Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Lino Žukausko ( kolegijos pirmininko ir pranešejo ), Audrones Kartanienes, Daivos Pranytes-Zalieckienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiosios ir civilines ieškoves J. B. ir nuteistojo S. B. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. gegužes 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 187 str. 1 d. ir jam paskirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

S. B. pagal LR BK 140 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu.

S. B. pagal LR BK 155 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu.

S. B. pagal LR BK 165 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu.

J. B. pripažinta teise i ieškinio patenkinima del turtines žalos padarymo S. B. nusikalstama veika, už kuria jis nuteistas. Klausimas del ieškinio dydžio perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.

J. B. civilinis ieškinys dalyje del neturtines 90000 Lt žalos padarymo bei turtines 132,03 Lt žalos padarymo paliktas nenagrinetu, išaiškinant teise pareikšti ieškini civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustate:

S. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjucio 21 d., nuo 9.00 val. iki 10.00 val., budamas namie, adresu (duomenys neskelbtini), tycia sugadino svetima, t. y. buvusiai sutuoktinei J. B., priklausanti turta: apgadino 800 Lt vertes veidrodžio stikla, nuskele 30 Lt vertes vaza, apdauže namo medinius laiptus ir ju tureklus, lubas ir sienas laiptineje, nudauže plytele koridoriaus laiptineje, tokiu budu padarydamas nusikalstama veika, numatyta LR BK 187 str. 1 d.

S. B. išteisintas del nusikalstamu veiku, numatytu LR BK 140 str. 1 d., 155 st. 1 d. ir 165 str. 1 d., padarymo, o butent del to, kad 2007 m. rugpjucio 21 d., apie 9.00 val. Ramuniu g. 27, Vilniuje, be J. B. leidimo ir sutikimo savavališkai atrakino tvoros vartus ir iejo i jos žemes sklypa, atrakino gyvenamojo namo duris ir be jos leidimo iejo i jai nuosavybes teise priklausanti gyvenamaji nama, ižeidinejo ja viešais necenzuriniais žodžiais, puole ja mušti, t. y. kelis kartus smoge rankomis i galva, nugara, per rankas, pradejo smaugti, spyre jai i kojas, pradejo metyti i ja daiktus, tuo padarydamas J. B. nežymu sveikatos sutrikdyma.

J. B. manymu, teismas nepagristai padare išvada, kad jos parodymai negali buti vertinami kaip visiškai nuoseklus, abejones kelia tai, kad specialisto išvadoje nera duomenu apie sužalojimus galvoje ir kakle, nors nukentejusioji tvirtino, kad ji buvo smaugiama. Skunde J. B. teigia, kad iškart po ivykio, budama streso busenoje trumpai nurode, ka jai padare S. B., o kiti parodymai tik patikslina, papildo jos išvardintus sužalojimus. Tai rodo, kad specialistas konstatavo sužalojimus, apie kuriuos parodymus ji dave. Todel mano, kad teismas, priimdamas nuosprendi, nepagristai nesivadovavo mineta specialisto išvada.

Tai, kad apeliante patyre galvos sužalojimus, konstatuota Greitosios medicinines pagalbos universitetines ligonines išduotame paciento, patyrusio galvos trauma, apžiuros PKS protokole. Todel, apeliantes nuomone, teismo išvada, kad nera duomenu apie galvos trauma, yra neteisinga. Tvirtina, kad neteisingos teismo išvados ir del jos smaugimo. Nurodo, kad smaugimo žymes kakle lieka tuo atveju, kai smaugiama ilgai ir stipriai, o ja vyras smauge trumpai ir nestipriai, todel žymiu ir neliko. Tai, kad prieš ja S. B. naudojo smurta patvirtino liudytojos J. P., G. A., A. G., E. N.. Mano, kad teismas nuosprendyje nepilnai apraše liudytoju parodymus.

Apeliantes manymu, nepagrista teismo išvada, jog S. B. ne prieš jos valia isibrove i jos gyvenamasias patalpas. Nurodo, kad buves vyras piktybiškai nevykde teismo sprendimo, vilkino išsikraustyma, todel tai negali buti pagrindu konstatuoti, kad jis teisetai galejo ieiti i jos namus.

