- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- 2-1526/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų V. P. ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NETO“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NETO“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl kreditoriaus AB „Swedbank“ (toliau – ir bankas) bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo patikslinimo. Bankroto administratorius nurodė, kad buvo patvirtintas 2 491 444,19 Lt dydžio banko finansinis reikalavimas.
Bankui įkeistas turtas buvo parduotas už 1 923 360 Lt sumą, bankui buvo pervesta 1 857 886,62 Lt suma, todėl aptariamas reikalavimas mažintinas iki 633 557,87 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino.
Kreditorius V. P. nurodytą nutartį apskundė. Šio kreditoriaus nuomone, teismas neatsižvelgė į pajamas, gautas už parduotą bankui įkeistą turtą. Skirtumas tarp šių pajamų ir bankui pervestos sumos sudaro 65 473,38 Lt. Nurodytas skirtumas susidarė dėl administravimo išlaidų, kurios turėjo būti sumokėtos iš banko gautos sumos. Kreditoriaus manymu, nebuvo jokio teisinio pagrindo banko sumokėtas administravimo išlaidas pridėti prie jo reikalavimo bankrutuojančiai įmonei, todėl finansinis reikalavimas turėjo būti patenkintas tokia apimtimi, kiek buvo gautą lėšų už parduotą turtą. Dėl šių priežasčių banko finansinis reikalavimas turėjo būti sumažintas iki 568 084,49 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir nusprendė bankroto administratoriaus prašymą dėl banko finansinio reikalavimo patikslinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 17 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino iš dalies: įpareigojo administratorių grąžinti bankui 46 640,55 Lt pastarojo finansiniam reikalavimui padengti bei sumažino ir patvirtino patikslintą 573 626,74 Lt dydžio banko reikalavimą.
Teismas nustatė, kad banko 2 491 444,49 Lt dydžio finansinio reikalavimo padengimui buvo pervesta ne visa piniginių lėšų suma, gauta už varžytynėse parduotą bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą; šis skirtumas sudaro 65 473,38 Lt. 2009 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkimas, be kita ko, nustatė įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką, pagal kurią kreditorius – įkaito turėtojas – padengia tik tą įmonės administravimo išlaidų sąmatos dalį, kuri buvo skirta įkaito turėtojui įkeisto turto priežiūrai; likusią administravimo išlaidų sąmatos dalį administratorius apsimoka iš kitų įmonės pajamų. Teismo nuomone, tokia administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka ir tas faktas, kad kreditorių susirinkimas nepatvirtino administravimo išlaidų paskirstymo tarp įkeisto turto turėtojų skaičiavimo metodikos, sudaro pagrindą įpareigoti bankroto administratorių pervesti 46 640,55 Lt sumą – nebuvo įrodyta, kad tokia suma buvo išleista bankui įkeisto turto priežiūrai.
Teismas nurodė, kad pagal bankroto administratoriaus skaičiavimus apie išlaidas, patirtas administruojant bankui įkeistą turtą, jos siekia 18 832, 83 Lt: 8 370,40 Lt už vandens išleidimą, 4 384,10 Lt už turto priežiūrą, 1 682,80 Lt už įkeisto turto įvertinimą, 36,08 Lt už sklypų tvarkymą ir 2 420 Lt transporto išlaidas. Teismo nuomone, pagrįstos yra vandens išleidimo, sklypų tvarkymo ir turto priežiūrios išlaidos. Tuo tarpu transporto išlaidos, kurios buvo patirtos aprodant būsimiems pirkėjams iš varžytynių parduotiną nekilnojamąjį turtą, yra per didelės, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, mažintinos iki 500 Lt. Įkeisto turto įvertinimo išlaidos nepagrįstos įrodymais. Remdamasis šiomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis minėta kreditorių susirinkimo nustatyta administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka, kuris banko nėra nuginčytas, teismas nusprendė 13 290,58 Lt sumažinti banko finansinį reikalavimą už įkeisto turto priežiūrą ir patvirtinti patikslintą 573 626,74 Lt dydžio reikalavimą (633 557,87 Lt – 46 640,55 Lt – 13 290,58 Lt = 573 626,74 Lt).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas V. P. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, patvirtinant 568 084,49 Lt dydžio banko finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai pripažino transporto išlaidas įkeisto turto priežiūros išlaidomis, nes turto rodymas potencialiems pirkėjams nei pagerina, nei palaiko esamą turto būklę. Be to, nebuvo pateikta jokių tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
2. Teismas nepagrįstai nesumažino banko finansinio reikalavimo išskaičiuota administravimo išlaidų suma. Turto perdavimo natūra atveju pareiga sumokėti administravimo išlaidas tenka turtą perėmusiam kreditoriui. Tokia taisyklė turėtų būti taikoma ir tuo atveju, kai turtas yra parduodamas iš varžytynių, nes abejose situacijose rezultatas turi būti vienodas. Tai patvirtina ir 2009 m. lapkričio 12 d. atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimas, pagal kurį pareiga mokėti administravimo išlaidas tenka būtent įkaito turėtojui, taip pat CPK 4.174 straipsnis, pagal kurį bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos hipoteka nėra užtikrinamos. Taigi nebuvo jokio teisinio pagrindo banko mokamas administravimo išlaidas pridėti prie to paties banko reikalavimo bankrutuojančiai įmonei.
