Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant D. K., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 210 str. 3 d., numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. būdamas AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus logistikos centro pamainos viršininkas, taip pat atsakingas už prekių bei dokumentų pateikimą muitinei, 2019-06-27 apie 14 val., teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikė muitiniam tikrinimui paskirties muitinės įstaigoje – Vilniaus pašto poste į Vilniaus pašto postą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus oro uosto posto su tranzitine deklaracija T1 Nr. 19LTVA100016B38A99 atgabentų prekių (pašto siuntos, skirtos individualiems gavėjams, 172 maišai, 1512 kg)., ir iškrovė šias prekes AB „Lietuvos paštas“ laikinojo saugojimo sandėlyje be muitinės leidimo.

Tokiais veiksmais V. L. padarė ANK 210 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu V. L. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi jog sudarė sunkumus kolegoms darbe. Nurodė, jog paštas dirba visą dieną ir krūvis yra didelis. Ta diena buvo išskirtinė, nes buvo daug priėmimo, išdavimo veiksmų. Jis kuruoja 7 rampas, kuriose reikia greitai iškrauti mašinas, kad galėtų įvažiuoti sekančios mašinos. Jis atsakingas už siuntas iš Kazakijos, uždarą tranzitą iš Baltarusijos, o kryptis iš Kinijos („Clevy international“) jam nauja (seniau buvo siaučiama kitais kanalais supaprastinta forma). Viena iš mašinų buvo su 167 maišais prekių (su papildomais atskirai apmokestinamais siuntiniais) iš Kinijos. Tai jam buvo pirmas toks priėmimas, ankščiau jis tik praėjęs instruktažą, kaip priimti tokią siuntą. Automobilis su siunta, kuri nebuvo plombuota (automobilis plombuojamas, kai prekės atvyksta ne iš Europos Sąjungos), prie rampos ji atvažiavo su atidarytomis durimis. Mano, jog dėl šios priežasties susipainiojo ir pradėjo eilinį prekių iškrovimą. Muitinės procedūrą jis atlikdavo, kai automobilis atvykdavo su plomba. Jis nežino, kodėl automobilis buvo neplombuotas oro uosto terminale, dokumentuose nebuvo nurodyta plombos numeris. Muitinės jis nekvietė, nes būdavo atvejų, kai muitinės procedūros buvo atliekamos kitoje vietoje, o po to prekės vežamos prie rampos. Ši siunta buvo atvežta iš oro uosto, todėl spėjo, jog galėjo pagalvoti, kad muitinės procedūros buvo atliktos ten. Jie atliko prekių iškrovimą, o jis pabaigė dokumentų pildymą savo kompiuteryje ir baigė pamainą. Pirmadienį (2019-07-01) atėjus į darbą jo tiesioginis vadovas paskambino ir paklausė, ar jis buvo iškvietęs muitinę, ir tik tada suprato padaręs klaidą. Mano, jog jo pažeidimą pastebėjo jo tiesioginis vadovas, kai pats negalėjo užbaigti muitinės procedūros ir pradėjo aiškintis to priežastis. Kiek žino, kiniškų prekių patikrinimas įvyko vėliau – jos buvo užkonservuotos, procedūra užbaigta ir perduota rūšiavimo grupei. Jei jam būtų paskirta bauda, prašė jos mokėjimą išdėstyti, mokant po 80–100 Eur per mėnesį.

ANK 210 str. 3 d. numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 Eur.

Byloje esantys įrodymai – AB Lietuvos paštas 2019-07-03 raštas; deklaracijos nuorašas; paties V. L. administracinio nusižengimo tyrimo bei teismo posėdžio metu duoti parodymai – patvirtina, kad V. L., nagrinėjamu atveju, būdamas atsakingas už prekių bei dokumentų pateikimą muitinei, 2019-06-27 apie 14 val. nepateikė muitiniam tikrinimui paskirties muitinės įstaigoje – Vilniaus pašto poste, į Vilniaus pašto postą transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus oro uosto posto su tranzitine deklaracija T1 Nr. 19LTVA100016B38A99 atgabentų prekių (pašto siuntos, skirtos individualiems gavėjams, 172 maišai, 1512 kg) ir leido iškrauti šias prekes AB „Lietuvos paštas“ laikinojo saugojimo sandėlyje be muitinės leidimo.

Tokiais veiksmais V. L. padarė ANK 210 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą.

V. L. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusižengimą ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad V. L. pastaruosius 3 metus nebaustas administracine tvarka.

Iš ANK 210 str. 3 d. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar net ir minimalaus dydžio, t. y. 1 000 Eur, paskirta bauda, savo griežtumu atitiktų V. L. padaryto pažeidimo pavojingumą, ir, atsižvelgus į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, būtų adekvati, proporcinga bei teisinga atsakomybės taikymo prasme.

ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

V. L. padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, reali žala niekam nebuvo padaryta.

Be to, V. L. paaiškino, kad po administracinio nusižengimo protokolo surašymo protokole nurodytoms siuntoms buvo atlikta muitinės procedūra; pažeidimą padarė ne tyčia, o suklysdamas dėl muitinės procedūros užbaigtumo, nes automobilis prie jo kuruojamos rampos atvyko be plombų. Šios jo nurodytos aplinkybės byloje esančiais įrodymais nepaneigtos.

Teismas įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir paskiriant V. L. baudą ženkliai mažesnę nei ANK 210 str. 3 d. sankcijoje numatyta minimali, t. y. 300 Eur baudą.

Atsižvelgęs į V. L. gaunamas pajamas (Liteko duomenų bazė), taip pat paskirtos baudos dydį, teismas sprendžia, kad prašymas dėl paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo, mokant iki 100 Eur per mėnesį, nėra pagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 35 str. 1 d. 1 p., 210 str. 3 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 210 str. 3 d. numatytą nusižengimą ir skirti jam už tai 300 (trijų šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19103143095.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą