Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir kaltinamajam V. J., jo atstovui ir gynėjui advokatui Povilui Latviui,

dalyvaujant kaltinamajam, privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam E. U., jo atstovui ir gynėjui advokatui Vytautui Griežei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. U. (E. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, šiuo metu nedirbantis, nevedęs, baustas administracine tvarka, teistas: 1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 151 straipsnio 1 dalį - 10 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 253 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinus už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ryto, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartimi E. U. paskirta papildoma pareiga – dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, ir jam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant E. U. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą; 1 metams 6 mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atimti teisę vairuoti transporto priemones, bausmė neatlikta,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį;

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, dirbantis pagal verslo liudijimą, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja – tyrėja A. J. – teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad negali pasakyti, kaip šiuo atveju buvo, bet praktikoje būna taip, kad prie pareiškimų ar tarnybinių pranešimų būna daug pagalių, akmenų ar plytų. Viskas dėl daiktinių įrodymų turėtų atsispindėti nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei nutarime nėra pasisakyta, tai negali pasakyti, ar tas pagalys buvo. Ji to pagalio nematė. Tvarka yra tokia, kad pareigūnai, buvę įvykio vietoje, surašo tarnybinį pranešimą, prie jo prideda daiktinius įrodymus ir visa tai palieka budėtojų dalinyje, operatyvaus valdymo skyriuje. Po to atvykę pareigūnai, atitinkamai pagal teritorinį priklausomumą, paprastai pasiima medžiagą ir daiktinius įrodymus. Ar šiuo atveju daiktiniai įrodymai buvo paimti, negali atsakyti. Jeigu lazda ir būtų buvusi, tai jos dabar fiziškai neturėtų ir negalėtų turėti, nes priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir prokurorui jį patvirtinus daiktiniai įrodymai turi būti perduodami sunaikinimui. Ji nepamena, kad būtų mačiusi pagalį, dėl jo likimo nieko nesprendė, todėl galbūt tas pagalys kažkur dingo. Pati ji įvykio vietoje nebuvo.

Liudytojas – policijos pareigūnas K. M. – teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad prisimena, jog atvykus į įvykio vietą jaunesnysis vyras pakėlė pertvarą ir juos su kolega įleido, o vyresnįjį vyrą rado jo garaže. Kiek pamena, kivirčas įvyko dėl elektros ir buvo apgadintos automobilio galinės durelės, dėl ko tiksliai asmenys susikivirčijo, nežino. Matėsi, kad automobilio durelės įlenktos. Vyresnysis vyriškis buvo sužalotas, jo veidas buvo stipriai kraujuotas, matėsi, kad kraujas buvo šviežias. Apie žymes ant rankų nieko negali pasakyti. Jie pagalį, apie kurį nurodė vyresnysis vyriškis, kad su tuo pagaliu jį mušė, rado prie jaunesniojo vyriškio garažo, kur jo ieškoti, nurodė vyresnysis vyras. Negali pasakyti, ar tas pagalys buvo lūžęs, bet jis buvo kraujuotas. Tą pagalį (lazdą) jie nuvežė į policijos komisariatą, padavė kartu su tarnybiniu pranešimu, o kas vyko toliau, nežino. Ar vyresnysis vyriškis nurodė daugiau įrankių, su kuo jį mušė, nepamena. Jaunesnis vyriškis buvo purvinas, bet nepastebėjo, kad jis būtų buvęs sumuštas, kitu atveju, būtų kvietę greitąją medicinos pagalbą.

E. U. 2016 m. spalio 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui rašytame pareiškime nurodė, kad jis šiandien, 2016-10-05, apie 17.00 val., būdamas savo garaže, (duomenys neskelbtini), garažo Nr. (duomenys neskelbtini), dirbo lauke, prie savo automobilio. Šalia jo pravažiavo žmogus su OPEL automobiliu, kuris jam pažįstamas kaip garažų bendrijos narys vardu V.. Tas vyras apsisuko, privažiavo prie jo ir išlipęs iš automobilio priėjo prie jo ir pradėjo klausti, iš kur pas jį (E. U.) elektra ir dega šviesa garaže. Nenorėdamas jam nieko aiškinti atsakė, kad tai ne jo reikalas, o V. pasipiktinęs trenkė jam į veidą. Jis šito nesitikėjo, bandė apsaugot savo veidą. V. pradėjo jį su ranka smaugti ir parvirto ant žemės, liko prispaustas ant grindų prie žemės. V. buvo jam iš viršaus. Jis (E. U.) paėmė nuo grindų į ranką akmenį ir trenkė V. į galvos pusę, kur galėjo pasiekti su ranka. Ištrūkęs iš V. pinklių iš karto pradėjo skambinti policijai, uždarė savo garažą ir pasislėpė pas kaimyną garaže. Jam (E. U.) yra sudaužyta viršutinė lūpa ir skauda dešinės pusės žandą. Jis (E. U.) buvo su darbo drabužiais, dėl jų išpurvinimo pretenzijų neturi. Dėl užpuolimo prašo patraukti V. atsakomybėn dėl tyčinio užpuolimo (b. l. 74).

