Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutarties.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu E. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie šios bausmės pridėta neatlikta bausmės dalis (4 mėnesiai), paskirta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 19 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. S., tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 7 d. nutartimi nuteistųjų E. R. ir D. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo E. R. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 26 d., apie 16 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pro neužrakintas duris neteisėtai įsibrovė į L. Š. priklausantį butą, (duomenys neskelbtini), ir iš kambario pagrobė svetimą, L. Š. priklausantį turtą: muzikinį centrą, kurio vertė 300 Lt, vieną kompaktinį diską, kurio vertė 8 Lt, 4 audiokasetes, kurių bendra vertė 48 Lt, mobiliojo ryšio telefoną „Philips Diga“ su krovikliu, kurių vertė 100 Lt, lovatiesę, neturinčią materialios vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. Š. 456 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. R., veikdamas kartu su D. S., iš nukentėjusiajam L. Š. priklausančio buto pagrobė turtą, kurio bendra vertė 456 Lt. Nors nukentėjusysis L. Š. pripažino, kad jis buvo skolingas nuteistajam E. R., tačiau pripažino tik 4 Lt skolą, kai tuo tarpu buvo užvaldyta 456 Lt vertės turtas. Be to, pavogti daiktai neturi jokio ryšio su tariama teise. Šie daiktai buvo nukentėjusiojo nuosavybe ir jo teisės į šiuos daiktus niekas, tame tarpe kasatorius, neginčijo.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kasatorius iki nusikalstamos veikos padarymo būtų pareiškęs reikalavimus nukentėjusiajam L. Š. dėl savo nerealizuotos tikros ar tariamos teisės įvykdymo, t. y. 30 Lt grąžinimo. Tai, kad L. Š. skolingas kasatoriui, jis prisiminė tik pritrūkus pinigų alkoholiniams gėrimams įsigyti. Nukentėjusysis, skirtingai nei teigė nuteistasis, nurodė, kad jis buvo skolingas E. R. ne 30 Lt, o 4 Lt, taigi, akivaizdu, kad nuteistojo pagrobto svetimo L. Š. priklausančio turto vertė, t. y. 456 Lt, žymiai viršijo tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo nurodytą skolos sumą. Be to, nuteistasis E. R., net ir sužinojęs iš liudytojo A. M., kad nukentėjusiojo L. Š. nėra namuose, įsibrovė į nukentėjusiojo butą šiam nesant ir pagrobė svetimą turtą. Tokį turto užvaldymą teismas pagrįstai pripažino neteisėtu, nes nuteistasis E. R. neturėjo jokios tikros ar tariamos teisės į svetimą turtą. Be to, kaip pripažino pats nuteistasis, apklaustas tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis suprato, kad pagrobė svetimą, nukentėjusiajam L. Š. priklausantį turtą, todėl negalėjo manyti turįs tikrą ar tariamą teisę į šį turtą.

Nors nuteistasis teigė, kad turtą nukentėjusiajam būtų grąžinęs kai tik šis jam būtų atidavęs skolą, tačiau turtą E. R. iškart po nusikalstamos veikos padarymo pardavė liudytojui V. B., kad gautų pinigų alkoholiniams gėrimams įsigyti, o pagrobtas turtas nukentėjusiajam buvo grąžintas tik po to, kai apie vagystę buvo pranešta policijai. Be to, parduodamas turtą V. B., nuteistasis nurodė, kad šis turtas priklauso ne nukentėjusiajam, o kartu su juo dalyvavusiam nusikalstamos veikos padaryme asmeniui.

Šios objektyvios aplinkybės atskleidžia nuteistojo E. R. nusikalstamo sumanymo turinį - jo tikslą neteisėtai ir neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, o ne realizuoti savo tikrą ar tariamą teisę. Nuteistasis suvokė, kad neturėdamas jokio teisėto pagrindo įsibrovė į nukentėjusiojo butą, kada pastarojo nebuvo namie, ir pagrobė svetimą, L. Š. priklausantį turtą, į kurį neturėjo jokios tikros ar tariamos teisės. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išsamiai ir nešališkai ištyrę visas bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad E. R. veikoje yra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. vagystės iš patalpos, sudėtis.

Dėl bausmės skyrimo

Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas E. R. pritaikytas tinkamai. Skirdamas bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir BK 178 straipsnio 2 dalies, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y., kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, anksčiau tris kartus teistas, turi neišnykusį teistumą, nusikalstamą veiką padarė nesibaigus lygtinio paleidimo laikotarpiui, kas rodo jo polinkį nusikalsti, be to, padarytas nusikaltimas yra apysunkis, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (girtumas), ir, įvertinęs šių aplinkybių visumą, parinko BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę negu straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.

Taip pat kasaciniame skunde nuteistasis pakartoja savo apeliacinio skundo argumentus dėl jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką – pripažinimo ir paskirtos bausmės švelninimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje atitinkami apeliacinio skundo motyvai yra išnagrinėti ir argumentuotai atmesti.

Norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką galima pripažinti tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino esmines bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Asmens prisipažinimas laikytinas savanorišku, jeigu jis prisipažįsta savo noru, laisva valia, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Tuo tarpu nuteistasis E. R., nors ikiteisminio tyrimo metu jam pateikus pranešimą apie įtarimą, kaltu prisipažino visiškai, toks prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku dėl to, kad apie nusikalstamą veiką policijos pareigūnams pranešė nukentėjusysis, o E. R. prisipažino tik dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų akivaizdžių jo kaltę įrodančių duomenų: nukentėjusiojo L. Š., liudytojų A. M., V. B. parodymų ir kitų duomenų. Be to, nuteistasis pateikė savą padarytos veikos aplinkybių vertinimą ir tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė, kad jis svetimą turtą pavogė. Nenustačius nuteistojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, teismai pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o būtent, kad E. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Dėl šių aplinkybių nėra įstatyme numatyto pagrindo švelninti paskirtą bausmę.

Dėl BK 64 straipsnio taikymo

Pagal BK 64 straipsnį naują nusikalstamą veiką padarius pilnai neatlikus bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, teismas prie bausmės, paskirtos už naują nusikalstamą veiką, prideda visą ar dalį neatliktos bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu. Teismas pats sprendžia, kokią neatliktos bausmės dalį pridėti prie paskirtos bausmės už naują nusikaltimą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 19 d. nuosprendžiu E. R. buvo nuteistas laisvės atėmimu penkeriems metams ir šešiems mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi jo nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį, o paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trejų metų ir šešių mėnesių. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartimi E. R. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs vienerių metų keturių mėnesių ir septynių dienų laisvės atėmimo bausmės. Naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. R. padarė 2004 m. gruodžio 26 d., taigi lygtinio paleidimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 1 d. nutartimi E. R. panaikintas lygtinis paleidimas ir jis pasiųstas atlikti likusios bausmės dalies, jos pradžią skaičiuojant nuo 2005 m. vasario 1 d. Taigi neatliktos bausmės dalis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dienai, pridėjus nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 27 d. atliktą bausmės laiką, buvo 8 mėnesiai ir 10 dienų.

Kadangi E. R. naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepasibaigus lygtinio paleidimo terminui, teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskyrė bausmę už naują nusikalstamą veiką ir ją subendrino su neatlikta bausmės dalimi, paskirta ankstesniu nuosprendžiu. Teismas prie paskirtos vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės už naują nusikalstamą veiką iš dalies pridėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė dvejus metus laisvės atėmimo. Kolegija laiko, kad teismas šioje byloje tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. R. kasacinį skundą atmesti.