- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- II-141-358/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03098-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant institucijos atstovui G. P., pareiškėjui S. Š. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. Š. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti 2015-03-25 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimą, kuriuo jis pagal LR ATPK 127 str. 2 d. buvo nubaustas administracine nuobauda - 42 EUR bauda bei pripažinti jį nekaltu ir įpareigoti kaltininko draudimo bendrovę pervesti jam priklausančią išmoką.
Teismo posėdyje paaiškino bei skunde nurodo, kad suko iš Neries kr. Buvo ženklinimas kad susikirtimas su pagrindiniu keliu ir tik už to ženklo yra ženklinimas, kad vienpusis eismas. Iš kairės puses praleido transporto priemonę, o iš dešinės pusės pagal ženklo galiojimą eismo kaip ir neturėjo būti, panaikina pagrindinio kelio interpretaciją. Įvyko eismo įvykis, kai visiškai buvo įvažiavęs į sankryžą. Iš kur atvažiavo nukentėjusysis pasakyti negali, tačiau jo automobiliui teko šoninis smūgis, nukentėjusiojo automobiliui priekinis kairės pusės kampas. Situacija yra dviprasmiška, todėl prašo jo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas paaiškino, kad nuomonė išdėstyta atsiliepime. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas privalėjo vadovautis kelio ženklu 203 „duoti kelią“ pagal pareiškėjo važiavimo kryptį, kita transporto priemonė gali atvažiuoti ir iš dešinės pusės. Institucija atsiliepime nurodo, kad 2015-03-25 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu, S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 127 str. 2 d. buvo nubaustas administracine nuobauda - 42 EUR bauda. Nuobauda jam paskirta už tai, kad 2015-02-20, 14.30 val., Kauno m., Neries krantinė-A. Kriščiukaičio g. sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę, įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio, buvo neatidus, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, dėl ko apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9, 154 punktų reikalavimus. S. Š. skunde prašo panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-27912040-15. pripažinti jj nekaltu ir įpareigoti kaltininko draudimą atlyginti žalą. Pareiškėjas nurodo, kad eismo įvykį sukėlė kitos transporto priemonės vairuotojas, kuris atvažiavo prieš eismą, kadangi toje kelio atkarpoje yra įrengtas kelio ženklas Nr. 503 „Vienpusis eismas", be to sankryžoje atliko persirikiavimo manevrą, dėl ko įvyko eismo įvykis. Taip pat nurodo, kad įvažiuojant į pagrindinį kelią, matė jam iš dešinės įrengta kelio ženklą Nr. 503 „Vienpusis eismas", kuris jo nuomone panaikina galimybę turėti kliūtį iš dešinės pusės. Su S. Š. skundo reikalavimais nesutinka. Aplinkybę, kad S. Š. pažeidė KET įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai. Iš byloje surinktos medžiagos, taip pat pareiškėjo skunde išdėstytos nuomonės dėl tam tikros eismo tvarkos, bei kelio ženklo reikšmės, galima teigti, kad S. Š., įvažiuodamas į sankryžą su pagrindiniu keliu iš šalutinio kelio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, t.y. nevykdė KET 9 punkto reikalavimų, kadangi kaip pats teigia iš esmės, pamatęs iš dešinės įrengtą kelio ženklą Nr. 503 „Vienpusis eismas", net nesistengė pažiūrėti ar iš dešinės pusės atvažiuoja transporto priemonė, kadangi kelio ženklas panaikina galimybę turėti tokią kliūtį. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad kitas eismo įvykio dalyvis rikiavosi sankryžoje ir taip grubiai pažeidė KET reikalavimus, tačiau nenurodo kokius. Mano, kad šios skunde nurodytos aplinkybės nepagrįstos ir yra pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Šiuos teiginius paneigia byloje esantys įrodymai eismo įvykio vietos schema ir eismo įvykio vietos fotonuotraukos, kuriose aiškiai matosi kelio ženklai, kuriais privalėjo vadovautis abu eismo įvykio dalyviai. Fotonuotraukose užfiksuota, kad pagal pareiškėjo transporto priemonės judėjimo krypti, važiuojant jam Neries kr. link minėtos sankryžos įrengtas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią", kuris nurodo, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms važiuojančioms kertamu keliu. Šis kelio ženklas imperatyviai nurodo duoti kelią, bet kuria kryptimi kertamu (pagrindiniu) keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Todėl pareiškėjo argumentai, kad kelio ženklas Nr. 503 „Vienpusis eismas" panaikina jam galimybę turėti kliūtį iš dešinės, t.y. iš esmės jis gali nesivadovauti kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią" reikalavimais, kryptimi iš dešinės, prieštarauja KET reikalavimams. Šiuo atveju vadovaujantis fotonuotraukomis kitam eismo įvykio dalyviui išvažiuojant iš teritorijos nėra kelio ženklų draudžiančių atlikti posūkį į kairę, taip pat važiuoti A. Kriščiukaičio g. nurodyta kryptimi. Mano, kad nutarimą priėmęs pareigūnas vadovaudamasis LR ATPK 257 str. įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios versijos buvo nagrinėjamos, vertinama eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos. Todėl manome, kad byla išnagrinėta visapusiškai ir pareigūnui priėmusiam nutarimą, pakako įrodymų patvirtinti eismo įvykio dalyvio S. Š. kaltę. Taip pat mano, kad skunde antrame punkte nurodytas prašymas, nėra svarstytinas šios bylos nagrinėjimo metu, kadangi vadovaujantis LR ATPK 301 str. nuostatomis teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Bylos nagrinėjimo ribos, neleidžia spręsti klausimo dėl asmens nekaltumo, įpareigojant kitą instituciją atlyginti turtinę žalą, šiuo atveju patirtą eismo įvykio metu. Todėl mano, kad Kauno apsk. VPK KPV pareigūno 2015-03-25 nutarimas Nr. 20N-27912040-15 yra teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nuobauda paskirta sankcijoje numatytose ribose. Prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas atmestinas.
ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad S. Š. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Byloje nekyla ginčas dėl faktinių eismo įvykio aplinkybių. Pareiškėjas teigia, kad tik dėl dviprasmiškos situacijos jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Su šiuo argumentu teismas nesutinka.
ATPK 127 str. 2d. nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
Kelių eismo taisyklių 154 punkte nustatyta, kad Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, o 9 punkte nustatyta, kad Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Liudytojas E. I. parodė, kad išvažiuodamas iš parduotuvės aikštelės, nukentėjęs vairuotojas darė kairį posūkį ir susidūrė su kita transporto priemone, kuri išvažiavo iš šalutinio kelio. Toje aikštelėje trūksta kelio ženklo, nurodančio kryptį į dešinę, išvažiuojant iš parduotuvės aikštelės. Tačiau pareiškėjas, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, privalo praleisti visas transporto priemones, kurios kerta sankryžą.
Liudytojas M. B. parodė, kad jis išvažiavo iš parduotuvės aikštelės, išvažiavimas nubrėžtas linijomis, nebuvo jokių kelio ženklų, suko į kairę ir važiavo link tilto ,link senamiesčio. Staiga iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis, nespėjo sustabdyti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l.14-15), pareiškėjo važiavimo kryptimi įrengtas kelio ženklas 203 , t.y. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu. Pareiškėjas pripažįsta, kad nukentėjusiojo automobilio, važiavusio pagrindiniu keliu iš dešinės pusės, nepastebėjo. Pareiškėjo argumentai, kad jis nesitikėjo kliūties iš dešinės pusės, nes eismas iš dešinės yra vienpusis , nepaneigia jo padaryto nusižengimo aplinkybių ir teisiškai nepagrįstas. Pareiškėjo kaltumą pagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys, eismo įvykio vietos schemos duomenys (b.l.3), tarnybinių pranešimų duomenys (b.l.4-5), paaiškinimai (b.l.7-8), pridėtos fotonuotraukos (b.l.9-21).
Teismas nepagrįstu pripažįsta pareiškėjo reikalavimą pripažinti jį nekaltu ir įpareigoti draudimo bendrovę išmokėti draudimo išmoką. Šis reikalavimas nėra administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas ir kaip teisingai nurodo institucija atsiliepime, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ( ATPK 301 str.), o bylos nagrinėjimo ribos, neleidžia spręsti klausimo dėl asmens nekaltumo, įpareigojant kitą instituciją atlyginti turtinę žalą, šiuo atveju patirtą eismo įvykio metu.
Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytą pažeidimą ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas
nutaria:
2015-03-25 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimą Nr.20N-27912040-15 palikti nepakeistą, pareiškėjo S. Š. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.