- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-852-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
- Suinteresuotas asmuo
- D. Z., Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono
- Pareiškėjas
- J. Z., M. A., R. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. Z. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos mėn. 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-274-547/2007 pagal pareiškėjų J. Z. , M. A. , R. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui, Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, S. Z. , D. Z. , A. Z. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2007-03-09 pareiškėjai J. Z. , M. A. , R. S. pateikė pareiškimą, prašydami:
1) Pratęsti J. Z. terminą J. Z. , gim. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimui priimti;
2) Pratęsti M. A. ir R. S. terminą J. Z. palikimui priimti po jų tėvo J. S. , gim. (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodė, kad 1991-10-16 J. Z. kreipėsi į Varėnos agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į turėtą žemę pagal buvusį administracinį – teritorinį suskirstymą. (duomenys neskelbtini) ji mirė. Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-01-02 raštu J. Z. buvo informuotas, kad jo motinai J. Z. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006-11-13 sprendimu Nr. 38-22878 yra atkurtos nuosavybės teisės į 6,56 ha žemės (duomenys neskelbtini). J. Z. turi teisę paveldėti atkurtos žemės dalį, kuri priklausytų pagal įstatymą. Apie priimtą sprendimą J. Z. informavo brolio J. S. , J. Z. sūnaus iš pirmosios santuokos (mirusio (duomenys neskelbtini)), sutuoktinę E. S. bei teisėtus paveldėtojus, mirusio J. S. vaikus, M. A. ir R. S. ir kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo. Notaras informavo, kad pareiškėjai praleido 6 mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai terminą praleido dėl svarbių priežasčių. J. Z. apie motinos iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą žinojo, tačiau laiku negalėjo priimti palikimo, nes žemėtvarkos skyriaus darbuotojai nuosavybės teises į žemę atkūrė tik 2006-11-13. M. A. ir R. S. apie priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo sužinojo tik iš savo motinos E. S. , kurią informavo J. Z. 2007 m. sausio mėnesį. Po tėvo mirties M. A. ir R. S. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo priėmimo, nes tėvas neturėjo jokio turto, todėl nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kad toks turtas yra (LR CK 5.1 str., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka ir neprieštarauja dėl praleisto termino pareiškime nurodytam palikimui priimti atnaujinimo.
Suinteresuotas asmuo S. Z. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis yra J. Z. sūnus. Po jos mirties priėmė palikimą ir jį valdo, t.y. jam, kaip įstatiniam paveldėtojui, gyvenusiam kartu su motina, perėjo visi namų apyvokos reikmenys ir daiktai. J. Z. 1990-11-21 testamentu jo vaikams (jos vaikaičiams) D. Z. ir A. Z. paliko tuo metu jos turėtą natūroje turtą – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais. J. Z. visada nurodydavo, kad žemė turi atitekti S. Z. , nes J. Z. , kaip palikimo dalis, buvo padovanota 3000 rublių. Po jos mirties laikotarpiu nuo 1992 m. iki 2006 m. visus nuosavybės teisių atkūrimo reikalaus tvarkė S. Z. su savo sūnumi D. Z. . Pareiškėjas J. Z. 1999-04-19 kreipėsi pats asmeniškai su prašymu, kad jam suteiktų 2,19 ha žemės, esančios Pošalmių kaime. Tai nėra susiję su J. Z. turto paveldėjimu. Pareiškėjai neatliko jokių aktyvių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jų valia nuo pat palikimo atsiradimo – 1991-12-20 iki dabar buvo nukreipta į palikimo priėmimą. Pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių ar subjektyvių priežasčių, trukdžiusių nustatytu terminu kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjų M. A. ir R. S. prašymas turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nes nesukels jiems jokių teisinių pasekmių. Jiems paveldėjimo teisė neatsirado, tuo atveju, kai jį priėmė pirmos eilės paveldėtojai (1964 m. CK 573 str., 574 str., 576 str., 587 str., 588 str.).
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2007-07-30 nutartimi prašymą patenkino. Teismas nutarė:
1) Pratęsti J. Z. terminą J. Z. , gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti;
2) Pratęsti M. A. ir R. S. terminą J. Z. , gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti po jų tėvo J. S. , gim. (duomenys neskelbtini), (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties;
3) Priteisti iš S. Z. , D. Z. ir A. Z. po 15,33 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006-11-13 priimtas sprendimas Nr.38-22878 iš karto buvo išsiųstas suinteresuotiems byloje asmenims - J. Z. įpėdiniams. Apie priimtą sprendimą Alytaus apskrities viršininko administracija pareiškėjui J. Z. pranešė tik 2007-01-02, tačiau paties sprendimo nepateikė. Tai trukdė jam tvarkyti paveldėjimo reikalus. Teismas nustatė, kad šioje byloje ir šiuose teisiniuose santykiuose turi būti taikomos civilinio kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, normos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad suinteresuotas asmuo S. Z. su šeima gyveno kartu J. Z. , konstatavo, kad jis pagrįstai perėmė po jos mirties visus namų apstatymo ir apyvokos daiktus. Teismas pažymėjo, kad 1990-11-21 testamente nurodyta, kad J. Z. vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko lygiomis dalimis D. Z. ir A. Z. , t.y. jame nekalbama apie jokį kitą turtą, kurį galėjo turėti ir galėjo palikti testatorė. Teismas padarė išvadą, kad testamentu velionė išreiškė savo valią tik dėl pastatų paveldėjimo. Tokiu būdu kitą turtą po J. Z. mirties turi teisę paveldėti ir J. Z. , ir jo mirusio brolio J. vaikai M. ir R., kurie yra įstatyminiai įpėdiniai. Teismas konstatavo, kad notaras suklaidino pareiškėją J. Z. , atsisakydamas priimti jo pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nurodęs, kad dėl žemės jis galės kreiptis tada, kai bus atkurtos nuosavybės teisės. Tokiu būdu susidarė situacija, kad pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą prašyti pratęsti terminą palikimui priimti. Teismas nustatė, kad pareiškėjai M. A. ir R. S. apie tai, kad senelė turėjo žemės sužinojo tik 2007 m. pradžioje, kai jiems paskambino jų dėdė J. Z. . Teismas pažymėjo, kad J. Z. mirties momentu ji dar nebuvo žemės sklypo savininke, todėl nei pareiškėjai, nei suinteresuoti asmenys šio žemės sklypo ir negalėjo paveldėti. Velionės J. Z. valia, kaip turėtų būti paveldėta žemė ir kas galėtų pretenduoti į žemę, buvo išsakyta 1991-10-16 parašytame prašyme grąžinti žemę M. B. , jos tėvo. Pretendentais į šią žemę ji nurodė: J. Z. (save) ir J. Z. bei S. Z. , t.y. ji nurodė ir kitus pretendentus. J. Z. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 3 žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini): 0,28 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,28 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad nuo pareiškėjų sužinojimo apie priimtą Alytaus apskrities viršininko sprendimą atkurti nuosavybės teises J. Z. į žemę iki jų kreipimosi į teismą praėjo labai neilgas laiko tarpas, per kurį buvo rengiamas pareiškimas teismui bei renkami kiti reikalingi dokumentai. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjai dar gali atlikti veiksmus, susijusius su paveldėjimo reikalais, pratęsus įstatymu nustatytą terminą, padarė išvadą, kad pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminą pratęsė (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr.VIII-1864) 38 str., 1964 m. CK 573 str., 574 str., 578 str. 1 d., 2001-07-01 CK 5.1 str. 1 d., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.).
Suinteresuotas asmuo D. Z. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-07-30 nutartį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas pareiškėjams terminą, nesilaikė teismų praktikos bylose dėl paveldėjimo ir nepagrįstai atnaujino terminus palikimui priimti. Pareiškėjai J. Z. palikimo nepriėmė, teismo posėdžio metu neįrodė, kad jį priėmė. Teismų praktikoje nustatyta, jog paveldėjimo teisė yra universali, todėl teismas nepagrįstai motyvavo, kad žemės J. Z. testamentu nepaliko. Teismas neteisingai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d., nes jame nurodyta, kad asmens išlikęs nekilnojamasis turtas atkuriamas įpėdiniams, priėmusiems paveldėjimą. J. Z. turtas paveldėtas ir to paveldėjimo pareiškėjai neginčijo.
Pareiškėjai J. Z. , M. A. , R. S. atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įstatymo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos tiems paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. J. Z. , gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 1964 m. CK 568 straipsnį, galiojusį J. Z. mirties dieną, palikimas atsirado, palikėjai mirus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teisė į palikimą pareiškėjams atsirado dar galiojant 1964 m. CK, todėl ginčo teisiniams santykiams pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė pastarojo kodekso teisės normos.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai pateikė įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti ir nurodė svarbias priežastis.
Kolegija pažymi, kad pareiškėjų teisė į palikimą atsirado tik nuo 2006-11-13, kai Alytaus apskrities viršininko administracija priėmė sprendimą Nr. 38-22878 (b.l. 29) dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kolegija, vertindama termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbą, atsižvelgia į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas buvo ilgas, į šį procesą atlikusių pareigūnų veiksmus, teisinę situaciją, taip pat į pareiškėjų amžių, jų teisinį neraštingumą, daro išvadą, kad pareiškėjai, neatlikdamas įstatyme nustatytų veiksmų, t. y. nepriimdami nors dalies materialaus turto natūra ir nesikreipdami į notarą dėl paveldėjimo teisės išdavimo, praleido įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau šis terminas pagrįstai buvo prailgintinas dėl pirmosios instancijos teismo išdėstytų argumentų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja.
Kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšminga yra velionės J. Z. valia, išreikšta 1991-10-16 parašytame prašyme (b.l. 26, 104) grąžinti žemę: pretendentais į šią žemę velionė, likus keletui mėnesių iki jos mirties, nurodė: J. Z. (save) ir J. Z. (pareiškėją šioje byloje) bei S. Z. , tokiu būdu įvardindama ir kitus pretendentus.
Tai, kad J. Z. 1990-11-21 testamentu savo vaikaičiams D. Z. ir A. Z. paliko tuo metu jos turėtą natūroje turtą – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, kad S. Z. po J. Z. mirties priėmė palikimą ir jį valdo, kad visus nuosavybės teisių atkūrimo reikalaus tvarkė S. Z. su savo sūnumi D. Z. , nesuteikia jokių teisinių privilegijų paveldėti žemę, į kurią tik 2006-11-13 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-22878 buvo atkurtos nuosavybės teisės velionei J. Z. . Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d. nuostatas. Juolab, kad 1990-11-21 testamente (b.l. 56) neminimas joks kitas turtas ar turtinės teisės.
Kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prailgino terminą palikimui priimti, ir papildomai atsižvelgia į tai, kad palikimas (žemės sklypai), kaip materialusis turtas, buvo suformuotas tik 2000 m. rugpjūčio mėnesį (b.l. 113-116), byloje nėra dokumentų apie atkurtos nuosavybės įregistravimą S. Z., D. Z., A. Z. vardu, todėl termino prailginimas neturės įtakos susiformavusių teisinių santykių stabilumui.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti skundžiamą nutartį. Materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį, kad visiems pareiškėjams terminas prailginamas vienam mėnesiui, siekiant užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Tai, kad kolegija tikslina skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti visą nutartį, nes byla iš esmės išspręsta teisingai (1964 m. CK 588 str., LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str., 38 str., LR CK 1.5 str., LR CPK 5 str., 7 str., 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos mėn. 30 d. nutartį iš esmės nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį, kad terminai palikimui priimti pratęsiami vienam mėnesiui.