- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-1112-340/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01650-2009-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- UAB „MAJ“
- Ieškovas
- UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „MAJ“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ ieškinį atsakovui UAB „MAJ“ dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti 2002-11-01 panaudos sutartį Nr. 1, sudarytą tarp UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ ir A. S. individualios įmonės, iškeldinti atsakovą UAB „MAJ“ iš 55 kv.m ploto patalpų, esančių A. V. Kojelavičiaus g. 176, Vilnius bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-11-01 sudarė su A. S. individualia įmone (A. S. IĮ pertvarkyta į UAB „MAJ“) panaudos sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovui perdavė dvidešimčiai metų neatlygintinai naudotis 55 kv.m pastato dalį A. V. Kojelavičiaus g. 176, Vilniuje. Nuo 2008 m. ieškovo įmonės ūkinė-finansinė veikla ėmė blogėti; be to, ieškovui priklausančių pastatų būklė nuolat prastėja, todėl patalpos tampa netinkamos vaistinės veiklai; 2009-12-31 baigia galioti UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ išduotas leidimas-higienos pasas. Atsižvelgiant į tai, būtina kuo skubiau atlikti vaistinės pastato rekonstrukciją, kartu pritaikant pastatą kitai, su vaistinių veikla nesusijusiai veiklai, kuri padėtų stabilizuoti ieškovo gaunamas pajamas, išsaugoti esamas bei sukurti naujas darbo vietas. Nurodė, kad pareiškė reikalavimą nutraukti panaudos sutartį prieš terminą ir išsiuntė atsakovui 2009-04-24 pranešimą, informuodamas, kad nutraukia panaudos sutartį nuo 2009-05-25 dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių, nes pastato dalis neišvengiamai reikalinga pačiam panaudos davėjui. Kadangi iki numatyto panaudos sutarties nutraukimo termino nebuvo spėta sutvarkyti naudojamo žemės sklypo ribų ir nuomos teisių įteisinimo, o dėl to ieškovas negalėjo planuoti ir vykdyti pastato rekonstrukcijos projekto, siekdamas sudaryti palankias sąlygas atsakovui laiku atlaisvinti užimamas patalpas, ieškovas 2009-05-25 dar kartą išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo panaudos nutraukimo terminą nukėlė iki 2009-08-26. Tačiau atsakovas gera valia ieškovui priklausančių patalpų neatlaisvino ir neperdavė ieškovui, tokiu būdu pažeisdamas jo, kaip pastato savininko teisę, laisvai savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-11-01 panaudos sutartimi ieškovas įsipareigojo 20 metų laikotarpiui perduoti atsakovui neatlygintinai naudotis pastato dalimi adresu A. V. Kojelavičiaus g. 176, Vilniuje. Tai, kad patalpos buvo perduotos naudotis neatlygintinai 20 metų nulėmė ta aplinkybė, kad patalpos buvo ypatingai prastos būklės, joms buvo reikalingas remontas, kurį atsakovas atliko savo sąskaita. Atsakovas ėmėsi pagerinimo darbų, kurių vertės ieškovas nenori kompensuoti. Patalpos buvo suremontuotos bei pritaikytos komercinės veiklos vykdymui. Jomis iki šiol naudojasi atsakovas, rūpinasi jų išlaikymu, priežiūra bei remontu. Atsakovas tinkamai vykdė savo, kaip panaudos gavėjo, pareigas. Tuo tarpu ieškovas, siekdamas nutraukti panaudos sutartį anksčiau termino, nepateikia jokių pagrįstų motyvų bei įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog egzistuoja pagrindai nutraukti ginčo sutartį; pateikiamuose rašytiniuose įrodymuose nenurodyta jokių darbų, kurių atlikimas būtų galimas tik nutraukus su atsakovu panaudos sutartį. Bandymas iškeldinti atsakovą iš užimamų patalpų traktuotinas kaip nesąžiningi ieškovo veiksmai, siekiant anksčiau laiko perimti ir pradėti valdyti atsakovo sąskaita pagerintas ir komercinei veiklai pritaikytas patalpas. Be to, perimdamas patalpas neatlygintinai naudotis, atsakovas siekė dalyvauti šių patalpų privatizavimo procese, ką aiškiai numato ginčo sutarties 4.4 punktas. Sudarant sutartį, kaip dabar paaiškėjo, atsakovas buvo suklaidintas ieškovo, jog turės galimybę privatizuoti ginčo patalpas. Tik šio teisminio proceso metu paaiškėjo, kad ieškovas nuosavybės teise valdo ginčo nekilnojamąjį turtą, nepaisant to, kad atsakovui panaudos sutartimi buvo patvirtinta teisė dalyvauti nekilnojamojo turto privatizavimo procese.