V. J. 2016 m. spalio 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininkui rašytame pareiškime nurodė, kad 2016-10-05, apie 17 val., jis važiavo iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini), apvažiuojant vieną protarpį pasuko į kairę, šalia E. U. garažo, ant paties kampo, stovėjo įstrižai BMW automobilis. Pravažiavęs protarpį pasuko dar į kairę ir pastebėjo stovinčią mašiną MAZ, kuri užstojo kelią, jam teko apsisukti ir važiuoti atgal kitu išvažiavimu šalia E. U. garažo. Ir tuo metu pajuto smūgį į savo mašiną, „dešinę pusę“, nors atstumas nuo BMW buvo ne mažiau vieno metro. Jis tuoj pat sustojo, išlipo iš mašinos ir pasakė Ernestui: „ką tu padarei?“. Jisai apsisuko su raktu, apie 19-22 dydžio, ir puolė pakėlęs ranką į viršų. Ernestas rankoje turėjo raktą, laikydamas kaip peilį, išsigandęs, kad nesužalotų, pagavo Ernesto ranką ir pargriovė jį ant žemės norėdamas atimti jo ginklą. E. U. pradėjo graužti jo dešinę ranką. Jam nuo skausmo teko paleisti E. U.. Atsikėlęs E. U. nubėgo šalia savo garažo, staigiai paėmė lazdą, sugrįžo ir pradėjo jį mušti į skirtingus šonus. Kiek galėjo, užsidengė rankomis savo galvą, bet apsiginti nepavyko ir praleido keletą smūgių per rankas į galvą. Staiga nukraujavo ir matyt išsigandęs E. U. pradėjo kviesti policiją. Truputį palaukęs jis pats paskambino į 112, telefonu pranešė, kad kraujuoja nuo garažo kaimyno sumušimo. Sulaukę policijos ir greitosios ekipažų jie abu buvo apklausti policijos ir po to jį greitoji nuvežė į pagalbos ligoninę, kur jam sutvarkė abi rankas, susiuvo galvą, išrašė pažymą ir pasakė kreiptis į savo polikliniką, kad sutvarstyti žaizdas. Dabar jis yra nukentėjęs nuo psichiškai nesveiko žmogaus (b. l. 77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3877/2016(01) konstatuota, jog V. J. nustatyti šie sužalojimai: galvos kairės momeninės srities muštinė žaizda, nosies ir abiejų plaštakų odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) iki jam kreipiantis medicininės pagalbos (2016-10-05). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 2).

Iš policijos duomenų bazės išrašo matyti, kad 2016-10-05 17.04 val. E. U. pranešė policijai, kad prie jo garažo privažiavo pažįstamas su automobiliu OPEL MERIVA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį primušė. Šiuo metu abu vietoje, papildomai skambino kita pusė. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad 2016-10-05 apie 19.15 val. RVUL Skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Ž. pranešė, kad 2016-10-05, apie 18.13 val., GMP brigada į ligoninę pristatė V. J., kuriam diagnozuota: galvos mušta žaizda, nosies ir abiejų rankų plaštakų nubrozdinimas. Suteikus medicininę pagalbą išleistas (b. l. 73).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus (toliau – BPC) pateiktos informacijos matyti, kad 2016 m. spalio 5 d. BPC informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skambinta iš telefonų, kurių abonentų numeriai +(duomenys neskelbtini) ir +(duomenys neskelbtini) (b. l. 106).

