Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. S. A., J. A., A. A., V. A., Z. A., S. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Nė vienas iš įpėdinių po tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. M. A. po savo sutuoktinio S. A. mirties liko gyventi jų santuokos metu įsigytame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį, rūpinosi žeme, naudojosi jiems abiem priklausiusiais namų apyvokos daiktais, sutuoktiniui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad M. A. palikimą po savo sutuoktinio mirties priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai, kad M. A. palikimą po savo sutuoktinio S. A. mirties priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, žino ir teismo posėdyje patvirtins liudytojai.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, paaiškino, kad po S. A. mirties (duomenys neskelbtini). M. A. nepriėmė palikimo, o 2014 m. mirė mama M. A., kuri oficialiai nebuvo priėmusi palikimo. Kai tėvai buvo gyvi, turėjo žemės, namus, laikė gyvulius. Mirus S. A. mama gyveno tuose pačiuose namuose, jai reikėjo padėti, todėl pareiškėja prižiūrėdavo mamą. Tėčiui mirui gyvuliai liko, bet gyvulius prižiūrėjo pareiškėja. Iki tėčio mirties dalį žemės tėtis dirbo pats, kita dalis buvo išnuomota, o po tėčio mirties liko taip pat.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad gyvenamasis namas buvo neįteisintas. Registrų centras įregistruos nuosavybės teises, tik tada, kai teismo sprendimu bus nustatytas paveldėtojas. Po S. A. mirties namuose liko gyventi žmona M. A. ir vaikai, t. y. pareiškėja V. A. ir sūnus S. A. Nors vaikai ir liko gyventi kartu, tačiau toliau ūkiui vadovavo M. A., o vaikams tik duodavo nurodymus. Po savo sutuoktinio S. A. mirties M. A. toliau rūpinosi ūkiu ir gyvuliais, toliau naudojosi dalimi žemės, kita dalis buvo nuomojama, kaip buvo ir iki S. A. mirties. Faktas, kurį prašo nustatyti, kad M. A., po savo sutuoktinio S. A., palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą patvirtintas pareiškėjos ir liudytojų parodymais. Prašo teismo patenkinti prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

6. Liudytoja I. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. mirė S. A. ir paliko žemę bei gyvulius M. A.. Jie gyveno Kurklelių kaime, nuosavame name. Po S. mirties tuose namuose liko gyventi M. A., V. A. ir S. A., laikė gyvulius, bendrom jėgom tvarkėsi namus.

7. Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad S. A. mirė 2011 metais, turėjo žemės, tą žemę paveldėjo žmona M. A., kuri vedė visą ūkį. M. A. padėdavo vaikai. Po Marijonos mirties 2014 metais, V. A. vedė ūkį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

10. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

11. Bylos medžiaga, pareiškėjos V. A., jos atstovės advokatės Vidos Leonovienės, liudytojų I. A. ir V. A. paaiškinimais nustatyta, kad 2011 m. liepos 9 d. mirė pareiškėjos tėvas, o M. A. sutuoktinis S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini), mirties akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Po S. A. mirties liko jo turtas: santuokoje įsigytas gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo statiniais, esantis (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo, 11.8700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-13). Tačiau po S. A. mirties nė vienas iš įpėdinių per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ką patvirtina Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Jolitos Viederienės raštas, kuriame nurodyta, kad po S. A. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 14). Tačiau pareiškėjos motina M. A. po savo sutuoktinio S. A. mirties liko gyventi jų santuokos metu įsigytame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį, rūpinosi žeme, naudojosi jiems abiem priklausiusiais namų apyvokos daiktais, sutuoktiniui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad M. A. palikimą po savo sutuoktinio mirties priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

12. 2014 m. gegužės 3 d. mirė pareiškėjos motina M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 7). Po M. A. mirties palikimą priėmė pareiškėja V. A., ką patvirtina 2014 m. liepos 31 d. Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarės Rimutės Bučinskienės išduotas liudijimas (b. l. 8). Pareiškėjos motina M. A. iki sutuoktinio S. A. mirties 2011 m. liepos 9 d. kartu su sutuoktiniu gyveno ir prižiūrėjo santuokos metu įsigytą turtą. Po sutuoktinio S. A. mirties M. A. toliau liko gyventi santuokos metu įsigytame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį, rūpinosi žeme, naudojosi jiems abiems priklausiusiais namų apyvokos daiktais, sutuoktiniui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad M. A. po savo sutuoktinio S. A. mirties palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjos motinos M. A. aktyvius veiksmus po sutuoktinio patvirtina ir liudytojų parodymai.

13. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos V. A. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Konstatuotina, jog pareiškėjos motina M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėja V. A., nei suinteresuoti asmenys po S. A. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškėjos motina M. A. turi teisę paveldėti turtą, likusį po sutuoktinio mirties (CK 5.13 straipsnis).

15. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16. Byloje susidarė 23,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, tačiau pareiškėja 2019 m. vasario 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.