Vilniaus m. 4 apylinkės teismas 2011-10-13 sprendimu ieškinį tenkino; nutraukė 2002-11-01 panaudos sutartį Nr. 1, sudarytą tarp UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ ir A. S. individualios įmonės, kuri šiuo metu yra reorganizuota į UAB „MAJ“; iškeldino atsakovą UAB „MAJ“ iš 55 kv.m patalpų, esančių A.V.Kojelavičiaus g. 176, Vilniuje, su visu atsakovui priklausančiu turtu; priteisė iš atsakovo UAB „MAJ“ ieškovo UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ naudai 1 922,86 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „MAJ“ į valstybės pajamas 16,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad tarp šalių 2002-11-01 buvo sudaryta panaudos sutartis, pagal kurią ieškovas – UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ perdavė 20 metų laikotarpiui atsakovei – A. S. individualiai įmonei (kuri vėliau reorganizuota į UAB „MAJ“) neatlygintinai naudotis 55 kv.m ploto pastato dalimi A. V. Kojelavičiaus g. 176, Vilniuje. VĮ Registrų centre panaudos sutartis buvo įregistruota 2009-04-21. Ieškovas, CK 6.641 str. 2 d. pagrindu, prašo nutraukti panaudos sutartį prieš terminą, kadangi dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Teismas nustatė, kad ieškovo ūkinė-finansinė veikla nuo 2008 metų ėmė blogėti, ženkliai sumažėjo apyvarta, o 2009 metais įmonė patyrė 4 763 Lt nuostolius. Susidarius šalyje sunkiai ekonominei situacijai, kurios ieškovas negalėjo numatyti 2002 metais pasirašydamas panaudos sutartį, bei atsižvelgus į tai, kad ieškovui išduotas leidimas-higienos pasas, leidžiantis užsiimti vaistinių veikla, galiojo iki 2009-12-31, UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, norėdamas stabilizuoti įmonės padėtį, pradėjo ieškoti naujų investicijų. Tuo tikslu ieškovo direktorė O. M. surado investuotoją – Rūtą Grucienę, su kuria pradėjo vesti derybas dėl UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ akcijų pardavimo bei pateikė prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti pastato adresu A. V. Kojelavičiaus g. 176, Vilniuje, rekonstrukcijai. Šį faktą patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja R. G., kuri nurodė, kad ji, kaip UAB „Hipokrato klinika“ akcininkė ketino pirkti UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ akcijas, kurias vėliau būtų perrašiusi UAB „Hipokrato klinika“ vardu. Ieškovui priklausančiose patalpose buvo ketinama steigti šeimos kliniką su vaistine. Tam tikslui ieškovui patalpas adresu A. V. Kojelavičiaus g. 176, Vilniuje, reikėjo rekonstruoti, tačiau jose įsikūrusi atsakovės kirpykla trukdė. Ieškovas išsiuntė atsakovei pranešimą dėl panaudos sutarties nutraukimo, tačiau atsakovė su tuo nesutiko ir iš ginčo patalpų neišsikėlė. Sužinojusi, kad VĮ Registrų centre yra įregistruota panaudos sutartis, liudytoja atsisakė investuoti, nes bankas tokios investicijos nekredituotų. Tokiu būdu, norėdamas išgelbėti įmonę nuo bankroto bei siekdamas pelningai dirbti, ieškovas pagrįstai prašo nutraukti panaudos sutartį su atsakove, nes ginčo patalpos yra vienintelis ieškovui priklausantis turtas, kuris gali būti panaudotas investicijoms. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties negalima laikyti investicijomis, nes pinigai iš vieno fizinio asmens patenka kitam fiziniam asmeniui. Tuo tarpu juridinis asmuo realių pokyčių dėl to nepatiria. Kaip matyti iš akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, O. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1618 UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ akcijų, suteikiančių 100 % balsų UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ visuotiniame akcininkų susirinkime bei visas kitas jokiomis formomis neapribotas turtines ir neturtines teises. Todėl O. M., būdama UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ direktore ir turėdama visą paketą akcijų, ieško investicijų, kurių dėka ieškovo įmonė galėtų pelningai dirbti, išvengti bankroto ir akcijų nuvertėjimo. Nors atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis, tikėdamasis ginčo patalpomis neatlygintinai naudotis 20 metų, atliko ypatingai prastos būklės jam perduotų patalpų pagerinimo darbus, kurių vertės ieškovas nenori kompensuoti, tai netrukdo jam pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo bendra tvarka. Tokiu būdu, įvertinus šalių atstovų paaiškinimus, liudytojos parodymus bei kitus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo atstovė nurodė pagrįstas ir motyvuotas priežastis, dėl kurių šiuo metu dalis patalpų, esančių A.V.Kojelavičiaus g. 176, Vilniuje, yra skubiai ir neišvengiamai reikalinga pačiam panaudos davėjui. Teismo nuomone, ieškovo atstovės nurodytos priežastys ir sudaro nenumatytas ir nepaprastas aplinkybes, įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 6.641 str. 2 d., esant kurioms panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas nutraukti panaudos sutartį prieš terminą bei iškeldinti atsakovę iš užimamų patalpų yra teisėtas bei pagrįstas, todėl tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2010-10-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus, kadangi ieškovas neįrodė, kad atsirado pačiam ieškovui, o ne jo akcininkui, nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių, nepateikė svarių įrodymų, kad ginčo nekilnojamasis turtas skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui, dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir nutraukti sutartį prieš terminą. Skundžiamu sprendimu pažeista ginčo sutarties šalių interesų pusiausvyra. Taip pat nurodo, kad sprendimo dalis, kuria nutarta iškeldinti atsakovą su visu jam priklausančiu turtu iš ginčo patalpų, yra absoliučiai neteisėta, nes teismas avansu apgynė tariamą savininko valdymo teisės pažeidimą, kuris atsirastų tik po panaudos sutarties nutraukimo įsiteisėjimo. Nesant nutrauktai panaudos sutarčiai, nėra daikto valdymo pažeidimo fakto iš atsakovo pusės. Be to, CPK 423 str. įtvirtinta, kad net tenkinus ieškinį dėl daikto valdymo pažeidimo, teismas nustato realų terminą, per kurį atsakovas turi pašalinti daikto valdymo pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2010-10-13 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas ištyrė visus įrodymus ir nustatė visas reikšmingas aplinkybes bylai teisingai išspręsti; apeliaciniame skunde pateikti argumentai ir reikalavimai vertintini kaip siekimas vilkinti procesą ir išvengti neteisėtais veiksmais ieškovui padarytų nuostolių atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Esminis apeliacinio skundo argumentas – CK 6.641 str. 2 d. normų netinkamai aiškinimas ir taikymas; apelianto vertinimu, ieškovas neįrodė CK 6.641 str. 2 d. numatytų sąlygų, leidžiančių nutraukti panaudos sutartį nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių buvimo dėl; kurių daiktas (patalpos) skubiai ir neišvengiamai tapo reikalingas pačiam panaudos gavėjui.
Teisėjų kolegija su apelianto argumentacija nesutinka. Apeliantas teigia, kad ieškovo UAB „Naujosios Vilnius vaistinė“ vienintelės akcininkės sprendimo parduoti 100 proc. bendrovės akcijų negalima tapatinti su investicija į šios įmonės veiklą, nes sudarytas sandoris tiesiogiai neįtakotų įmonės veiklos; teismas netinkamai interpretavo investicijos sąvoką minėto straipsnio prasme. Apeliantas taip teigdamas subjektyviai aiškina byloje nustatytas aplinkybes apie UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ planuojamą reorganizaciją ir sujungimą su UAB „Hipokrato klinika“. Pagal bylos medžiagą, nuo 2008 m. vaistinės apyvarta ženkliai sumažėjo, 2009 m. vaistinė baigė su nuostoliu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad bendrovės pablogėjusi finansinė padėtis negali būti laikoma nepaprasta aplinkybe. Bendrovė yra pelno siekiantis privatus ūkio subjektas, bendrovės įstatai, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatai programuoja bedrovės veiklą pelno siekimui, todėl skundo argumentas, kad verslininkas turi prisiimti visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką, atmetamas. Susiklosčius nepalankioms verslo aplinkybėms, ieškovo ketinimai pagerinti finansinę padėtį yra teisėti. Vien tik akcijų paketų pardavimas ir savininko pasikeitimas bendrovės finansinės padėties nepakeistų, tačiau bendrovės akcijų paketo potenciali pirkėja R. G. parodė, kad UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ akcijų įsigijimo sandoris jai buvo patrauklus dėl galimybės įsigyti bendrovei priklausančias patalpas; akcijas ji planavo perleisti UAB „Hipokrato klinika“, atlikti patalpų rekonstrukciją bei įsteigti šeimos medicinos centrą. Ji atsisakė nuo sandorio po to, kai buvo išviešinta patalpų dalies panaudos sutartis, sudaryta 20 m. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovo teiginiai apie ketinimus rekonstruoti patalpas pagrįsti prielaidomis. Ieškovo ketinimai reorganizuoti bendrovės veiklą ir rekonstruoti patalpas įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti. Argumentas, kad ieškovas reikalaudamas nutraukti panaudos sutartį, galėjo pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir reikalauti pakeisti sutarties sąlygas, atmetamas, nes teisių gynimo būdo pasirinkimas priskiriamas ieškovo dispozicijai. Būtinumas ir reali galimybė reorganizuoti bendrovės veiklą, tokiu būdu atstatant jos pelningumą įrodo, kad panaudos dalykas – ginčo patalpos 55 kv.m, skubiai ir neišvengiamai tapo reikalingas panaudos davėjui, kas sudarė pagrindą nutraukti terminuotą panaudos sutartį. Dėl išdėstytų argumentų teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nutraukė panaudos sutartį, gindamas akcijų savininkės asmeninę naudą parduoti akcijų paketą.
Apeliantas nurodo, kad teismas teisiškai nevertino ir nepasisakė dėl panaudos sutarties 4.4 punkto sąlygos, kuria šalys numatė, kad ginčo patalpų įtraukimo į privatizavimo programą atveju A. S. bus leista privatizuoti šias patalpas, atsakovo teigimu ši sąlyga yra nesąžininga atsakovo atžvilgiu, nes atsakovas investavo lėšas į šių patalpų pagerinimą, turėdamas teisėtus lūkesčius ateityje jas įsigyti nuosavybėn. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas yra teisiškai nereikšmingas nagrinėjamoje byloje, ši sutarties sąlyga nebuvo atsakovo ginčijama, todėl teismas neturėjo procesinės pareigos ją teisiškai vertinti. Be to, pats apeliantas pažymi, kad ginčo patalpos buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre kaip UAB „Naujosios Vilnios vaistinė“ nuosavybė nuo 1995 m., t. y. panaudos sutarties pasirašymo metu šis faktas buvo tinkamai išviešintas, todėl preziumuojama, kad buvo žinomas apeliantui panaudos sutarties pasirašymo metu 2002 m. teismas pagrįstai pažymėjo, kad dėl turtinių atsakovo pretenzijų ieškovui gali būti pareikštas ieškinys bendra tvarka.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos. Duomenų apie ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.