Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą- (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, bedarbis, išsituokęs, teistas: 1) 2011-11-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. 5 mėn. viešųjų darbų; 2) 2012-10-19 Joniškio r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. 1 metams laisvės apribojimo; 3) 2013-01-31 Joniškio r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.,64 str., 65 str.- 60 parų areštu; 4)2013-04-03 Joniškio r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. 64 str. 7 mėnesiams laisvės atėmimo; 5) 2013-12-10 Joniškio r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 tr. 2 d., 182 str. 1 d. 1m. 9 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2014-03-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 str., 290 str. 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. Č. 2015 metų lapkričio 7 dieną, apie 12.00 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus delnu sudavė sugyventinei R. K. į galvos sritį, po to ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė sugyventinei R. K. į nugaros sritį, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryta poodinė kraujosrūva nosies srityje, dešiniųjų VIII-IX, kairiojo IX šonkaulių lūžiai, taip nukentėjusiajai, savo šeimos nariui, sugyventinei R. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. Č. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad su sugyventine R. K. kartu gyvena apie 6 metus, kartu veda bendrą ūkį ir gyvena (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 6 d. iš ryto, R. K. išėjo į P. kaimą, pas krikšto mama, o jis išvažiavo dirbti. Pasidarbavęs nuvažiavo pas krikšto mamą į P. kaimą, rado savo sugyventinę R. ir krikšto mamą. Jos buvo girtos, R. K. pažadėjo kartu grįšti namo į (duomenys neskelbtini), o jis išvažiavo namo. Tą vakarą į namus R. K. negrįžo. Sulaukęs ryto K. Č. nuvažiavo pas krikšto mamą į namus, P. kaime, rado sugyventinę girtą. Jis išvažiavo atgal į namus. 2015-11-07 mama parvežė R. K. iš krikšto mamos namų, į namus, (duomenys neskelbtini). R. K. grįžusi nuėjo miegoti, truputį pamiegojus ji vėl atsikėlė, koliojosi, tada jis trenkė jai tris kartus į galvos sritį, po to kumščiu stiprai trenkė R. K. į nugarą. Ji sudejavo ir nuėjo gultis. Kitą dieną po kivirčo R. K. pradėjo skųstis sveikata, sake, kad dūsta, kad skauda šonus. Jis pasiūlė kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ji atsisakė. Greitąją iškvietė kaimynas. Dėl sugyventinei R. K. suduotų smūgių ir sukelto fizinio skausmo labai gailisi, jos atsiprašė, ji jam atleido. Tuomet, kai sudavė savo sugyventinei R. K. ,buvo blaivus. Jis labai supyko ant savo sugyventinės R. K., nes ji parą laiko negrįžo namo, jo neklausė, gėrė, koliojosi. Jam buvo skirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. K., tačiau R. K. sutiko, kad jis gyventų pas ją, kad pabaigtų daryti remontą.Pripažįsta, kad pažeidė skirtą kardomąją priemonę.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas LR BPK 273 str. nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. Č. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2015-11-07 apie 11.00-12.00 val. anyta A. B. parvežė į namus (duomenys neskelbtini). Namie nebuvo apie parą laiko, buvo pas krikšto mamą ir ten gėrė. Į namus grįžo neblaivi, todėl sugyventinis K. Č., dėl to, kad negrįžo namo ir girtavo, labai supyko. K., kai grįžo į namus buvo blaivus, o ji buvo girta. Kai tik išvažiavo anyta, namie prasidėjo kivirčas. K. klausė, kodėl R. negrįžo į namus, žodis po žodžio, ir K. Č. priėjęs trenkė į galvos sritį, kiek kartų tiksliai- neskaičiavo, bet ne mažiau kaip 3 kartus. O kuom trenkė, tiksliai nurodyti negali- ar delnu ar kumščiu. Bet mano, kad galėjo trenkti delnu, bet stipriai, nes jei būtų trenkęs kumščiu, būtų lūžusi nosis. O vieną ir labai stiprų smūgį trenkė į nugarą. Po smūgių ji nenukrito. Po smūgių į galvos sritį, apsisuko ir norėjo išeiti lauk, tada pajuto smūgį į nugarą. Ji net pagalvojo, kad trenkė kojomis, todėl pirminėje apklausoje nurodė, kad trenkė kojomis, o ne kumščiu. Po smūgio į nugarą, R. nuėjo į lovą gulti, daugiau K. nebemušė. Jai labai skaudėjo po smūgių. Buvo sutrenkta nosis, galva, ir lūžo šonkauliai. Po dviejų dienų atėjo įgaliotinis R. V., ir pradėjo klausti kas atsitiko. Ji kartu su juo nuėjo į P. seniūnijos patalpas, kur papasakojo kas atsitiko. K. Č. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.. (.23-24 b. l.)