Nukentejusiosios teigimu, teismas nepagristai netenkino civilinio ieškinio del turtines žalos atlyginimo. Teismui buvo pateiktas antstolio surašytas Faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotas daiktu ir grindu sugadinimo faktas. Nors nukentejusioji buvo nurodžiusi, kad del virtuves plyteliu apgadinimo S. B. pretenziju neturi, teismas konstatavo, kad jos buvo apgadintos anksciau ir tiksliai negalint nustatyti padarytos žalos dydžio, ieškinys paliekamas nagrineti civilinio proceso tvarka. Taip pat nepagristai atsisakyta tenkinti civilini ieškini del 90000 Lt neturtines žalos priteisimo. Remiantis LR CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo, teismo išvada, kad išteisinus S. B. pagal LR BK 140 str. 1 d., atmestinas ir civilinis ieškinys dalyje del neturtines žalos priteisimo ir turines žalos atlyginimo už vaistus ir taksi paslaugas, yra neteisinga. Apeliantes nuomone, kadangi S. B. nuteistas už kita nusikaltima, neturtines žalos atlyginimo klausima teismas privalejo išspresti.

Apelianto nuomone, liudytojos A. G. parodymai vertintini kritiškai, nes ji del ankstesnio tarp judvieju buvusio artimumo, jam kerštauja.

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše S. B. skunda tenkinti jame išdestytais motyvais, o nukentejusiosios skunda atmesti kaip nepagrista. Nukentejusioji ir jos atstovas praše ju skunda tenkinti, o nuteistojo skunda atmesti kaip nepagrista.

Motyvuojamoji dalis

Nukentejusiosios ir nuteistojo skundai atmestini.

Kolegijos nuomone, S. B. kalte padarius jam inkriminuota nusikaltima irodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais irodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo visas bylos aplinkybes, ivertino irodymus, nepažeides LR BPK 20 str. reikalavimu bei prasmes ir sutinkamai su LR BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagristai prieme apkaltinamaji nuosprendi.

Kolegijos nuomone, iš esmes abu apeliantai skundžia apylinkes teismo nuosprendžio pagristuma ir teisetuma, skunduose nurodydami analogiškus jo panaikinimo pagrindus. Taciau priešingai, nei nurodyta apeliaciniuose skunde, esminiu BPK pažeidimu byloje nenustatyta. Negalima sutikti su skundo motyvais, kad teismas savo išvada grinde remdamasis nepatvirtintais ir neištirtais irodymais, taip pat nenurode, kuo remdamasis prieme vienus irodymus ir atmete kitus. Teismas betarpiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus bei nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del kiekvienos S. B. inkriminuojamos veikos kvalifikacijos. Byloje konstatuota, kad nesurinkta negincijamu irodymu, patvirtinanciu, kad S. B. ivykde nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. ir 165 str. 1 d., ir negincijamai nustatyta, kad jis ivykde nusikalstama veika, numatyta LR BK 187 str. 1 d.

Teismas nuosprendyje del BPK 140 str. 1 d. taikymo pasisake, kad remiantis abieju buvusiu sutuoktiniu parodymu analize, atsižvelgtina i tai, jog kaip ir konflikto metu, taip ir bylos nagrinejimo teisme metu S. B. ir J. B. yra priešiškuose santykiuose, o nesant tiesioginiu liudytoju, maciusiu nukentejusiosios žalojima, negali buti atmetama galimybe, kad jie siekia vienas kita apkalbeti. J. B. parodymu analize patvirtina, kad jie negali buti vertinami kaip visiškai nuoseklus ir atitinkantys kitus bylos duomenis. Su šia teismo išvada kolegija sutinka. Apeliantes skunde nurodytas paaiškinimas, kad iškart po ivykio del streso tik trumpai nurode jai S. B. padarytus sužalojimus, o kiti parodymai tik patikslina, papildo anksciau išvardintus sužalojimus, vertintinas kritiškai. Atkreiptinas demesys, kad nors nukentejusioji skunde nesutinka su specialisto išvada del jai padarytu sužalojimu, taciau tuo paciu ir mano, kad ja nesivadovauta nepagristai. Tokie skundo prieštaravimai leidžia daryti išvada, kad nukentejusioji bando bylos aplinkybes aiškinti savo naudai. Teismas konstatavo, kad S. B. parodymai atitinka sunaus V. B. parodymus. O kadangi J. B. nurode buvusi smaugiama, kumšciais mušama i galva, nors kaip matyti iš specialisto išvados, sužalojimu galvoje ar kakle jai nebuvo nenustatyta, kraujosruvu veido srityje taip pat nenustatyta, nukentejusiosios parodymu nenuoseklumas pagristai sukele teismui abejones.

Apeliantes skundo motyvas, kad byloje duomenu apie jos galvos trauma buvo pakankamai, nors teismas jais nesivadovavo ir padare klaidinga išvada, atmetamas kaip nepagristas. Teismas nuosprendyje nurode, kokius specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus patyre J. B. ir kokiu pagrindu jie buvo padaryti: specialistas remesi pacios nukentejusiosios paaiškinimais, taip pat ir jos pristatytu paciento, patyrusio galvos trauma, apžiuros protokolu. Nukentejusiosios paaiškinimas, kad buvo smaugiama trumpai ir nestipriai, todel ir neliko šiu žymiu kakle, vertintinas kritiškai.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad J. B. padarytos daugybines kraujosruvos nugaroje, abiejose rankose ir kojose, odos nubrozdinimas kairiame rieše, tokiu budu padaryti sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sužalojimu. Apeliante negincija šiu sužalojimu, tvirtina, kad juos padare S. B.. Taciau bylos duomenys irodo, kad nei viena iš liudytoju vienareikšmiškai nepatvirtino, kad mate, kaip J. B. buvo suduodami smugiai. Nors V. B., R. Š. ir G. A. parode, kad mate kaip nukentejusiajai iš nosies bego kraujas, kitu sužalojimu jie nenurode. Liudytojos E. N., J. P. ir D. M. patvirtino, kad girdejo tik riksmus, daužymasi, taciau nemate, kaip prieš nukentejusiaja buvo naudojamas smurtas. Nukentejusios sunus teisme paaiškino, kad tevai konfliktuoja pastoviai, abu nenusileidžia ir nori irodyti savo teisinguma, be to, nurode, kad i ligonine motina važiavo ne iškart po ivykio. Atsižvelgiant i paminetas aplinkybes, teismas konstatavo, kad negali buti atmetama galimybe, jog konflikto su buvusiu sutuoktiniu S. B. metu J. B. galejo buti padaryti specialisto išvadoje išvardinti sužalojimai, o taip pat suduota per veida, del ko iš nosies bego kraujas, taciau byloje nebuvo paneigta ir kaltinimo versija, jog kraujas iš nosies galejo begti ir del didelio J. B. kraujospudžio ar susijaudinimo. Teismo išvada, kad negincytinu, abejoniu nekelianciu irodymu, patvirtinanciu, jog S. B. tycia sužalojo J. B., byloje nera, yra pagrista.

Kas liecia skundu argumentus del irodymu pagal LR BK 155 str. 1 d. vertinimo – teismas nuosprendyje pažymejo, kad nei viena iš byloje apklaustu Bagvilu kaimyniu nenurode girdejusios necenzurinius žodžius J. B. atžvilgiu. J. P. parode, kad girdejo negražius apibudinimus iš S. B. jo sunaus atžvilgiu, taciau keiksmažodžiu, skirtu J. B. negirdejo. Atsižvelgiant i šias ir anksciau aptartas bylos aplinkybes, kolegija su teismo išvada, kad S. B. veikoje nenustacius LR BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiu, butina ji išteisinti, sutinka.

Kolegijos nuomone, taip pat nera pagrindo teigti, kad S. B. padare nusikaltima, numatyta LR BK 165 str. 1 d. Teismas atsižvelge i tai, kad liudytojas V. B. patvirtino savo tevo versija, jog šis iki ivykio gyveno J. B. po skyrybu priklausanciame name. Taip pat iš dalies remesi nukentejusiosios J. B. parodymais, kad vyras kartais nakvodavo jos namuose. Byloje apklaustos liudytojos nurode, kad S. B. pažista kaip kaimyna, kai kurios mate ji begiojant. Byloje nera jokiu patikimu J. B. versija patvirtinanciu irodymu, be to, iš jos pacios parodymu matyti, kad daiktu išvežimu ji buvo pati suinteresuota, kad ju name buvo, nes praše trecio asmens perduoti S. B., kad šis juos išsivežtu.

Apelianto skundo argumentas, kad turto apgadinimai ivyko del neatsargumo, trukdant J. B. nešti dvirati, yra paneigta liudytoju parodymais ir faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolu. Teismas pažymejo, kad kaltinamojo parodymai, jog jokio turto jis name negadino, daiktu nemete, o laiptai buvo sugadinti krentant nuo ju sportiniam dviraciui, vertinami kritiškai, kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, nes tokie jo parodymai prieštarauja kitiems bylos irodymams. Atsižvelgiant i konflikto metu namo kieme buvusiu asmenu parodymus, jog jie girdejo tokio pobudžio garsus, del kuriu objektyviai galejo atsirasti sugadinimai laiptuose, sienose ir grindyse, kolegija sutinka su apylinkes teismo padaryta išvada, kad tokiems sugadinimams padaryti buvo reikalinga didele fizine jega, todel šie sugadinimai galejo atsirasti tik S. B. tycia metant ivarius daiktus.

Atkreipiamas demesys, kad Vilniaus m. 1 apylinkes teismas 2007-06-18 d. sprendimu nutrauke santuoka tarp S. B. ir J. B. ir pastarajai priteise gyvenamaji nama, esanti Ramuniu g. 27, Vilniuje, nustatant vieno menesio ipareigojima buvusiam sutuoktiniui iš jo išsikraustyti. Tai rodo, kad teismas nustate šio turto priklausomybe, o butent, priteise ji J. B.. Todel apelianto skundo argumentas, kad jis negalejo buti nuteistas už nuosavo turto apgadinima, yra nepagristas. Su savimi S. B. galejo išsinešti tik asmeninius daiktus. Tai, kad jis du menesius piktybiškai nevykde teismo ipareigojimo, o J. B. nesieme drastišku priemoniu, tik irodo, kad buves vyras piktnaudžiavo savo padetimi ir J. B. geranoriškumu.

Byloje yra statybos ir remonto darbu samata, iš kurios matyti, kad i ja buvo itrauktas visu name esamu apgadinimu, padarytu ir iki paskutinio konflikto, pašalinimo kaina. Kolegija sutinka su teismo išvada del ieškovei pripažintos teises i ieškinio patenkinima ji perduodant nagrineti civilinio proceso tvarka. Kadangi tiek iš šios samatos, tiek iš nukentejusiosios ir nuteistojo paaiškinimu yra akivaizdu, kad civilinis ieškinys dabar jau pareikštai 4911 Lt sumai, nors privataus kaltinimo tvarka paduotu skundu praše priteisti 5211 Lt turtines žalos, turi buti tikslinamas. Teismas tinkamai pritaike LR BPK 109, 113 str. nuostatas ir teisingai priteise iš S. B. J. B. naudai 2300 Lt už išlaidas advokato teisinei pagalbai apmoketi ir del faktiniu aplinkybiu konstatavimo.

Kolegijos nuomone, teismas nuosprendyje tinkamai išsprende neturtines žalos ir turtines žalos už vaistus ir taksi paslaugas klausima, išaiškinant nukentejusiajai teise pareikšti ieškini civilinio proceso tvarka. Tokiu budu, priešingai nei teigia apeliante, jai nebuvo užkirsta teise i patirtos žalos atlyginima.

Taip pat nepagristi apeliantu skundu motyvai, kad teismas nuosprendyje nepilnai apraše liudytoju parodymus ir savo išvadas grinde remdamasis nepatvirtintais ir neištirtais parodymais, , kadangi LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatu prasme, be kaltinamojo parodymu, nuosprendyje nurodomi ir kiti irodymai, kuriais grindžiama išvada apie kaltes irodomuma, t. y. trumpai išdestomos nukentejusiuju, liudytoju parodymu, specialistu išvadu turinys, faktu, nustatytu ištyrus daiktinius irodymus, dokumentus, nustatymas. Perpasakojimai, citatos, minint antraeiles, bylai nereikšmingas detales, daro nuosprendi gremezdiška ir mažai itikinama. Nuosprendyje turi buti ne tik išdestyti irodymai, bet ir atlikta ju analize, atskleidžiant ju turini bei nustatytas faktines aplinkybes. Kai yra irodymu prieštaravimu, turi buti paaiškinta, kodel teismas vienas aplinkybes laiko irodytomis, o kitas – ne. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, nuosprendis visiškai atitinka minimo straipsnio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

nutare:

S. B. ir J. B. apeliacinius skundus atmesti.