Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-37/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-25
Bylos Nr.
1S-37/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdimaras Bavėjanas
Kaltinamasis
R. D.
Advokatai
Jonas Kvaraciejus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-37/2010Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 25 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,gynėjams advokatams Jonui Kvaraciejui, Rimui Andrikiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. D. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 7 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. kaltinamas tuo, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 16 val., restorane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas organizuota grupe su R.U., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai viešoje vietoje, panaudodamas psichinę prievartą L. D. bei V. J. atžvilgiu, reikalaudamas jų nutraukti maisto papildų „Olimp“ platinimą, grasindamas paveikti šių papildų gamintojus neteikti jiems produkcijos, primygtinai nurodydamas L. D. bei V.J. G.S. mirties faktą ir užuominomis leisdamas suprasti, kad nenutraukus maisto papildų „Olimp“ platinimo, jiems taipogi galimas mirties įvykis, vertė nukentėjusiuosius L. D. bei V. J. susilaikyti nuo didelės, ne mažiau 2 100 000 Lt vertės turtinio pobūdžio veiksmų – maisto papildų „Olimp“ platinimo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 3 d. padarymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. nustatyta tvarka kaltinamasis R. D. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. sausio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sauso 7 d. nutartimi R. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam R. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 7 d. Nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam terminas pratęsiamas, nes yra pagrindas manyti, jog R. D. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, t. y. BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytais pagrindais.

Šalies argumentai

Kaltinamojo R. D. gynėjas advokatas J. Kvaraciejus skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį. Gynėjo nuomone, ši nutartis yra nepagrįsta.

Jo ginamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nepažįsta nukentėjusiųjų, nėra susijęs su R. U. komercine veikla.

Nukentėjusieji jo ginamąjį matė tik vieną kartą, jis jiems negrasino. Kaltinime nurodyta prievartaujamo turto suma yra niekuo nepagrįsta. Be to, ši suma turėtų būti uždirbta ateityje per ateinančius penkerius metus.

Gynėjas, remdamasis nukentėjusiųjų parodymais, teigia, kad nukentėjusieji yra suinteresuoti bylos baigtimi, jie tik siekia pašalinti verslo konkurentą.

Byloje nėra skundžiamoje nutartyje išvardytų duomenų – vaizdo ir garso įrašų, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos, neva patvirtinančių R. D. kaltę. Be to, nutartyje nurodyt neteisingi faktai apie jo ginamojo socialinius ryšius ir pragyvenimo šaltinį. Todėl gynėjas mano, kad teismas buvo šališkas.

Teismas nesilaikė BPK 122 str. 4 d. reikalavimų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatų, įpareigojančių kiekvienu konkrečiu atveju išsiaiškinti ar sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės pakanka išvadai, jog kaltinamasis gali pasislėpti.

Kartu gynėjas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanomai trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas remiantis vien tik gręsiančios bausmės griežtumu.

Jo ginamasis turi sveikatos problemų, kurių išspręsti Kauno tardymo izoliatoriaus medikai neturi galimybių. Be to, teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 20 str. 2 d., BPK 122 str. 7 d. reikalavimus, nesvarstė galimybės kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Teismo posėdyje kaltinamojo R. D. gynėjai J. Kvaraciejus ir R. Andrikis prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas kaltinamajam R. D. suėmimo terminą pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytas suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamojo gynėjo skunde esantys argumentai nepaneigia žemesnės instancijos teismo išvados.

BPK 121 str. 2 d. nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Šiuo metu baudžiamoji byla yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Apeliacinis teismas mano, jog byloje pakanka duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad R. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 str. 3 d. Tai patvirtina kaltinamojoje išvadoje nurodomi duomenys: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, telekomunikacijų tinklais perduodama informacija ir kita rašytinė bylos medžiaga. Šie duomenys yra žinomi kaltinamajam ir jo gynėjui, tačiau jie juos vertina priešingai nei teismas ir nurodo, kad nėra jokių faktinių duomenų, pagrįstai leidžiančių teigti, kad R. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą šioje bylos tyrimo stadijoje teismas kaltės ir įrodymų vertinimo klausimų nesprendžia. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Priešingu atveju, tuo būdu būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Todėl nenagrinėjami gynėjo skundo teiginiai apie byloje surinktų duomenų (kaltinimo apimtį, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, vaizdo ir garso įrašų, žalos dydį bei kt.) patikimumą ar jų įrodomąją vertę.

R. D. inkriminuota nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę.

BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Pažymėtina, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių R. D. nuolatines ir reguliarias išvykas į užsienį, paskutinioji iš jų – 2009 m. gruodžio 21 d. Tai rodo, kad jis turi tvirtus ryšius bei kontaktus su užsienio valstybėse gyvenančiais asmenimis. Priešingai nei teigia gynėjas, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad kaltinamasis R. D. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais – jis nevedęs ir oficialiai niekur nedirba. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina tai, kad kaltinamasis R. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Taip pat, byloje yra duomenų, kad kaltinamasis anksčiau neteistas ir teismo įpareigojimai dėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo reikalavimų taikymo jam nebegalioja.

Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad EŽTT formuoja teismų praktiką, jog viešasis interesas, atskirais atvejais gali nusverti asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju, atsižvelgiant į faktinę kaltinamojo R. D. suėmimo trukmę, jos santykį su jam inkriminuojama nusikalstama veika, jos pobūdžiu ir už ją numatyta bausme, bylos sudėtingumu, laikytina, kad viešas interesas yra neabejotinai prioritetinis. Jis nulemia kaltinamajam R. D. paskirto suėmimo termino pratęsimo būtinumą. Be to, pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir galimai apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti šių BPK 119 str. numatytų tikslų.

Be to, byloje yra duomenų apie, tai kad dėl R. D. yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas dėl galimai kitų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi, bylos medžiagoje nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios bausmės dydį kaltinamasis R. D. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Priešingai nei teigia gynėjas, Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK. Pirmosios instancijos teismas Konvencijos 5 str. nuostatų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam negali bū­ti at­im­ta laisvė ki­taip kaip to­kiais pagrindais ir pagal to­kias pro­ce­dū­ras, kokias yra nusta­tęs įstatymas, Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 p. reikalavimų nepažeidė.

Šioje baudžiamojo proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, negali pakeisti pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (BPK 139 str.). Apie kardomųjų priemonių rūšis ir jų tikslingumą skirti įtariamiesiems ar kaltinamiesiems, atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių, sprendžia ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras ar teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl neanalizuojamas gynėjo teiginys apie galimybę jo ginamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė BPK 58 str. numatytų nušalinimo pagrindų, todėl atmetamas gynėjo deklaratyvus teiginys apie teismo tendencingumą ir (ar) šališkumą. Pažymėtina tik tai, kad bylos baigtimi yra suinteresuoti ne tik nukentėjusieji, kaip teigia gynėjas savo skunde, bet ir pats kaltinamasis R. D. .

Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos 2010-01-29 pažymoje Nr. II -509 nurodyta, kad gynėjo skunde paminėtos R. D. sveikatos problemos gali būti išspręstos į izoliatoriaus patalpose esantį odontologijos kabinetą atvykus gydytojui - dantų protezuotojui.

Kitos kaltinamojo R. D. gynėjo skunde išdėstytos aplinkybės (jo ginamojo ir kaltinamojo R.U. darbiniai santykiai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, du mažamečius vaikus, legalų pragyvenimo šaltinį) negali paneigti byloje esančių suėmimo pratęsimo pagrindų arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. D. mažamečių vaikų motinai būtų taikomi kokie nors apribojimai ar iš jos atimtos motinystės teisės ir ji negalėtų jais pasirūpinti.

Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. D. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdimaras Bavėjanas