Liudytojas R. V. parodė, kad, 2015-11-09 apie 11.55 val., einant (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 4 pamatė moterį, pažino, kad tai yra R. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Ant moters veido matėsi galimai sumušimo žymės– kraujosruvos ant nosies bei kairės pusės skruosto, taip pat, nežymi žaizda ir kraujosruva ant apatinės lūpos, dešinėje pusėje. Paklausus kas nutiko, R. K. paaiškino, kad prieš porą dienų (duomenys neskelbtini), namuose– virtuvėje, ją sumušė jos sugyventinis K. Č., gyv. (duomenys neskelbtini). Kiek kartų ir kur jis jai sudavė, R. K. gerai neprisiminė., o konfliktas įvyko dėl to, kad ji vieną naktį nebuvo namuose. Iš viso elgesio, nekilo abejonių, kad ją sumušė, o ne pati susižalojo, pasakojo apie įvykį sklandžiai. Paklausus R. kur jai skauda- ji nurodė, kad skauda galvą ir nugarą, nurodė, kad jai sunku kvėpuoti. R. K. pasiūlė iškviesti medikus, ji sutiko ir dar pridūrė, kad jai tikriausiai yra lūžę šonkauliai. Jos paklausė- ar rašys pareiškimą dėl patirto smurtą- ji patvirtino, kad rašys, todėl per radijo ryšį pranešė apie įvykį. (22 b. l. )

Iš 2015-11-09 Šiaulių apskr.. VPK Pakruojo r. PK VPS PB patrulio G. N. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad prieš nukentėjusią buvo vartotas smurtas ( 11-12 b.l.)

Iš Specialisto išvados Nr. SD 1307/15(04) matyti, kad R. K. padaryti sužalojimai- poodinė kraujosruva nosies srityje, dešiniųjų VIII-IX, kairiojo IX šonkaulio lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais , kietais daiktais ar galimai paviršiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimų visuma vienkartiniam griuvimui nėra būdinga. Neatmetama galimybė, kad dešiniųjų VIII-IX, kairiojo IX šonkaulio lūžiai, nustatyti R. K., galėjo būti padaryti ir po smūgių į nugaros sitį. Padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (18-19 b.l.)

Visais šiais surinktais įrodymais kaltinamojo K. Č. padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138str.2d.3p. ,nes jis, smurtaudamas prieš savo šeimos narį ( sugyventinę) R. K., ją nesunkiai sužalojo .

Kaltinamojo K. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., ir į bausmės skyrimo recidyvistui ypatumus, numatytus LR BK 56 str.

Kaltinamasis K. Č. teisiamas septintą kartą, naują smurtinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (b.l.26-33, 34-47), baustas administracine tvarka (b.l. 48-50), padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), nedirba ( b.l.51), yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą , gyvena su sugyventine R. K., piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (b.l. 53,54), nukentėjusioji R. K. jam pretenzijų neturi ir atleidžia. Išdėstytos aplinkybės teismui duoda pakankamą pagrindą manyti, kad iš ankstesnių teistumų K. Č. nepasimokė, teigiamų išvadų nedaro , ketvirtą kartą teisiamas už smurtą prieš nukentėjusiąją, jam vėl yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140str.2d., todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus K. Č. terminuotą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 41 str., 50 str.). Į atliktą bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas sulaikyme . K. Č. buvo laikinai sulaikytas 2015-11-09 12.20 val., paleistas 2015-11-11 8.50 val. (59,60 b. l.). K. Č. 2015-11-11 paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios 2 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015-11-11 (67-68 b. l.).Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios kaltinamajam K. Č. paliktina galioti nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis K. Č. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti K. Č. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams .

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos. Į atliktą bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2015-11-09 iki 2015-11-11 ( dvi dienas).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. Č. palikti galioti nepakeistą iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.