Iš antrojo garso įrašo matyti, kad 2016-10-05 17.05 val. buvo skambinta į BPC ir iš telefono numerio +(duomenys neskelbtini). Garso įraše girdisi, kaip skambinantis asmuo, vėliau prisistatęs kaip V. J., nurodo, kad jis važiavo šalia automobiliu OPEL MERIVA ir jam trenkė su koja į mašiną, jis sustojo paklausė: „ką tu darai?“, puolė muštis iškvietė policiją, viskas vyko garaže, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmuo dabar kažkur pabėgo. V. J. BPC operatorei taip pat nurodo, kad jį sumušė, dar paėmė lazdą, su lazda per galvą pradėjo daužyti, jis visas kraujuoja, turbūt reikia greitosios pagalbos, jam sužalota ir galva, ir abi rankos (b. l. 107).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnis). Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, to ir siekia (nori), arba šis veikos padarinys yra neišvengiamas.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tarp E. U. ir V. J., garažų kaimynų, yra susiklostę itin konfliktiški santykiai dėl to, kad E. U. atsisako mokėti už elektros energiją, teigia jos nenaudojantis ir pan. Abu kaltinamieji patvirtino, kad dieną prieš byloje tiriamą įvykį, V. J. ir bendrijos pirmininkas liudytojas J. J. bandė užeiti pas E. U. į garažą patikrinti elektros naudojimo aplinkybių, tačiau nebuvo įleisti, kilo konfliktas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. J. buvo liudytojas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltu buvo pripažintas E. U. ir liudijo nukentėjusiojo minėtoje byloje – J. J., naudai. Abu kaltinamieji neneigia, kad 2016-12-05, apie 17 val., prie E. U. garažo tarp jų kilo konfliktas ir muštynės, tačiau abu nurodo kardinaliai priešingas tiek konflikto kilimo priežastis, tiek ir muštynių aplinkybes. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad asmenų, mačiusių muštynes tarp kaltinamųjų, nėra, todėl teismas apie muštynes, jų eigą ir pasekmes sprendžia gretindamas abiejų kaltinamųjų ir netrukus po įvykio atvykusių policijos pareigūnų parodymus, medicininių dokumentų duomenis, BPC pateiktus garso įrašus, kitus dokumentus. Įvertinęs šiuo duomenis teismas daro išvadą, kad E. U. pateikta įvykių versija apie tai, kad būtent V. J. jį užpuolė, smaugė, o jis V. J. sužalojimus padarė gindamasis, neatitinka kitų byloje nurodytų įrodymų. Teisme E. U. nurodė, kad įvykio metu V. J. pasipiktino, ėmė drebėti ir trenkė jam kumščiu į veidą, tai yra į dešinį skruostą ir lūpą dėl to, kad jis (E. U.) jo neįsileido tikrinti garažo dėl elektros panaudojimo aplinkybių. Iš vidinės lūpos pusės bėgo kraujas. Po to V. J. ėmė jį smaugti, parvertė jį ant žemės, ant pilvo, ir visu savo kūnu prispaudė prie žemės, smaugė. Jis negalėjo ištarti nei žodžio, negalėjo kvėpuoti, nes V. J. jį dusino. Kadangi kairė ranka buvo laisva, tai tik nuo žemės iš žvyro paėmė akmenį ir trenkė V. J. į galvos sritį keldamas ranką į viršų kiek pasiekia. Nematė, kur trenkia, nes V. J. buvo už jo, tačiau su tuo akmeniu sudavė V. J. kelis kartus į galvos sritį, kad tik išsivaduotų iš jo. Nebuvo nei jokio rakto, nei jokio pagalio. Tačiau, teismo vertimu, tokios E. U. nurodytos aplinkybės neatitinka byloje esančių užfiksuotų kaltinamųjų sužalojimo požymių. Iš paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo matyti, kad E. U. nustatyta diagnozė veido sumušimas, kuri pasireiškė viršutinės lūpos skausmu (b. l. 46, 47). Pats E. U. nurodė, kad iš esmės jam buvo tik praskelta lūpa ir tai iš vidinės pusės. Jokių paraudimų, smaugimo žymių, apibrozdinimų ant E. U. kūno neužfiksuota, nors pagal jo nurodytas įvykio aplinkybes, kad buvo taip stipriai smaugiamas, jog duso ir turėjo su akmeniu daužyti kaltinamojo V. J. galvą, tokios žymės turėtų likti. Ir priešingai, ant V. J. kūno yra užfiksuoti daugybiniai sužalojimai: galvos kairės momeninės srities muštinė žaizda, nosies ir abiejų plaštakų odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) (b. l. 2), kas atitinka V. J. nurodytas aplinkybes, kad jam buvo suduota veržliniu raktu į galvą, rankos sužalotos bandant pagauti raktą ir E. U. kandant, o nosis sužalota E. U. galva trenkiant V. J. į nosį. Kaip matyti iš liudytojų, policijos pareigūnų, parodymų, V. J. veidas buvo smarkiai kraujuotas, kas leidžia daryti išvadą, kad jo galva buvo praskelta.

Teismas sutinka su kaltinamojo E. U. gynėjo išsakyta versija, kad V. J. yra impulsyvus žmogus, sunkiai kontroliuojamas netgi teismo posėdžio metu, pakankamai padrikai dėlioja savo mintis ir aiškina įvykio aplinkybes. Tačiau nepaisant to, įvertinus tiek V. J. pokalbio su BPC turinį (b. l. 107), tiek jo pareiškimą policijai (b. l. 177), tiek paaiškinimus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymų logiškumu ir nuoseklumu, todėl jais remiasi. V. J. aiškiai nurodė, kodėl ir kaip jis važiavo pro E. U. garažą, kur stovėjo E. U. automobiliai, kad buvo suduotas smūgis į jo automobilį ir dėl to jis sustojo, kaip E. U. jam sudavė veržliniu raktu į galvą, o vėliau išsilaisvinęs paėmė lazdą ir smūgiavo su ja. Jis taip pat neneigia, kad buvo ranka prispaudęs E. U. prie žemės ir netgi jam sudavė, dėl ko galėjo E. U. būti padarytas sužalojimas. Policijos pareigūnai patvirtino, kad ant V. J. automobilio buvo apgadintos durelės, buvo šviežias apibrozdinimas, kas patvirtina V. J. nurodytas aplinkybes, kad E. U. spyrė į šalia jo lėtai važiuojantį V. J. automobilį, dėl ko ir kilo konfliktas tarp kaltinamųjų.

Ir priešingai, E. U. parodymai nėra nuoseklūs, logiški, keitėsi. Iškart po įvykio E. U., paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui, nurodė, kad jį užpuolė žmogus, bet jis jam atsikirto ir pastarasis nukrito. Tačiau atvažiavęs į policijos komisariatą, jis raštu davė jau kitokius paaiškinimus, kad jis buvo V. J. parverstas ir prispaustas, o bandydamas išsivaduoti paėmė akmenį nuo žemės ir juo trenkė V. J. per galvą, taip išsivadavęs iš karto iškvietė policiją, uždarė garažą ir nubėgo pas kaimynus laukti policijos (b. l. 76). Teisme E. U. aiškino, kad jis gulėjo ant pilvo, V. J. buvo jį užgulęs ir tokiu būdu su akmeniu, kiek pasiekė gulint jo ranka, trenkė V. J.. Apie jokį V. J. nukritimą daugiau kalbos nebuvo, tačiau atsirado naujos esminės detalės apie akmenį. Be to, iš jo paties pateiktų nuotraukų ir paaiškinimų matyti, kad iš karto po įvykio jis dar fotografavo ir filmavo V. J., o ne bėgo slėptis, nes bijojo, kaip pats teigia. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad E. U. paskambinus Bendruoju pagalbos centro numeriu operatorė jo klausė, dėl ko kilo konfliktas, ir E. U. nurodė, kad dėl nieko, tiesiog kaimynas su automobiliu pravažiavo pro šalį, apsisuko, grįžo ir jį užpuolė. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu E. U. jau pateikė kitą versiją, kad V. J. važiuodamas pro šalį pamatė jo garaže degančią šviesą, tada apsisuko, grįžo ir jie pradėjo konfliktuoti dėl, neva, vagiamos elektros energijos. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas nesivadovauja E. U. parodymais, nes jie, visų kitų įrodymų byloje kontekste, yra neįtikinantys, nelogiški ir neatitinkantys kitų byloje esančių duomenų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad E. U. 2016 m. spalio 5 d., apie 17 val., A. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu garažu, veržliniu raktu mažiausiai vieną kartą sudavė V. J. į galvą, ją praskėlė, sužalojo V. J. plaštakas, galva sudavė V. J. į nosį, ko pasėkoje V. J. buvo padaryta galvos kairės momeninės srities muštinė žaizda, nosies ir abiejų plaštakų odos nubrozdinimai, t. y. šiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. J. nežymiai sutrikdė sveikatą. E. U. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Be to, teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus vertina, kad jų nepakanka padaryti išvadai, kad nurodyto konflikto metu V. J. griebė rankomis E. U. už kaklo, parvertė ant žemės ir prispaudęs kūnu prie žemės rankomis laikydamas už kaklo smaugė E. U. ir tuo sukėlė nukentėjusiajam E. U. fizinį skausmą. V. J. neneigė, kad trenkė kumščiu į veidą E. U., tačiau iš ankščiau aptartų aplinkybių matyti, kad V. J. tai padarė gindamasis, todėl jis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi nepadaryta jam inkriminuojam nusikalstama veika.

Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę E. U., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant E. U. asmenybę nustatyta, kad jis buvo teistas tris kartus (buvo nubaustas laisvės atėmimo bausme), baustas administracine tvarka, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. U. laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra E. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad E. U. skirtina bausmė artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Kadangi E. U. buvo teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, kuriuo skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu skirta bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 19 d.), šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu skirta subendrinta bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, kilo lokalinis konfliktas tarp garažo kaimynų, padarytas nesunkus nusikaltimas, yra pagrindas manyti, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, remiantis BK 75 straipsniu, jos vykdymas atidėtinas, nuteistajam skiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones.

Privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir kaltinamasis V. J. baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu pareiškė 1689,90 € civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad šią sumą sudaro turtinė žala, kurią sudaro negautos pajamos – 500 €, užmokestis už specialisto išvadą – 39,90 €, teisinės pagalbos išlaidos – 350 €, neturtinė žala – 800 € (b. l. 33-35).

Anot V. J., dėl patirtų sužalojimų jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, jis buvo nedarbingas 3 savaites, negalėjo vairuoti automobilio, negalėjo dirbti pagal verslo liudijimą, neatliko didelio užsakymo ir dėl to prarado pajamas, patyrė fizinį skausmą, skausmas tęsėsi ilgai, dvasinius išgyvenimus (jautė nerimą ir diskomfortą, prarado galimybę bendrauti, negalėjo miegoti, matė įvykio vaizdą prieš akis).

V. J. teismui pateikė verslo liudijimų ir pajamų deklaracijų už 2016 m. nuorašus, taip bandydamas įrodyti, kad jis negavo pajamų. Tačiau tokie jo pateikti įrodymai dėl negautų 500 € nėra pakankami. Nukentėjusysis nepateikė jokių konkrečių duomenų apie turėtą 500 € vertės užsakymą ir, kad būtent dėl patirtų sužalojimų jo negalėjo įvykdyti, todėl šioje dalyje pateiktas civilinis ieškinys dėl 500 € turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 dalimi, tam tikras išlaidas teismas gali pripažinti proceso išlaidomis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. J. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybą dėl specialisto išvados ir sumokėjo 39,90 € (b. l. 54). Tokios išlaidos yra pripažintinos kitomis proceso išlaidomis, kadangi jos buvo būtinos siekiant įrodyti V. J. padarytus sužalojimus.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014).

Šiuo konkrečiu atveju padaryto nusikaltimo pasėkoje, nukentėjusiajam V. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nėra abejonės, kad dėl tokių E. U. veiksmų V. J. patyrė ir fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl dalyvavimo teisme, kurį laiką negalėjo dirbti su tekinimo staklėmis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam padaryta jo civiliniame ieškinyje nurodyta neturtinė žala, t. y. 800 € yra pagrįsta, todėl priteistina nukentėjusiajam.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš advokato P. Latvio pateikto pinigų priėmimo kvito, nukentėjusysis V. J. advokatui sumokėjo 350 €. Advokatas konsultavo nukentėjusįjį, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paruošė civilinį ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, gynė nukentėjusįjį nuo jam privataus kaltinimo tvarka pareikšto kaltinimo. Dėl to nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos jam turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 6 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, galutinę bausmę jam nustatyti 4 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą nuteistajam atidėti 3 metams. Įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 67, 68, 72² straipsniais, nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemones: per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 1 metams 6 mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atimti teisę vairuoti transporto priemones.

V. J. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nukentėjusiojo V. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti pilnai ir iš E. U. neturtinės žalos atlyginimui priteisti V. J. 800 € (aštuonis šimtus eurų).

Priteisti iš E. U. 350 € (tris šimtus penkiasdešimt eurų) V. J. advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš E. U. 39,90 € (trisdešimt devynis eurus devyniasdešimt centų) proceso išlaidų nukentėjusiajam V. J..

Civilinio ieškinio dalyje dėl 500 € (penkių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.