- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-2038-656/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-02313-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Liuda Uckienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- I. V., P. V.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei Nordea Bank Finland Plc
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Advokatai
- Andžejus Seliava, Neringa Pašukinskaitė
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Gražinai Petrikienei, dalyvaujant ieškovei I. V., ieškovų atstovui advokatui Andžejui Seliavai ir atsakovo atstovei advokatei Neringai Pašukinskaitei,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų (apeliantų) P. V. ir I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų ieškovų P. V. ir I. V. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Nordea Bank Finland Plc (toliau - Bankas) Lietuvos skyriui, trečiajam asmeniui V. K. dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 900/1766 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipoteką (lakšto Nr.01120070025832, įregistruotas 2007-09-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje), baigta dėl skolinio įsipareigojimo įvykdymo. Nurodė, kad 2008-11-18 iš V. K. nusipirko nurodytą žemės sklypą, kuris buvo įkeistas atsakovui. Pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad pirkėjai įneš į V. K. nurodytą banko sąskaitą 91872,79 EUR pinigų sumą, būtiną skoliniams įsipareigojimams pagal 2007-08-08 būsto kreditavimo sutartį Nr.BK07/08/27J įvykdyti, nes bankas neprieštaravo dėl jam įkeisto minėto žemės sklypo pardavimo, įvykdžius prievoles pagal minėtą kreditavimo sutartį. Bankas pateikė sutikimą dėl bankui įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo, tačiau hipoteka iki šiol nepanaikinta, nors ieškovai į V. K. nurodytą banko sąskaitą pervedė reikalingą pinigų sumą. Ieškovų teisės yra pažeistos, nes atsakovas atsisakė išregistruoti hipoteką.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, kadangi kredito suma pagal 2007-08-08 Kreditavimo sutartį Nr.BK07/08/27J nebuvo padengta, todėl bankas neturi pareigos atsisakyti 900/1766 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos. Nurodė, kad ieškovai savo reikalavimus dėl žemės sklypo pirkimo pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymo ir hipotekos neišregistravimo turėtų reikšti ne bankui, o žemės sklypo pardavėjai ir kredito gavėjai V. K.. Kreditas nėra grąžintas ir įsiskolinimas nepadengtas. Tai yra ieškovų ir V. K. santykiai ir nesudaro pagrindo pripažinti hipoteką pasibaigusia. Bankas raštą išdavė tik V. K. tam, kad galima būtu sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir parodė, kad bankas tam neprieštarauja. Pinigai buvo į V. K. sąskaitą, tačiau jie nebuvo panaudoti kredito padengimui, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Nesutiko su ieškovų ir jų atstovo argumentais, kad bankas sutiko, jog ieškovams padengus trečiojo asmens skolą bankui, bus panaikinta hipoteka, nes Bankas su ieškovais neturėjo jokių santykių. Skolos perkėlimas gali būti tik esant rašytiniam kreditoriaus sutikimui, o Banko sutikimo, kad kreditą dengtų ieškovai nėra. Kreditas bankui negrąžintas, skoliniai įsipareigojimai neįvykdyti, todėl nėra pagrindo panaikinti hipoteką.
Tretysis asmuo V. K. atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovų atsakovo naudai priteisė 3 210,63 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad Kreditavimo sutarties 5.2.3. punkte numatyta, kad iki visiško prievolių įvykdymo V. K., norėdama parduoti, dovanoti, išnuomoti ar kaip kitaip apsunkinti Bankui įkeistą turtą, privalo gauti raštišką Banko sutikimą. Sutarties 6.1.1. punkte numatyta, kad Bankas turi teisę nuo kredito davėjo sąskaitos (-ų), esančių Banke, nurašyti kreditą (jo dalį), palūkanas ir visas kitas Kredito sutartyje numatytas gavėjo mokėtinas sumas bankui be atskiro kredito gavėjo sutikimo.
Byloje esantis atsakovo sutikimas, patvirtina, kad Bankas neprieštarauja, jog turtas įkeistas atsakovui 2007-09-17 įregistruotu hipotekos lakštu, už V. K. prievoles pagal Kreditavimo sutartį, būtų parduotas ir pakartotinai įkeistas. Sutikime numatyta, kad Bankas per 14 dienų atsisakys minėto turto įkeitimo teisės, kai bus padengtas V. K. įsiskolinimas Bankui - 91872,79 EUR, sumokant priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kt., į Banko sąskaitą, atidarytą V. K. vardu. Ieškovų ir trečiojo asmens 2008-11-18 sudarytos Pirkimo – pardavimo sutarties 2.1. punkte numatyta, kad pirkėjai prieš pasirašant sutartį į V. K. banko sąskaitą pervedė 230000 Lt. Byloje nustatyta, kad 2008-11-18 ieškovas J. V. į V. K. sąskaitą pervedė 230000,00 Lt. Į V. K. sąskaitą 2008-11-18 buvo pervesta 90000,00 Lt. kredito grąžinimui. Byloje nėra duomenų apie V. K. prašymą Bankui dėl paimto kredito padengimo, todėl laikytina, kad V. K. sutartimi su Banku prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pilnai neįvykdė, nepasirūpino, kad nustatytu terminu būtų kreiptasi į Banką dėl skolos padengimo ir hipotekos išregistravimo. Atsakovas nebuvo 2008-11-18 patvirtintos Pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Nesant 2007-08-08 Kreditavimo sutarties Nr. BK 07/08/27J 5.1.1. punkte ir CK 4.197 straipsnyje numatytų turto hipotekos pasibaigimo prielaidų, atsakovui neatsirado nurodytoje Kreditavimo sutartyje numatyta pareiga kreiptis dėl minėto žemės sklypo hipotekos išregistravimo. Visa pagal 2007-08-08 Kreditavimo sutartį pasiskolinta pinigų suma atsakovui iki šiol nėra grąžinta, todėl nėra pagrindo hipoteką pripažinti.
Iš 2007-08-08 Pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. punkto matyti, jog turėjo būti įvykdytos sąlygos, tam, kad atsakovas atsisakytų hipotekos, t.y. iki šios sutarties pasirašymo į Banke esančią V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti pervesta ne mažiau kaip 230000 Lt. V. K. dalies skolos dengimui, be to kredito gavėja (V. K.) turėjo pateikti Bankui prašymą padengti kreditą bei turėjo būti sumokėti visi kreditavimo sutartyje bei su hipotekos išregistravimu susiję mokesčiai. Iš Pirkimo –pardavimo sutarties turinio seka, kad pirkėjai (ieškovai) iki šios sutarties pasirašymo pervedė į minėtą V. K. sąskaitą Banke 230000 Lt. Ieškovai mokėjimo paskirtyje nenurodė, jog minėta suma pervedama V. K. skolos dengimui. Pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkte šalys susitarė, kokiu būdu bus sprendžiama, jeigu pervestos pinigų sumos nepakaktų įsiskolinimui Bankui padengti bei hipotekos išregistravimo išlaidoms apmokėti. Numatyta, kad skirtumą savo lėšomis apmokės pardavėjas V. K., kuri pagal Kredito Sutarties 5.1.1. punktą įsipareigojo informuoti Banką apie išankstinį kredito grąžinimą, kad šis galėtų panaikinti hipoteką.
Ieškovai 2008-11-18 sumokėdami į AB Nordea Bank Finland Pl banke esančią V. K. sąskaitą 230000 Lt sumą buvo užtikrinti trečiojo asmens, kad šios lėšos bus skirtos jos įsiskolinimui pagal 2007-08-08 Kreditavimo sutartį Nr. BK 07/08/27J padengti, iš tiesų vykdė ne V. K. įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį, o savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2008-11-18 Pirkimo-pradavimo sutartį, nes iš esmės atsakovas nėra minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio šalis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų davęs rašytinį sutikimą, t.y. pasirašęs susitarimą dėl V. K. skolos (įsiskolinimo) perkėlimo ieškovams pagal minėtą 2007-08-08 Kreditavimo sutartį (CK 6.116 str., 6.118 str.). Atsakovo išduotas sutikimas „Dėl bankui įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo“ Nr.08/10/144D, negali būti laikomas sutikimu perkelti prievolę padengti kreditą, ir iš esmės yra hipoteka įkeisto daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn procedūros dalis (CK 4.170 str. 3 d.), tačiau ne rašytinis patvirtinimas, kad ieškovai prisiima V. K. skolą, o atsakovas su skolos perkėlimu sutinka. Atsižvelgiant į tai, ieškovų argumentai, kad atsakovas sutikimu parduoti žemės sklypo dalį, iš esmės perleido jiems prievolę padengti bankui kreditą pagal minėtą kreditavimo sutartį, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Tam, kad atsakovas atsisakytų hipotekos, ne tik ieškovai (pirkėjai), bet ir kredito gavėja pagal 2007-08-08 Kreditavimo sutartį Nr. BK 07/08/27J V. K. turėjo vykdyti Banko išduoto sutikimo parduoti žemės turtą sąlygas. Trečiasis asmuo V. K. ieškovų sumokėtą sklypo kainos dalį turėjo panaudoti pagal paskirtį, t.y. kreiptis į Banką su atitinkamu prašymu, kad jos sąskaitoje esančios piniginės lėšos – ieškovų sumokėta suma būtų panaudota jos skolai Bankui sumokėti, tačiau, kaip jau buvo minėta bei matyti iš bylos duomenų, šių savo įsipareigojimų neįvykdė. Be sąskaitos savininko sutikimo (patvirtinimo) bankas neturi teisės disponuoti kliento sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ar kitu būdu apriboti kliento banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, nesant tam įstatyme numatytų pagrindų (CK 6.913 str. 3 d.), todėl atmestini ieškovų argumentai, kad atsakovas turėjo suprasti ir neleisti trečiajam asmeniui V. K. išsiimti iš jos vardu atidarytos sąskaitos pinigus. Grąžinti kreditą ar jo dalį prieš terminą turi teisę tik pats kredito gavėjas, gavęs banko raštišką sutikimą, o prievolė turi būti vykdoma iš asmeninės kredito gavėjui atidarytos banko sąskaitos.
Atsakovas išdavė skolininkei V. K. pagal minėtą 2007-08-08 Kreditavimo sutartį Nr. BK 07/08/27J išankstinį sutikimą atsisakyti hipotekos, bet tik tuo atveju, jeigu bus įvykdytos visos 2008-10-10 sutikime Nr. 08/10/144D „Dėl bankui įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo“ išdėstytos sąlygos, kurios yra neatsiejama 2008-11-18 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties dalis, tačiau jų neįvykdžius, t.y. nepadengus V. K. skolos bankui pagal Kreditavimo sutartį, nesumokėjus hipotekos, 2007-09-17 įregistruotos hipotekos lakštu Nr.01120070025832 Vilniaus m. 1-ojo apylinkė teismo hipotekos skyriuje, išregistravimo mokesčių, atsakovui neatsirado pareiga atsisakyti 900/1766 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į CK 4.197 str. 2 d. 1 p. įtvirtintą hipotekos pabaigos pagrindų teisinį reglamentavimą, kad įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali reikalauti, kad hipoteka būtų baigta tik tuo atveju, jeigu yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas kreditoriui. Prievolė Bankui pagal 2007-08-08 Kreditavimo sutartį nėra iki galo įvykdyta, nors tebevykdoma ir po žemės sklypo dalies pardavimo. Teismui pateikta 2011-01-24 pažyma patvirtina, kad kredito likutis 2011-01-24 dienai sudarė 43512,95 EUR, o galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2037-08-01. Trečiasis asmuo V. K. iš ieškovų gautus pinigus už parduotą žemės sklypo dalį pasiėmė sau, o skolos Bankui, nepaisant pirkimo-pardavimo sutartimi įtvirtinto šalių susitarimo, neapmokėjo.
Hipoteka yra išvestinė prievolė ir priklauso nuo pagrindinės prievolės likimo, t.y. pasibaigia tik pasibaigus pagrindinei prievolei. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t.y. turi elgtis protingai - apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Ieškovų veiksmai vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Ieškovai nesirūpino savo teisių apsauga, kiek privalo rūpintis apdairus ir rūpestingas asmuo, t.y. laiku nesikreipė į Banką, kad jiems būtų suteikta išsami informacija, susijusi su hipoteka apsunkinto daikto įsigijimo nuosavybėn galimybėmis, neįvertino galimos rizikos bei neigiamų padarinių pardavėjo ir kredito gavėjo sąžiningumo aspektu, nesiderėjo su pardavėju dėl kitokių apmokėjimo už perkamą butą sąlygų, siejant galutinį atsiskaitymą su hipotekos išregistravimu ir pan.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1.Pirmos instancijos teismas banko (atsakovo) sutikimą nepagrįstai vertino tik kaip sutikimą perleisti įkeistą daiktą. Bankas sutiko, kad žemės sklypas būtų parduotas ir pakartotinai įkeistas. Papildomai atsakovas įsipareigojo atsakyti turto įkeitimo teisės, kai bus padengtas trečiojo asmens įsiskolinimas bankui. Atsakovas sutikime nurodė, kad paskolos dalis turi būti grąžinama sumokant priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir baudas, jei tokie yra, o taip pat išankstinio grąžinimo mokestį, jei toks taikomas, į nurodytą banko sąskaitą. Būtina išaiškinti tikrąją banko valią. Bet kuris protingas asmuo, sudarydamas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį tokiomis sąlygomis, prašytų, kad jam būtų pateiktos aiškios sąlygos, kurioms esant bankas atsisakys hipotekos. Bankas, išduodamas sutikimą, tokias sąlygas nurodė: V. K. skolos dydį ir hipotekos atsisakymo sąlygas – pinigų pervedimą į banko nurodytą V. K. sąskaitą. Bet kuris protingas asmuo sutikimą suprastų kaip įsipareigojimą atsisakyti hipotekos, kai bus padengtas V. K. įsiskolinimas bankui. Pirmos instancijos teismas pažeidė sisteminio sutarties aiškinimo principą (CK 6.193 str. 2 d.). Sprendžiant iš banko veiksmų, bankui buvo žinoma apie V. K. ir ieškovų ketinimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir atsiskaitymo sąlygas. Jei bankas būtų norėjęs duoti tik sutikimą perleisti įkeistą žemės sklypą, visos kitos sąlygos apie įsiskolinimo sumą ir įsiskolinimo sumokėjimo sąskaitą būtų perteklinės, nes pačiai V. K. šios sąlygos turėjo būti žinomos. Bankas, įvykdžius sutikime nurodytas sąlygas, įsipareigojo atsisakyti sutikimo. Ieškovams akceptavus (įvykdžius) banko nurodytas sąlygas, banko sutikimas tapo jam privalomas (CK 6.168 str. 1 d.). Banko sutikimas yra sandoris.
2.Aiškinant sutikimo turinį, teismas privalėjo taikyti CK 6.193 str. 4 d. įtvirtintą contra proferentem taisyklę: neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai. Bankas, kuriam taikomi ypač aukšti atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai, turėjo suvokti, kad sutikimą vertins ne tik notaras, bet ir žemės sklypo pirkėjas, kuris nėra kreditavimo sutarties šalimi ir jam kreditavimo sutarties sąlygos nėra privalomos ir žinomos. Bankas negali reikalauti, kad sutikimo turinys bus aiškinamas plečiamai su sutikime nenurodytomis sąlygomis. Bet kuris protingas asmuo, gavęs banko sutikimą, neturėjo pagrindo tikėtis, kad be pinigų sumokėjimo į banko nurodytą sąskaitą, bankui turi būti papildomai pateiktas prašymas išankstiniam kredito grąžinimui. Ieškovai ir trečiasis asmuo V. K. pervedė į banko nurodytą sąskaitą 92678,40 eurus – daugiau negu banko nurodyta 91872,79 eurų suma. Pinigų nurašymas nuo banko sąskaitos banko įsipareigojimui atsisakyti hipotekos jau neturi. Nors V. K. prašymas bankui apie išankstinį kredito grąžinimą nebuvo pateiktas, tačiau ši aplinkybė netrukdė bankui nuo nurodytos sąskaitos 2008-11-26 nurašyti 56310,36 eurų. Bankas nežinojo apie 2008-11-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, nes nebuvo šios sutarties šalis, negalėjo žinoti, ar V. K. veiksmai buvo nesąžiningi ir piktavališki. Bankas kredito sutartį su V. K. nutraukė tik 2009-05-07 pranešimu ir nutraukimo pagrindą nurodė, kad trečiasis asmuo V. K. neįvykdė savo prievolių bankui pagal pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. nepadengė nustatytos likusios įsiskolinimo dalies pagal kredito sutartį, kuri turėjo būti sumokėta kredito gavėjos nuosavomis lėšomis. Tai neatitinka tikrovės, nes V. K. 2008-11-18 sumokėjo į banko nurodytą sąskaitą 26065,80 eurus. Tik banko valioje buvo spręsti, kada panaudoti šiuos pinigus V. K. įsiskolinimui padengti. Bankas turi visas technines priemones kontroliuoti pinigų judėjimą klientų sąskaitose, nurašyti sumokėtus pinigus V. K. kredito grąžinimui.
Žemesnės instancijos teismas
3.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susidariusią situaciją vertino kaip skolos perkėlimą (CK 6.115-6.122 str.). CK 6.39 str. 2 d. nustato, kad jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Bankas sutiko, kad pinigų įmokėjimas į nurodytą sąskaitą bus laikomas tinkamu prievolės grąžinti kreditą įvykdymu.
4.CK 4.197 str. 1 d. nustato, kad vienas iš hipotekos pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas, tačiau CK 4.197 str. 3 d. numato atvejus, kai hipoteka gali baigtis neįvykdžius pagrindinės prievolės: hipotekos kreditoriaus ir skolininko susitarimu ar kai hipotekos kreditorius hipotekos atsisako (vienašalis sandoris). Bankas laisva valia priėmė sprendimą atsisakyti hipotekos, kai bus įvykdytos sutikime nurodytos sąlygos.
5.Atsakovui taikomi aukšti apdairumo, rūpestingumo ir sąžiningumo standartai. Bankas nurodytas hipotekos atsisakymo sąlygas laikė saugiomis. Ieškovai neturėjo pagrindo abejoti banko kvalifikacija ir sąžiningumu. Tikėjosi, kad sumokėjus 82678,40 eurus, hipotekos atsisakymas bus formalus. Banko paaiškinimai prieštaringi, nes jis teigia, kad nebuvo V. K. pareiškimo dėl išankstinio kredito grąžinimo, tačiau tai jam nesutrukdė, remiantis Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1.1. punktu nurašyti iš banko sąskaitos V. K. lėšas. Bankas žinojo, kad jo interesams nėra jokios grėsmės, nes jis bet kuriuo atveju turi teisę patenkinti savo reikalavimus. Bankas tik dėl savo aplaidumo nenurašė pinigų nuo pinigų nuo V. K. banko sąskaitos, tačiau savo aplaidumą siekia nuslėpti nesąžiningai aiškindamas faktines aplinkybes ir sutarčių sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1.Bankas sutikimą išdavė remiantis Kreditavimo sutarties 5.2.3. punktu, pagal kurį įkeisto turto perleidimui buvo būtinas banko sutikimas. Sutikimas buvo išimtinai skirtas turto pardavėjai V. K. ir bankui. Bankas ir apeliantai jokių sutartinių santykių neturėjo.
2. Bankui išduodamas sutikimą nežinojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, šalių sulygta atsiskaitymo tvarka. Ieškovai neįrodė, kad patys domėjosi, kokia bus hipotekos atsisakymo tvarka, nors kaip rūpestingi ir atidūs pirkėjai, žinodami V. K. įsiskolinimą, turėjo tai daryti.
3.Vienašalis sandoris turi būti aiškinamas vadovaujantis CK 6.193 str. nustatytomis taisyklėmis nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus. Banko sutikimas yra vienašalis sandoris, jam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Aiškinant sutikimo turinį aiškinama ir nustatinėjama tik banko valia. Bankas sutikime nurodė, kad hipotekos atsisakys per 14 dienų, kai bus padengtas V. K. įsiskolinimas bankui. Bankas galimą hipotekos atsisakymą susiejo ne su pinigų į V. K. sąskaitą pervedimu, bet su visišku V. K. atsiskaitymu pagal Kreditavimo sutartį. Bankas nustatė, kad hipotekos atsisakys tik per 14 dienų, kai bus padengtas įsiskolinimas. 14 dienų terminas nustatytas siekiant sutikrinti duomenis apie įsiskolinimą, paruošti riekiamus dokumentus. Tuo tarpu V. K. pervestos lėšos, kurios turėjo būti skirtos išankstiniam kredito grąžinimui, jau sekančią dieną pervestos kitiems asmenims. Visiškas, o ne dalinis atsiskaitymas yra esminė sąlyga hipotekos atsisakymui.
4.Kreditavimo sutarties 5.1.1. punkte nustatyta, kad kredito gavėjas, norėdamas pasinaudoti savo teise grąžinti kreditą anksčiau laiko, turi apie tai raštu pranešti bankui ne vėliau kaip prieš tris banko darbo dienas. Bankas neturėjo jokios informacijos, kad kreditas bus grąžinamas būtent 2008-11-18. Apeliantai painioja dvi skirtingas operacijas – išankstinį kredito grąžinimą ir V. K. piniginių lėšų nurašymą. Šios operacijos reglamentuotos skirtinguose kreditavimo sutarties nuostatose (6.1.1. punkte ir 5.1.1. punkte). Bankas tik pastebėjęs V. K. sąskaitoje esančias pinigines lėšas kaip nurodytas pervestas kredito grąžinimui ir tai, kad lėšos pervedamos kitiems asmenims, ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nesąžiningiems V. K. veiksmams.
5.Banko sutikimo negalima vertinti kaip vienašalio hipotekos atsisakymo (CK 4.197 str. 3 d.), nes sutikimas buvo duotas daikto perleidimui, o hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.). Hipotekos atsisakymui yra numatyta aiški ir formali tvarka bei procedūra, reglamentuota teisės aktuose, todėl sutikimas perleisti daiktą negali būti laikomas dokumentu, kuriuo yra atsisakoma hipotekos.
6.Atsakovų tvirtinimas, kad bankas buvo nesąžiningas, nes jo veiksmai atitinka kreditavimo sutarties nuostatas. Atsižvelgtina į apeliacinės instancijos teismų praktiką bylose, kurių faktinės apylinkybės yra panašios (Vilniaus apygardos 2010 11 04 nutartis civilinėje byloje Mr.2A-933-464/2010).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje įrodinėjimo dalykas yra ieškovų ir atsakovų tikrieji ketinimai, aplinkybė, ar buvo atsakovo aplaidumas administruojant ieškovų už perkamą turtą sumokėtas pinigines lėšas. Byloje esminę reikšmę turi atsakovo ir trečiojo asmens V. K. ketinimai ruošiant atsakovo 2008-10-10 sutikimą Nr.08/10/144D dėl įkeisto turto pardavimo.
Nors ieškovai ir atsakovas nebuvo Kreditavimo sutarties šalimis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovai žemės sklypą pirko asmeniniams poreikiams, taikytinos vartojimo santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos. Teismas turi pareigą identifikuoti vartojimo sutartis, t. y. pagal pateiktus dokumentus ex officio kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, ir atlikti šių sutarčių sąlygų ir su šalių elgesiu susijusių aplinkybių, kuriomis grindžiamas atsisakymas užbaigti hipoteką, sąžiningumo kontrolę (CK 6.188 straipsnis). CPK 179 str. 1 d. nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas turėjo patikslinti ir pasiūlyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teisme prie bylos prijungus naujus įrodymus, nustatyta, kad atsakovas 2008-10-10 sutikimą Nr.08/10/144D V. K. išdavė 2008-10-06 jai užpildžius prašymą duoti banko sutikimą įkeisti bankui įkeistą turtą antriniu įkeitimu ir parduoti įkeistą turtą. Įrodymų, kad V. K. norėjo pasinaudoti savo teise grąžinti kreditą anksčiau laiko ir apie tai raštu pranešė bankui, nėra. Pagal V. K. sudarytos 2007-08-08 būsto kreditavimo sutarties Nr.BK07/08/27J mokėjimų detalizacijos pažymą, nenustatyta, kad V. K. iki 2008-11-18, kai ieškovai pervedė Pardavėjo kreditoriui Nordea Bank Finland Plc į šio banko nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) padengdami dalį įsiskolinimo pagal 2007-08-08 Būsto kreditavimo sutartį Nr.BK07/08/27J, būtų pažeidusi Būsto kreditavimo sutarties sąlygas ir atsakovas turėjo teisę nutraukti Būsto kreditavimo sutartį anksčiau laiko be V. K. sutikimo nurašyti sąskaitoje esančias pingines lėšas (Būsto kreditavimo sutarties 6.1.1. punktas, 13.1 skyrius). Byloje nustatyta, kad ieškovai 2008-11-18 perkamo sklypo kainos dalį (230 000 Lt) nurodydami mokėjimo paskirtį „Kredito grąžinimas už Džiaugsmo g. 20, Vilnius“, pervedė Pardavėjo kreditoriui Nordea Bank Finland Plc į šio banko nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ta pati sąskaita Būsto kreditavimo sutarties Nr.BK07/08/27J specialiųjų sąlygų 2.4. punkte nurodyta kaip kredito sąskaita, į kurią bus pervedamas suteiktas kreditas ir kurioje bus kaupiamos bei nurašomos mokėjimams pagal sutartį vykdyti reikalingos lėšos (Būsto kreditavimo sutarties Nr.BK07/08/27J Bendrosios dalies 1.14. punktas), tačiau V. K. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiomis kredito grąžinimui pervestomis lėšomis disponavo be apribojimų ir pervedinėjo kitiems asmenims. Atsakovas 2006-11-26 visas banko sąskaitoje likusias sumas nurašė kaip dalinį kredito grąžinimą, nors duomenų, kad V. K. pažeidė kredito grąžinimo įmokų terminus ar pranešė, kad ketina iš anksto grąžinti kreditą, nėra. Byloje svarbią įrodomąją reikšmę turėtų atsakovo darbuotojų, kurie vedė derybas su V. K. dėl 2008-10-10 sutikimo Nr.08/10/144D išdavimo bei administravo negrąžinto kredito likučio nurašymo operacijas, paaiškinimai, atsakovo ir V. K. susirašinėjimas.
Pagal ieškovų paaiškinimus teismo pirmos ir apeliacinės instancijų posėdžiuose nustatyta, kad ieškovai sąžiningai siekė įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, kuris nebūtų apsunkintas hipoteka. Ieškovai jų siekį įsigyti nuosavybėn turtą, kuriam po įsigijimo bus panaikinta hipoteka išdėstė bei susitarė su pardavėja V. K.. Ieškovai šį ketinimą atskleidė ir notarui R. T., kuris tvirtino 2008-11-18 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr.3-7960) (b.l.22-25). Ieškovai paaiškino, kad atsakovo 2008-10-10 sutikimas Nr.08/10/144D dėl įkeisto turto pardavimo buvo pateiktas notarui. Pirkimo-pardavimo sutarties projektą ruošė notaras. Ieškovai paaiškino, kad faktiškai derybos dėl sutarties projekto nuostatų nevyko, bet ieškovai ir tretysis asmuo V. K. sutartį pasirašė pagal notaro paruoštą projektą. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. nurodyta: “sutarties 1.1. punkte nurodyta žemės sklypo dalis parduodama iš viso už 230’000 Lt (…), kuriuos prieš pasirašant šią sutartį Pirkėjas pervedė Pardavėjo kreditoriui Nordea Bank Finland Plc į šio banko nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bnako Finland Plc, padengdamas dalį įsiskolinimo pagal 2007-08-08 Būsto kreditavimo sutartį Nr.BK07/08/27J. Pagrindas: 2008-11-18 SEB banko mokėjimo nurodymas Nr.1, kontrolės Nr. 3099284400”. Be to, sutarties 5.7. nurodyta: „Pardavėjas pareiškė, kad sutarties 1.1. punkte nurodytas turtas yra įkeistas Nordea Bank Finland Plc (.........), ir pateikė 2008 m. spalio 10 d. Nordea Bank Finland Plc sutikimą dėl bankui įkeisto turto pardavimo ir pakartotinio įkeitimo, Nr.08/10/144D. Visas aukščiau minėtame rašte nurodytas Pardavėjo įsiskolinimas šiam bankui pagal 2007-08-08 Būsto kreditavimo sutartį Nr.BK07/08/27J, kurios įvykdymui užtikrinti yra įkeistas Sutarties 2.1. punkte nurodytas žemės sklypas yra padengtas ....“
Teisėjų kolegijos vertinimu notariškai patvirtintoje sutartyje buvo, konstatuota, kad pardavėjo ir pirkėjų lėšos pervestos atsakovui ir visas įsiskolinimas Pardavėjo kreditoriui Nordea Bank Finland Plc padengtas. LR Notariato įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. 30 straipsnyje („Notarinių veiksmų prasmės ir pasekmių išaiškinimas“) nurodyta, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, nes negavo notaro R. T., kuris ruošė sutarties projektą ir turėjo užtikrinti sandorio teisėtumą, paaiškinimų, neišreikalavo iš notaro dokumentų, kuriais remiantis buvo paruošta sutartis, nesprendė notaro įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimo. Be to, pirmosios instancijos teismas neišnaudojo galimybės apklausti liudytojais atsakovo darbuotojus, kurie ruošė atsakovo 2008-10-10 sutikimą Nr.08/10/144D parduoti įkeistą turtą bei administravo negrąžinto kredito likučio nurašymo operacijas.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas savo pareigos nustatyti byloje objektyvią tiesą tinkamai neįgyvendino ir pagal surinktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į pateiktus išaiškinimus (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų išspręsti ir išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo šalims klausimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.