- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- eI3-11527-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06297-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- R. S., G. N.
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos skundą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys R. S., G. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2024 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 1P-27460 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriui R. S. ir Kauno teritorinės muitinės inspektoriui G. N..
Pareiškėjas skunde nurodo, jog Imuniteto tarnybai atlikus patikrinimą ir surašius tarnybinio patikrinimo išvadą, įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, konstatuotas faktines aplinkybes, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas, priėmė sprendimą R. S. ir G. N. skirti tarnybines nuobaudas - papeikimus.
Pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. spalio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10TTE-410 „Dėl R. S. ir G. N. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) dėl tarnybinėn atsakomybėn traukiamų pareigūnų tarnybinių pareigų netinkamo vykdymo (neveikimo), buvo pažeisti Pavyzdinių standartinio darbo organizavimo muitinės poste taisyklių reikalavimai, nevykdytos vidaus darbo tvarkos taisyklės, pažeisti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinti bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principai, netinkamai atliktos Inspektoriaus pareigybės aprašyme numatytos pareigos.
Kadangi pareigūnai yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariai, Muitinės departamento generalinis direktorius 2024 m. spalio 23 d. raštu Nr. (6.31 Mr) 3BE- 6703 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“, kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti minėtiems pareigūnams tarnybines nuobaudas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nenurodė nei vienos pareigūnus diskriminuojančios aplinkybės dėl jų narystės profesinėje sąjungoje ir, prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertino tarnybinių nuobaudų pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, Profesinės sąjungos 2024 m. lapkričio 6 d. rašte nėra duomenų, kad tarnybines nuobaudas pareigūnams ketinama skirti dėl jų narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad tarnybines nuobaudas R. S. ir G. N. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinės nuobaudos susijusios su padarytais tarnybiniais nusižengimais, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.
Pareiškėjas pažymi, jog tarnybines nuobaudas R. S. ir G. N. ketinama skirti ne diskriminuojant juos kaip profesinės sąjungos narius, o įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, todėl mano, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė pažymi, kad jai nėra įstatymo suteikta teisė spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Atsakovė nurodo, kad nepagrįstas Muitinės departamento teiginys, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Tarnybinio patikrinimo išvadą.
Nurodo, jog vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nuostatomis, bet ir 2022-01-28 Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3-555 35.5 punktu, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo, taip pat ir vidaus reiklų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintų „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo“ nuostatomis.
Nesutinka su Muitinės departamento pozicija, kad Profesinė sąjunga savo atsisakyme skirti tarnybines nuobaudas to nemotyvavo ir nepagrindė. Nurodo, jog priešingai, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Profesinė sąjunga, nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, 2024 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 1P-27460 būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius.
Mano, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktų pareigūnų paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnams nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.
Darbdavys atsakingas už tinkamų darbo sąlygų sudarymą, nustatytų funkcijų reglamentavimą ir tinkamą darbuotojų informavimą. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Dėl minėtų priežasčių ir vadovaujantis LVAT praktika analogiškose bylose, pažymi, kad jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo.
Atsakovė pažymi, jog faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnai savo pareigas iš esmės atlieka tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai veikė savo kompetencijos ribose, atliko savo darbą tinkamai.
Atsakovė mano, kad iš Išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūnų kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jų padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūnų paaiškinimuose nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūnų galėjimui veikti pagal savo valią - tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Patikrinimą atlikęs Tikrintojas pasirėmė tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo. Priešingai, savaip aiškino ir aplinkybes ir paaiškinimus, siekiant pareigūnų apkaltinimo.
Atsakovės vertinimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patrauktų pareigūnų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnams nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybines nuobaudas – papeikimus. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.
Pažymi, jog jeigu pareigūnų veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo. Faktiniai duomenys patvirtina tai, kad pareigūnai savo pareigas iš esmės atliko tinkamai ir jiems neturėtų būti taikoma atsakomybė dėl aplaidaus savo pareigų atlikimo. Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnai savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo.
Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais bei teisės aktų išvardijimu, siūlymas skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui R. S. ir Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriui G. N., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariams, tarnybines nuobaudas - papeikimus - dėl jų narystės profesinėje sąjungoje už tai, kad pareigūnai aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą vertiname kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.
Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas, vadovavosi savo veiklos principais, įstatymų ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3- 555 jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. lapkričio 6 d. rašto Nr. 1P-27460 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“, kuriuo atsisakyta duoti pareiškėjui sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Profesinės sąjungos nariams - tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S. ir G. N., teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. eina Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriaus pareigas, o trečiasis suinteresuotas asmuo G. N. eina Kauno teritorinės muitinės inspektoriaus pareigas.
2024 m. spalio 22 d. Departamento direktoriaus pavaduotojas, laikinai einantis Generalinio direktoriaus pareigas, patvirtino 2024 m. spalio 18 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10TTE-410 „Dėl R. S. ir G. N. veiksmų“, kurioje siūloma už tarnybinius nusižengimus tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. S. ir G. N. skirti tarnybines nuobaudas – papeikimus.
Profesinė sąjunga šioje byloje ginčijamu Sprendimu nurodė, kad, be kita ko, tarnybinių nuobaudų skyrimą vertina kaip persekiojamo pobūdžio poveikio priemonę pareigūnams – profesinės sąjungos nariams. Be to, įvertinus tyrimo medžiagą, mano, kad tikrintojas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, netinkamai vertino nustatytas aplinkybes, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.
Iš aukščiau išdėstyto, matyti, jog atsakovė, teikdama atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinių nuobaudų tretiesiems suinteresuotiems asmenims skyrimo, turėjo įvertinti tokį prašymą dėl sutikimo davimo tik tuo aspektu, ar yra faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl jų narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybines nuobaudas. Be to, pareiškėjas taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybines nuobaudas tretiesiems suinteresuotiems asmenims ne dėl jų narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.
Pareiškėjo teigimu, Muitinės departamentas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims tarnybines nuobaudas tik dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų padarytų tarnybinių nusižengimų, o ne dėl jų narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad tretieji suinteresuoti asmenys padarė tarnybinius nusižengimus.
Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas atsakovės ginčo Sprendime nurodytus atsisakymo motyvus, konstatuoja, jog pareiškėjo nustatytos aplinkybės susijusios su tarnybiniais pažeidimais ir niekaip nėra susiję su trečiųjų suinteresuotų asmenų veikla Profesinėje sąjungoje. Apie trečiųjų suinteresuotų asmenų aktyvią veiklą Profesinėje sąjungoje įrodymų byloje nepateikta.
Pažymėtina, jog ginčijamame Sprendime atsakovė savo atsisakymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims skirti tarnybines nuobaudas grindė tuo, kad taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bei netinkamai taikomi teisės aktai ir toleruojamas muitinės pareigūnų – profesinės sąjungos narių – persekiojimas, be to, kaip nurodyta ginčijamame Sprendime, Profesinė sąjunga mano, kad Muitinės departamento Imuniteto tarnybos tyrėjas (tikrintojas), atlikęs tarnybinį patikrinimą, netinkamai vertino aplinkybes, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei.
Teismo vertinimu, susipažinus su Tarnybinio patikrinimo išvada, matyti, kad tarnybinės nuobaudos siūlomos skirti tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl jų veiksmų (neveikimo), aplaidaus pareigų atlikimo, t. y. minėtoje išvadoje konstatuota, kad muitinės pareigūnai tretieji suinteresuoti asmenys R. S. ir G. N. aplaidžiai ėjo pareigas, neatlikdami į muitinės postą privažiavusių transporto priemonių muitinio tikrinimo. Tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai išdėstytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, išanalizuoti vaizdo stebėjimo įrašai, pareigūnų paaiškinimai ir konstatuota, kad dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų padarytų tarnybinių nusižengimų, neatlikus muitinės kontrolės, iš Lietuvos Respublikos išvyko vilkikas VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe - cisterna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), į NAS sistemą neįvesti per postą vykusios transporto priemonės numeriai.
Teismas vertina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota R. S. ir G. N. teisės pažeidimų sudėtis, tačiau jokių duomenų, kad galimai padaryti pažeidimai būtų susiję su trečiųjų asmenų veikla ar naryste Profesinėje sąjungoje, nėra nustatyta. Taigi, siūlomų skirti tarnybinių nuobaudų ryšio su trečiųjų suinteresuotų asmenų naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje, nenustatyta.
Pažymėtina, jog byloje nei atsakovė, nei tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatavimui, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti trečiuosius suinteresuotus asmenis išimtinai tik dėl to, kad jie yra Profesinės sąjungos nariai. Kaip minėta, tokių duomenų nepateikta.
Byloje nėra jokių įrodymų, jog tretieji suinteresuoti asmenys R. S. ir G. N. galėtų būti vertinami kaip nepalankūs pareiškėjui (darbdaviui) darbuotojai dėl jų aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankius Profesinės sąjungos narius.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei tretiesiems suinteresuotiems asmenims bus paskirtos tarnybinės nuobaudos ir jos bus ginčijamos. Todėl plačiau dėl Profesinės sąjungos atsakyme pareiškėjui išdėstytų argumentų, susijusių su Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų pažeidimų vertinimu, t. y. su profesinės sąjungos nariams taikytinos tarnybinės atsakomybės pagrįstumu, nepasisakytina, pažymint, jog šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl Profesinės sąjungos rašto, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl to tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomų skirti nuobaudų pagrįstumas ir teisėtumas, Tarnybinio patikrinimo išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu pareigūnams tarnybinės nuobaudos bus paskirtos ir jos bus ginčijamos.
Pažymėtina, jog atsakovė, atstovaudama profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Profesinės sąjungos nariams. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybines nuobaudas būtent dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos Profesinėje sąjungoje.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2024 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 1P-27460 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriui R. S. ir Kauno teritorinės muitinės inspektoriui G. N., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinės nuobaudos skiriamos dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į muitinės inspektorių atliktus tarnybinius nusižengimus. Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriui R. S. ir Kauno teritorinės muitinės inspektoriui G. N. pateiktu 2024 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 1P-27640 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ naikintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2024 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 1P-27640 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo“ dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybines nuobaudas Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriui R. S. ir Kauno teritorinės muitinės inspektoriui G. N..
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.