Apeliantas BUAB „NETO“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, patvirtinant patikslintą 586 917,32 Lt dydžio banko finansinį reikalavimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nuo 18 832,83 Lt iki 13 209,58 Lt sumažino sumą, skirtą bankui įkeisto turto administravimui. Byloje nebuvo kvestionuojamas bankui įkeisto turto administravimo išlaidų dydis, o ginčas kilo tik dėl jas turinčio dengti subjekto. Teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl nepagrįstomis pripažįsta dar 1 939,20 Lt dydžio išlaidas (939,45 Lt dydžio turto priežiūros sąnaudos, patirtos 2010 m. kovo 1 d. – 2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiu, ir 1 000 Lt dydžio transporto išlaidos, patirtos iki 2010 m. kovo 1 d.). Priešingai nei nurodyta nutartyje, byloje buvo pateikti įrodymai dėl turto vertinimo išlaidų. Teismas taip pat nenurodė, kokiu pagrindu ir kokiais kriterijais vadovaudamasis nustatė, kad 2 420 Lt išlaidos transportui yra nepagrįstos, o pagrįstomis yra 500 Lt dydžio išlaidos.
Tretysis asmuo AB „Swedbank“ prašo V. Pargaliausko skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas klaidingai mano, jog 2009 m. lapkričio 12 d. kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka kreditoriai prisiėmė prievolę atlyginti administratoriui ir bankrutuojančiai įmonei jų patirtas administravimo ir turto priežiūros išlaidas. Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nenumato kreditoriams pareigos ar galimybės prisidėti savo lėšomis prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų. Nors ir bankrutuojanti, įmonė visas savo turėtas išlaidas už jai nuosavybės teisėmis priklausančio turto priežiūrą, tvarkymą ir pan. privalo apmokėti iš savo lėšų, nes, priešingu atveju, įmonės kreditoriai, apmokėję už įmonės turto administravimą, įgautų atgręžtinio reikalavimo teisę. Administravimo išlaidų atlyginimas turto perdavimo natūra ir turto pardavimo atvejais negali būti sulygintas. Remiantis CPK 560 straipsnio 3 dalimi, bankroto atveju nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodomu 4.174 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegijos vertinimu, esminis ginčas šioje byloje kilo dėl subjekto, turinčio atlyginti su bankui įkeisto bankrutuojančios įmonės turto administravimu siejamas išlaidas.
Apeliantas V. P. argumentuoja, kad tokios administravimo išlaidos turi tekti bankui, tai yra, banko finansinis reikalavimas turi būti mažinamas ne tik jam realiai perduotų už turto pardavimą gautų lėšų suma, bet ir ta suma, kuri iš gautų už pardavimą lėšų buvo atskaityta administravimo išlaidoms dengti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendė priešingai ir nesutiko išskaičiuotų administravimo išlaidų suma sumažinti banko finansinį reikalavimą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, sutikti su tokiu skundžiamos nutarties aiškinimu nėra pagrindo.
Nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutartį, matyti, kad ji, be kita ko, grindžiama kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką, pagal kurią įkaito turėtojas padengia tik tą įmonės administravimo išlaidų sąmatos dalį, kuri buvo skirta įkaito turėtojui įkeisto turto priežiūrai, bei tuo, kad tokios tvarkos bankas nėra nuginčijęs. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais argumentais, banko patikslintą reikalavimą mažino ne tik 46 640,55 Lt suma, kurią įpareigojo bankroto administratorių grąžinti bankui kaip nepagrįstą bankui įkeisto turto priežiūros išlaidų dalį, bet ir 13 290,58 Lt suma, kurią laikė pagrįstomis ir protingomis turto priežiūros išlaidomis. Taigi skundžiamoje nutartyje, priešingai nei teigia apeliantas V. P. , jo pasiūlyta administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka buvo vadovautasi. Tuo tarpu skirtumą tarp šio apelianto prašomos patvirtinti ir teismo patvirtinto banko finansinio reikalavimo sudaro suma, lygi apelianto BUAB „NETO“ nurodomai sumai, kuri, pastarojo nuomone, buvo nepagrįstai nepripažinta su turto priežiūra susijusiomis administravimo išlaidomis (573 626,74 Lt (teismo patvirtintas finansinis reikalavimas) – 568 084,49 Lt (apelianto V. Pargaliausko prašomas patvirtinti banko finansinis reikalavimas) = 5 542,25 Lt; 1 939,45 Lt (išlaidų suma, dėl kurios, apelianto BUAB „NETO teigimu, apskritai nebuvo pasisakyta) + 1 920 Lt (transporto išlaidų suma, kuri, apelianto BUAB „NETO teigimu, nepagrįstai pripažinta per didele) + 1 682,80 Lt (turto vertinimo išlaidos, kurios apelianto BUAB „NETO teigimu, nepagrįstai nepripažintos neįrodytomis) = 5 542,25 Lt). Teisėjų kolegijos nuomone, jei pirmosios instancijos teismas pagrįstomis turto priežiūros išlaidomis būtų pripažinęs visą apelianto BUAB „NETO“ nurodomą sumą, teismas, vadovaudamasis savo pozicija, būtų patvirtinęs apelianto V. Pargaliausko nurodyto dydžio banko finansinį reikalavimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi apelianto V. Pargaliausko nurodyta administravimo išlaidų paskirstymo tvarka, apeliantas BUAB „NETO“ šios teismo nutarties dalies neskundė, o bankas atskirojo skundo nepateikė, aptariamos teismo nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo nevertina (CPK 313, 320, 338 str.).
Apeliantas V. P. teigė, kad transporto ir turto vertinimo išlaidos pagal kreditorių susirinkimo patvirtintą įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką negali būti pripažįstamos turto priežiūros išlaidomis. Pažymėtina, kad iš skundžiamos nutarties turinio nėra aiškūs pirmosios instancijos teismo motyvai (CPK 270 str. 4 d. 4 p.), kodėl aptariamos išlaidos buvo pripažintos turto priežiūromis išlaidomis, todėl teisėjų kolegija negali įvertinti šios nutarties dalies pagrįstumo ir teisėtumo. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti tikrąją kreditorių susirinkimo nutarime nurodytą turto priežiūros išlaidų prasmę, o tuomet spręsti dėl transporto ir turto vertinimo išlaidų priskyrimo ar ne turto priežiūros išlaidoms bei tinkamai motyvuoti savo išvadą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto BUAB „NETO“ argumentu, kad teismas neįvertino 1 939,45 Lt dydžio išlaidų, kas, manytina, buvo klaidingų aritmetinių skaičiavimų pasekmė (iš 18 832,83 Lt atėmus 8 370,40 Lt išlaidas už vandens išleidimą, 4 384,10 Lt už turto priežiūrą, 1 682,80 Lt už įkeisto turto vertinimą, 36,08 Lt už sklypų sutvarkymą ir 2 420 Lt už transporto išlaidas gaunamas 1 939,45 Lt likutis).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria transporto ir turto vertinimo išlaidos nemotyvuotai pripažintos turto priežiūros išlaidomis, nepasisakyta dėl 1 939,45 Lt išlaidų priskyrimo turto priežiūros išlaidoms ir jų dydžio pagrįstumo, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir nurodyti klausimai pirmosios instancijos teismui perduotina nagrinėti iš naujo. Šiuo atveju taip pat atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad byloje yra įrodymai, patvirtinantys turto vertinimo išlaidų dydį (b. l. 82).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria 2 240 Lt dydžio transporto ir 1 682,20 Lt dydžio turto vertinimo išlaidos nemotyvuotai pripažintos turto priežiūros išlaidomis, nepasisakyta dėl 1 939,45 Lt dydžio išlaidų priskyrimo turto priežiūros išlaidoms ir jų dydžio pagrįstumo, panaikinti ir nurodytus klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.