsieniečiams teisės įsidarbinti ir dirbti pareiškėjo vadovaujamoje įmonėje. Iš pareiškėjo pateiktų taiginių matyti, kad jam gerai žinoma užsieniečių įdarbinimo tvarka, todėl prieš sudarydamas su užsieniečiais darbo sutartis ir leisdamas dirbti įmonės naudai privalėjo įsitikinti, kad jų įdarbinimas bus teisėtas ir nepažeis teisės aktų.

3.2. Iš Institucijos patikrinimo metu pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad 2021 m. lapkričio 9 d. UAB ,,M. M. “ teikė tarpininkavimo raštus Migracijos departamentui dėl minėtų darbuotojų užsieniečių nacionalinių vizų, nurodant, kad užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir turi profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Tai reiškia, kad pareiškėjui yra žinoma užsieniečių, trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka. Naujos vizos minėtiems užsieniečiams pagal UAB ,,M. M. “ teiktus tarpininkavimo raštus nebuvo išduotos. Atsakovas dar kartą pažymi, kad Pareiškėjas sąmoningai pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką, kadangi, pateikęs tarpininkavimo raštus dėl nacionalinių vizų išdavimo Migracijos departamentui nesulaukęs Migracijos departamento sprendimų įdarbino minėtus užsieniečius.

3.3. Pažymėjo, kad atsakomybė už nelegalų darbą taikyta ir juridiniam asmeniui, t .y. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Institucijos vyriausiasis darbo inspektorius surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui – UAB ,,M. M. “ dėl Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nurodytų bei kitų pažeidimų konstatavimo. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu administracinė atsakomybė taikyta pareiškėjui A. B.. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami.

4. Teisme A. B. paaiškino, kad pas juos atėjo žmonės su vizomis. Jie pranešė ,,Sodrai“ apie įdarbinimą, jie tuos žmones įdarbino. Jeigu ,,Sodra“ turėjo informaciją, kad šių žmonių vizos yra panaikintos, turėjo jiems apie tai pranešti. ,,Sodra“ jų neinformavo, jie mokėjo mokesčius, žmonės dirbo, jie galvojo, kad viskas yra legalu. Jie 9 mėnesius mokėjo mokesčius, galvojo, kad viskas yra gerai, neslėpė, kad tie žmonės pas juos dirba. Blogai tai, kad migracija arba darbo inspekcija nepraneša ,,Sodrai“, kad jie negali tokių žmonių darbinti. Mano, kad toks baudų dydis yra neproporcingas, nes jie juk 9 mėnesius mokėjo mokesčius valstybei. Jis ne pirmą kartą darbina užsieniečius. Jų klaida yra, bet jie nesupranta, kodėl jų niekas neinformavo apie tą klaidą 9 mėnesius. Tuo metu buvo migrantų (iš Baltarusijos) krizė. Norint įdarbinti užsienietį, pirmiausia reikia patikrinti, ar jis yra legaliai Lietuvoje. Jeigu žmogus ateina turėdamas vizą, vadinasi jis yra legaliai Lietuvoje. Tada tvarkomi kiti dokumentai, t. y. teikiamas prašymas Migracijos departamentui dėl laikino leidimo gyventi, pridedami reikalingi dokumentai. Kvietimas tvarkomas įvairiai. Jeigu žmogus yra užsienyje, tada kvietimas pateikiamas per Migracijos departamento puslapį tos šalies ambasadai. Tai vienas būdas, kad žmogus legaliai įvažiuotų į Lietuvą ir gautų vizą. Kitas būdas, kai užsienietis yra Lietuvoje ir turi vizą. Tokiu atveju jis pateikia jiems savo dokumentus, jie jį įdarbina ir praėjus metams prašo laikino leidimo gyventi. Ar gali įdarbinti darbuotoją, jeigu leidimas išduotas kviečiant kitam darbdaviui, o leidimas įdarbinti jiems dar nesuteiktas? Jis dabar supranta, kad tokiu atveju negali įdarbinti, bet jis nesupranta, kodėl ,,Sodra“ tai leidžia. Jis nesikreipė, kad jiems būtų išduotas leidimas įdarbinti šiuos tris žmones, nes turintys vizą asmenys gali dirbti metus. Praėjus metams išiminėjamas laikinas leidimas gyventi. Jie pažiūrėjo, kad jų vizos galiojo, o dokumentų nepateikė. Tuo metu buvo migracijos krizė, registracija vyko tik internetu pagal išankstinius užsirašymus, be to dar buvo situacija dėl Covid. Norint pateikti prašymą gauti laikiną leidimą gyventi, reikėdavo laukti 2-3 mėnesius. Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad 2021 m. pabaigoje jis kreipėsi į Migracijos departamentą su tarpininkavimo raštu dėl nacionalinės vizos norint įdarbinti išdavimo. Jie kreipėsi tada, kai juos įdarbino. Dabar jau žino, kad kreiptis gali, bet įdarbinti negali, bet tuo metu nežinojo. Jie tuo metu buvo įsitikinę, kad jeigu kažkas negerai popieriniuose reikaluose, tai ,,Sodra“ neleis įdarbinti to žmogaus. Dėl kažkurio vieno žmogaus buvo gavę pranešimą, bet neprisimena kada tai buvo. Dėl kitų dviejų žmonių tokia informacija nebuvo gauta. Jam atrodo, kad tokia informacija nebuvo gauta. Kai pamatė, kad pagal teisės aktus negali taip daryti, jie iš karto atleido tuos žmones, tada dar net nebuvo gavę baudų. Tai galėjo būti liepos mėnesį. Jie neturėjo intencijos nelegaliai įdarbinti tuos žmones. Jie mokėjo visus mokesčius. Jis sutinka, kad jie pažeidėme kažkokį punktą, nes nepažiūrėjome, ar jie gali dirbti. Vizos buvo galiojančios.

5. Teisme institucijos atstovė D. J. parodė, kad „Sodra” priima pranešimus, įdarbina, bet netikrina užsieniečių įdarbinimo teisėtumo, darbdavys turi pats įsitikinti, kad turi visus reikalingus dokumentus. 2021 m. lapkričio 9 d. asmuo teikė tarpininkavimo raštus Migracijos departamentui. Nežino, kodėl taip ilgai negavo atsakymo pareiškėjas. Migracijos departamentas naujų vizų pagal tuos tarpininkavimo raštus neišdavė. Jeigu vizos neišduotos, asmuo neturi teisės įdarbinti. Ji nežino, ar Migracijos departamentas pateikė asmeniui kokį nors atsakymą. Darbdavys turėjo įsitikinti galiojančių dokumentų, vizų teisėtumu. Nebuvo gautas atsakymas iš Migracijos departamento, kad vizos išduotos. Asmuo kreipėsi lapkričio 9 d., o gruodžio mėn. jau įdarbino, nors atsakymas iš Migracijos departamento dar nebuvo gautas. ,,Sodra” nėra kompetentinga tai tikrinti, nereikėjo įdarbinti, kol nėra sutvarkyti dokumentai. Prašo teismo skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą ir skirtą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

6. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

7. Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundo argumentus, išklausęs pareiškėjo ir institucijos atstovės paaiškinimus, konstatuoja, jog A. B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) patrauktas pagrįstai, tačiau paskirta nuobauda nėra teisinga.

8. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

9. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta, kad (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.), kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Pagal šio įstatymo 62 straipsnio 2² dalį, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą (Australijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiams).

10. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. 441 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis per pirmuosius 2 teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį arba, netekęs darbo ir nepraėjus 3 mėnesiams, ketina dirbti kitą aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

11. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams A. S., S. K., J. N. nacionalinės vizos išduotos, kviečiant dirbti ne pareiškėjo vadovaujamai bendrovei UAB „M. M. “, o kitiems darbdaviams. Nustatyta, kad UAB „M. M. “ teikė tarpininkavimo raštus Migracijos departamentui dėl minėtų užsieniečių nacionalinių vizų, nurodant, kad užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir turi profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą — 2022 m. lapkričio 9 d., tačiau nesulaukus atsakymo įdarbino trečiųjų šalių piliečius: A. S. įdarbintas 2021 m. gruodžio 6 d., S. K. — 2021 m. gruodžio 21 d., J. N. — 2021 m. gruodžio 6 d. Su jais buvo sudarytos darbo sutartys, pranešta „Sodrai“, buvo mokamas sulygtas darbo užmokestis, mokami mokesčiai valstybei. Iš Institucijos atsiliepimo matyti, kad Migracijos departamento atstovė Institucijai 2022 m. rugpjūčio 17 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą, kad naujos vizos minėtiems užsieniečiams pagal UAB „M. M. “ teiktus tarpininkavimo raštus nėra išduotos, tačiau byloje nėra duomenų, kad koks nors atsakymas būtų išsiųstas pareiškėjui. A. B. teisme paaiškino, kad tai ne pirmi užsieniečiai, kuriuos jie yra įdarbinę, minėtus užsieniečius įdarbino, nes matė užsieniečių pasuose įklijas vizų, kurios galiojo iki 2022 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesio ir kuriose buvo nurodytas leidimas dirbti, profesijų sąrašas. Nurodė, kad jis nežinojo, jog esant tokiai situacijai, jis negali įdarbinti užsieniečių, negavęs iš Migracijos departamento atsakymo, jog tenkintas jų tarpininkavimo dėl užsieniečių įdarbinimo jų įmonėje. Apie tai, kad negali įdarbinti minėtų užsieniečių sužinojo tik iš Darbo inspekcijos po daugiau nei pusės metų, o ne iš Migracijos departamento.

12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktas yra įrodytas, nes užsieniečiai buvo įdarbinti įmonėje neturint leidimo dirbti būtent UAB „„M. M. “ (nesulaukus atsakymo dėl teiktų tarpininkavimų Migracijos departamentui, kad būtų išduotos naujos vizos mintiems užsieniečiams).

13. Teismas sutinka su skundžiamame nutarime nustatyta aplinkybe, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nepakankamo rūpestingumo).

14. Visgi, nors padarytas nusižengimas atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra pasiekęs administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, tačiau padaryta veika jokių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė. Tai yra pirmasis asmens tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, iki jo padarymo nė karto nėra padaręs ir baustas už jokį administracinį nusižengimą asmens darbo ir socialinėms teisėms. Be to, iš ištirtų aplinkybių matyti, kad A. B. nesiekė nuslėpti duomenų apie asmenų įdarbinimą (sudarytos darbo sutartys, pranešta „Sodrai“, mokėti valstybei mokesčiai), o administracinis nusižengimas padarytas dėl klaidos, netinkamai įvertinus teisės aktų reikalavimus. A. B. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo ir išgyvena, prieš tai įdarbinant užsieniečius klaidų nėra padaręs. Mokesčių vengimo požymių nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, administracinio nusižengimo tyrimo procesas jau turėjo auklėjamąjį poveikį A. B., o atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, nedidelį pavojingumą, net ir minimalios, ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos (1 000 Eur) paskyrimas, neatitiktų nei padarytos veikos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės, prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, remdamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mano, kad nuobaudos tikslams pasiekti A. B. pakaks šiuo atveju skirti įspėjimą, t. y. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nes mano, kad A. B. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, Institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

tenkinti iš dalies pareiškėjo A. B. skundą.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. spalio 4 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-692-2022 (ROIK: 22179450766).

A. B., padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti įspėjimą.

Nutarties nuorašą proceso dalyviams susipažinti išsiųsti elektroniniu paštu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė