Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-932/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
1A-309-932/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30849-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
A. M.
Civilinis ieškovas
Ž. N., E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-309-932/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30849-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.8; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 1 d. nusikalstama veika dėl Ž. N.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 12 d., 05.46 val., nusikalstama veika dėl E. K.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 12 d., 18.22 val., nusikalstama veika dėl E. K.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 13 d. nusikalstama veika dėl J. M. S.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 15 d. nusikalstama veika dėl L. S.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 16 d. nusikalstama veika dėl D. P.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 19 d. nusikalstama veika dėl A. M.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 20 d. nusikalstama veika dėl G. K.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (2020 m. rugpjūčio 20 d. nusikalstama veika dėl F. Š.) ir jam paskirta arešto bausmė keturiasdešimt penkioms paroms;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 20 d. nusikalstama veika dėl A. K.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 22 d. nusikalstama veika dėl A. K.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, taikant apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdus, ir A. M. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. M. suėmime nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. sausio 25 d. (5 mėnesiai) išbūtas laikas, vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. N. civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. M. priteista Ž. N. 460 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. M. priteista E. K. 400 Eur turtinei žalai atlyginti, civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. M. S. civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. M. priteista J. M. S. 425 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. S. civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. M. priteista L. S. 700 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. P. civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. M. priteista D. P. 399 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. M. priteista G. K. 2 121 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės F. Š. civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. M. priteista F. Š. 423,49 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš A. M. priteista AB ,,Lietuvos draudimas“ 240 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. M. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 1 d., apie 08.04 val., įsibrovė į saugojamąją teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė svetimą, Ž. N. priklausantį, turtą: magnetofoną „Makita“, kurio vertė 140 Eur, kampinį šlifuoklį „Makita“, kurio vertė 140 Eur, du vienetus akumuliatorių darbo įrankiams „Makita“, kurio vieno vieneto vertė 60 Eur, bendra vertė – 120 Eur, ir darbo įrankių akumuliatoriaus pakrovėją „Makita“, kurio vertė 60 Eur, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam Ž. N. 460 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, jis buvo pripažintas kaltu ir dėl to, jog pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 12 d., apie 05.46 val., įsibrovė į saugomąją teritoriją – rakinamą daugiabučio namo laiptinę (butai nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė svetimą, nukentėjusiajam E. K. priklausantį, turtą – dviratį „Mongoose“, kurio vertė 200 Eur, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. K. 200 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat A. M. pripažintas kaltu dėl to, jog pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 12 d., apie 18.22 val., įsibrovė į saugomąją teritoriją – rakinamą daugiabučio namo laiptinę (butai nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė svetimą, nukentėjusiajam E. K. priklausantį, turtą – dviratį „Leader Fox“, kurio vertė 200 Eur, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. K. 200 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

4. Taip pat A. M. pripažintas kaltu dėl to, jog pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 13 d., apie 06.03 val., įsibrovė į saugomą teritoriją – vidinį, uždarą, elektronine spyna rakinamą kiemą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė svetimą, nukentėjusiajam J. M. S. priklausantį, turtą – dviratį „Haibike“, kurio vertė 400 Eur, su dviračio spyna, kurios vertė 25 Eur, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam J. M. S. 425 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

5. Taip pat A. M. pripažintas kaltu dėl to, jog pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 15 d., apie 06.31 val., įsibrovė į saugomąją teritoriją – į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), aptvertą kiemą, iš kur pavogė svetimą, nukentėjusiajam L. S. priklausantį, turtą – neprirakintą dviratį „Scott“ su papildomais dviračio priedais, kurio vertė su priedais 700 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam L. S. 700 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

6. Taip pat A. M. pripažintas kaltu dėl to, jog pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 16 d., apie 06.12 val., įsibrovė į saugomąją teritoriją – į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), aptvertą kiemą, kur iš namo rūsio patalpos pavogė svetimą, D. P. priklausantį, turtą: du butelius 1 litro talpos konjako „Courvoisier VSOP“, kurio vieneto kaina 46 Eur, bendra vertė – 92 Eur; du butelius 1 litro talpos viskio „Monkey Shoulders“, kurio vieneto kaina 31 Eur, bendra vertė – 62 Eur; vieną butelį 1 litro talpos degtinės „Nemiroff“, 24 Eur vertės; vieną butelį 3 litrų talpos viskio „Ballantines“, kurio vertė 76 Eur; 1 litro talpos konjako butelį, juodos spalvos, odinėje, knygos formos, dėžutėje, 100 Eur vertės; 3,25 litro talpos plastikinį butelį skalbiklio „Ariel“, 15 Eur vertės ir pilkos spalvos kuprinę „Adidas“, 30 Eur vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam D. P. 399 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

7. Taip pat A. M. pripažintas kaltu dėl to, jog pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 19 d., apie 06.01 val., įsibrovė į saugomąją teritoriją – į gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), aptvertą kiemą, iš kur pavogė svetimą, nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtą – elektrinį paspirtuką „Xiaomi MI M365“, kurio vertė 369 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. M. 369 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

8. Taip pat A. M. pripažintas kaltu dėl to, jog pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 06.17 val., išlauždamas lango rėmą, įsibrovė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio pavogė svetimą, G. K. priklausantį, turtą – dėžę, kurioje buvo akumuliatorinis suktuvas „DeWalt“, geltonos ir juodos spalvos, su dvejais akumuliatoriais bei pakrovėju, 350 Eur vertės; dėžę, kurioje buvo impaktorinis suktuvas „DeWalt“, geltonos ir juodos spalvos, su dvejais akumuliatoriais ir pakrovėju, 435 Eur vertės; daugiafunkcinį įrankį „DeWalt“, geltonos ir juodos spalvos su trimis akumuliatoriais, 340 Eur vertės; frezų „Viking“ komplektą baltos spalvos, 60 Eur vertės; dvi medžio frezas „Bosh“, mėlynos spalvos, kurios vieneto vertė 50 Eur, bendra vertė – 100 Eur; impaktorinį suktuvą „Milwaukee“, raudonos ir juodos spalvos, su trimis akumuliatoriais, 320 Eur vertės; akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „Milwaukee“, raudonos ir juodos spalvos, 350 Eur vertės; lazerinį atstumo matuoklį, 166 Eur vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam G. K. 2 121 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. M. pripažintas padaręs kaltu nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

9. Taip pat A. M. pripažintas kaltu dėl to, jog sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 06.00 val., turėdamas tikslą įsibrauti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, išlaužė pirmojo aukšto įrenginėjamo buto, priklausančio nukentėjusiajai F. Š., lango varčią, 187,32 Eur vertės, ir lango varčios mechanizmus, 38,53 Eur vertės, iš viso sugadino svetimo turto už 225,85 Eur, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai F. Š. padarydamas 225,85 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

10. Taip pat A. M. pripažintas kaltu dėl to, jog pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 20 d., 05.20 val., įsibrovęs į patalpą, tai yra pro pravertą terasos langą įsibrovė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio pavogė svetimą, A. K. priklausantį, turtą – sidabrinės spalvos „Emmevi Piper“ maišytuvą praustuvui su dėžute, kurio vertė 77 Eur, ir sandėliuko spynos raktą, kurio vertė 5 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. K. 82 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. M. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

11. Taip pat A. M. pripažintas kaltu dėl to, jog pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 06.13 val., įsibrovė į saugomą teritoriją, aptvertą tvora, kur iš privačios neaptvertos buto terasos, adresu (duomenys neskelbtini), pavogė svetimą, nukentėjusiajam A. K. priklausantį, turtą – bėginį dviratį „Maxstone Happy“, kurio vertė 240 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. K. 240 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. M. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir atidėti jos vykdymą.

13. Pirmiausia nuteistasis nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai pritaikytos BK 63 straipsnio nuostatos. Bausmės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, turėjo būti tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu. Po to ši subendrinta bausmė turėjo būti bendrinama dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pagal teismų praktiką prisipažinus padarius nusikalstamą veiką yra skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, o šiuo atveju apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams trims mėnesiams viršija BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį.

14. Be to, apelianto įsitikinimu, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad jis yra priklausomas nuo narkotikų ir turėjo paskirti su gydymusi nuo tokios priklausomybės susijusią bausmę. Taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis yra bandęs gydytis šią priklausomybę, dėl ko buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įpareigojant gydytis nuo priklausomybės narkotikams, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, susirasti darbą.

Atsiliepimas

15. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė V. Gedvilienė atsiliepimu į nuteistojo A. M. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Prokurorė atsiliepime pažymi, kad skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendyje buvo atsižvelgta į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (atsiliepime konkrečiai išvardijamos aplinkybės, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas). Nesutinkama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

17. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis padarė dešimt atskirų nusikalstamų veikų, kurios nelaikomos tęstinėmis, nes A. M. veiksmai neatitinka tęstinei nusikalstamai veikai būdingų požymių; byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad šiuos veiksmus jungė kaltininko sumanymas veikti vieninga tyčia, todėl pirmos instancijos teismas, bendrindamas bausmes, teisingai pritaikė BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, ir bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, taip pat dalyje taikytas ir bausmių apėmimo būdas.

18. Prokurorės įsitikinimu, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog šioje byloje galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja formalios sąlygos taikyti BK 75 straipsnį, tačiau tai nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodo, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nedaro išvadų, darydamas nusikalstamas veikas rodo atkaklų nenorą taisytis, nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

19. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia dėl, jo įsitikinimu, neteisingai subendrintų bausmių, kas nulėmė per griežtos subendrintos bausmės paskyrimą. Taip pat nuteistasis prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis nuo priklausomybės narkotikams, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, susirasti darbą. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu argumentų neišsakoma. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

20. Sprendžiant dėl bausmės, atsižvelgtina į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad spręsdamas bausmių paskyrimo klausimą teismas atsižvelgė ir pakankamai išsamiai analizavo visas anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas vertino tai, kad nuteistasis padarė dešimt baigtų tyčinių apysunkių nusikaltimų nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 straipsnio 3 dalis), padarytos turtinės žalos neatlygino. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuosprendyje išsamiai aptarti ir įvertinti nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys – vidutinio amžiaus, nevedęs, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, per pastaruosius metus keturis kartus trauktas administracinėn atsakomybėn (už smulkias vagystes, svetimo turto sugadinimą), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, teisiamas jau penkioliktą kartą, ankstesnės pastarojo nusikalstamos veikos daugiausiai susijusios su nuosavybe, duomenų apie gydymą psichikos, psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nepateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę A. M. pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai. Galima pažymėti tik tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendyje nustatytų nusikalstamų veikų (4 t., b. l. 29-35, 59-60), kas leidžia spręsti apie BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tokia aplinkybė, kaip sunkinanti apelianto padėtį, nepripažintina, o į ankstesnį teistumą atsižvelgtina tik bendrai, kaip į asmenį charakterizuojančią aplinkybę, vertinant, ar apeliantui paskirta bausmė proporcinga.

21. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šiuo atveju nuteistasis buvo pripažintas kaltu dėl dešimties nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos tokios bausmių rūšys: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcija įtvirtintos šios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžių nėra per griežtos (pabrėžtina, kad už apysunkius nusikaltimus apeliantui buvo paskirtos už sankcijos vidurkį mažesnes laisvės atėmimo bausmės), atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą.

22. Paskyręs už atskiras nusikalstamas bausmes, teismas nuosprendyje sprendė bausmių subendrinimo klausimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bausmes, paskirtas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (2020 m. rugpjūčio 20 d., 06.17 val., G. K. turto vagystė) ir BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą (2020 m. rugpjūčio 20 d., 06.00 val., F. Š. priklausančio turto sugadinimas), bendrino, taikydamas bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 ir 2 punktai), tuo tarpu kitos bausmės, paskirtos už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys). Apelianto vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo atliktas bausmių subendrinimas yra neteisingas ir tvirtina, kad visos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės turi būti bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, o vėliau subendrinta bausmė bendrintina sudedant ją iš dalies su bausme, paskirta pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Su tokiais apeliacinio skundo teiginiai nesutiktina.

23. BK 63 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas bausmių bendrinimas apėmimo būdu taikytinas tais atvejais, kai nustatyta idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Nors baudžiamojoje teisėje yra žinomos dvi sutapčių rūšys – idealioji ir realioji, BK nėra pateiktas nei vienos, nei kitos sutapties rūšies apibrėžimas. Vis tik, kokie atvejai yra laikytini idealiąja, o kokie – realiąja sutaptimi, atskleista gausioje teismų praktikoje, kurioje išaiškinta, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra pripažįstama tais atvejais, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nustatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-942/2018). Nagrinėjamu atveju nuteistasis nepagrįstai tvirtina, kad visos jo įvykdytos vagystės sudaro idealiąją sutaptį.

24. Kaip matyti, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos (vagystės įsibrovus į saugomą teritoriją ar patalpą) buvo kvalifikuotos pagal tą patį BK straipsnį ir jo dalį, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai sudaro realiąją, bet ne idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis teisingai konstatuota tik 2020 m. rugpjūčio 20 d., 06.00 val., ir tą pačią dieną, 06,17 val., padarytų nusikaltimų atveju, kai tais pačiais veiksmais buvo sugadintas F. Š. priklausantis turtas ir, įsibrovus į patalpą, pagrobtas G. K. turtas). Nuteistojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarytos skirtingu laiku, iš skirtingų objektų, yra savarankiškos, nenustatyta, kad jas būtų jungęs vieningas sumanymas, taigi, sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Nenustačius idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, kartu nėra ir pagrindo bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bendrinti, taikant bausmių apėmimo būdą.

25. Negalima sutikti ir su tolesniais nuteistojo teiginiais, kuriais nurodoma, jog apeliantui paskirta subendrinta bausmė yra pernelyg griežta. Kaip galima suprasti, nuteistasis šiuo atveju remiasi BK 61 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad tuo atveju, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pažymėtina, kad ši nuostata taikytina skiriant bausmes už atskirų nusikalstamų veikų padarymą, o ne nustatant subendrintos bausmės dydį. Beje, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju net ir nenustačius kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pastarajam už atskirų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirtos švelnesnės bausmės, nei straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

26. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad toks klausimas nebuvo keliamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apylinkės teismas, paskyręs galutinę bausmę, BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės nesvarstė.

27. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės dydis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, yra ženkliai mažesnis nei BK 75 straipsnio 1 dalyje už nurodyto pavojingumo nusikaltimus numatyta maksimali laisvės atėmimo trukmė, kas reiškia, jog egzistuoja formaliosios BK 75 straipsnio taikymo sąlygos. Visgi teisėjų kolegija pažymi, kad tokių formalių sąlygų egzistavimas dar nėra pakankamas pagrindas taikyti bausmės vykdymą.

28. Sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgtina į tuos kriterijus, kuriuos savo praktikoje yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti pagrindą išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021 ir kita šioje nutartyje nurodoma kasacinė praktika).

29. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė iš viso vienuolika nusikalstamų veikų, iš jų dešimt – vagystės, turinčios kvalifikuojantį požymį (įsibrovimas į patalpą ar saugomą teritoriją). Nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, pabrėžtina, jog paskutinė vagystė padaryta, nuteistajam jau žinant apie jam pradėtą ir atliekamą ikiteisminį tyrimą, 2020 m. rugpjūčio 21 d. jam buvo suteiktas įtariamojo statusas (4 t., b. l. 138, 148). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad už panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis yra teistas ir anksčiau (4 t., b. l. 29-35, 59-60). Iš to paties registro matyti, kad pastarasis kartą jau yra nepateisinęs teismo parodyto pasitikėjimo, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartimi jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas. Per 2020 m. (turimi duomenys iki 2020 m. spalio 31 d.) buvo baustas administracine tvarka, taip pat už smulkią vagystę ir turto sugadinimą, paskirtų baudų nesumokėjo (4 t., b. l. 27-28). Nuteistasis nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (4 t., b. l. 26), nėra deklaravęs gyvenamosios vietos (4 t., b. l. 25), neturi jokio dokumento, kas matyti tiek iš byloje esančio išrašo (4 t., b. l. 23), tiek iš paties nuteistojo pirmosios instancijos teisme duotų parodymų (5 t., b. 42-49). Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis teigė esantis priklausomas nuo narkotikų. Atsižvelgdamas į tokius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Matyti, jog apelianto gyvenimo būdas iš esmės yra asocialus, jis nededa pastangų, siekdamas sąžiningai, teisėtais būdais užsidirbti pajamų pragyvenimui. Nors nuteistasis teigia kritiškai vertinantis savo veiksmus, tokius teiginius paneigia jau minėta aplinkybė, kad nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Svarbu tai, kad pastarasis nusikalto esant neišnykusiam teistumui, praeityje buvo taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kuris vėlesne teismo nutartimi panaikintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, atimti galimybę daryti galimas naujas nusikalstamas veikas, tikslinga laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai, neatidedant jos vykdymo. Pabrėžtina, kad tai niekaip nesukliudys nuteistajam siekti pastarojo akcentuojamo tikslo – gydytis nuo priklausomybės narkotikams, kadangi pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis).

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis